Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. 2A-841-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-07-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
2A-841-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30599-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
L. B., M. G.
Kategorijos
  • 2.1.5.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-841-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30599-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Tomo Venckaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) L. B. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. B. ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2650,30 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo L. B., vairavusio M. G. nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę Volvo XC 90 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2008 m. lapkričio 1 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Mercedes-Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė Volvo XC90 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime konstatuota, kad padarytos žalos atlyginimas priskirtas ieškovo kompetencijai, ieškovas įvykdė nurodytą teismo sprendimą ir sumokėjo 2650,30 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi pareigą sudaryti transporto priemonės savininkas net ir tais atvejais, kai transporto priemonė perduodama valdyti kitam asmeniui nuomos ar panaudos sutarties pagrindu. Ieškovo reikalavimas yra regresinis, kylantis iš delikto, todėl taikytinas ne vienerių, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nepraleistas. Pasak ieškovo, civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 jis veikė ir atsakovo L. B. interesais, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti visus nuostolius.

Atsakovas L. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas reikalauja ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą iš jo priteistų delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, nors šia išlaidas ieškovas patyrė dėl to, kad nepagrįstai atsisakė patenkinti UADB „Industrijos garantas“ pretenziją dėl 2 288 Eur draudimo išmokos sumokėjimo. Pasak atsakovo, šios išlaidos nesusijusios su iš jo reikalaujama dėl eismo įvykio padaryta žala. Atsakovo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), atsakovo teigimu, šis draudimas apima ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.Atsakovė M. G. su ieškinio reikalavimais nesutiko, remdamasi tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas L. B.. Papildomai nurodė, kad L. B. transporto priemonę valdė teisėtai, todėl būtent jis ir turėjo pasirūpinti transporto priemonės draudimu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovo naudai iš atsakovų priteisė solidariai 2650,30 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš kiekvieno atsakovo po 40 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovo L. B. vairuojamas automobilis Volvo XC90, metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. A. V. XC90 buvo apdraustas tik savanoriškuoju transporto priemonių draudimu, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu nebuvo draustas. Šis automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei M. G.. Ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, 2013 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo UAB „Industrijos garantas“ 2642,77 Eur bei 7,53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškė pretenziją atsakovams dėl 2650,30 Eur žalos atlyginimo.Teismas nurodė, kad iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 1 d., ieškovas atsakovams pretenziją pateikė 2013 m. rugsėjo 23 d., ieškinys teisme priimtas 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga transporto priemones apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo sudarytos lizingo, išperkamosios nuomos ar kitos panašaus pobūdžio sutartys dėl atsakovei M. G. priklausiusios transporto priemonės. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPVCAPDĮ 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Privalomos apdrausti transporto priemonės nedraudimas, perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo neapdraustas, todėl ši neturėjo teisės leisti atsakovui L. B. naudotis šiuo automobiliu.

Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCADPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovės M. G. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl neįvykdyto įstatymo imperatyvo. Atsakovo L. B. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, todėl jam taip pat kyla atlyginti ieškovui padarytą žalą.Teismas vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 ieškovas veikė ir atsakovo L. B. interesais, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti ir šiuos nuostolius. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-325- 816/2010 buvo sprendžiama dėl M. Ž. nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, bet ne dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Teismo nuomone, nurodytas teismo sprendimas neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Teismas taip pat pažymėjo, kad savanoriškasis draudimas (KASKO) neapima transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad:Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, nes senaties terminą skaičiavo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-9112-391/2013. Tikrasis ginčas vyko kitoje byloje, kurią nagrinėjo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-325-816/2010). Civilinėje byloje Nr.2-325-816/2010 priimtu 2010 m. birželio 29 d. sprendimu išspręstas iš esmės klausimas dėl vairuotojų kaltės laipsnio, todėl nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eiga. Nurodytu teismo sprendimu nustatyta abipusė eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltė. Ieškovas, turėdamas šį teismo sprendimą, privalėjo sumokėti atsakovui šio išmokėtą nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmokos sumą, tačiau nusprendė ginčyti atsakovo reikalaujamų sumų išmokėjimą. Tokie ieškovo veiksmai nekeičia ieškinio senaties termino pradžios ir nesustabdo ieškinio senaties termino eigos. Teismas privalėjo aiškintis, kada ieškovas sužinojo apie 2010 m. birželio 29 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010, ir nuo tos datos skaičiuoti ieškinio senaties eigą. Teismas bylą išnagrinėjo ieškovo atstovui nedalyvaujant, nors turėjo būti svarstomas klausimas dėl jo dalyvavimo procese pripažinimo būtinu. Civilinėje byloje 2-325-816/2010 nustatyta, kad L. B. vairavo M. G. priklausančią transporto priemonę sutartiniais pagrindais ir L. B. iš dalies atsakingas už eismo įvykį. Teismas privalėjo išsiaiškinti sutartinių santykių apimtį ir tik tada spręsti, kas privalėjo sudaryti privalomojo transporto priemonės draudimo sutartį, t. y. ar atsakovė M. G. ar atsakovas L. B.. Nepagrįstai atmesti motyvai, kad atsakovas L. B. M. G. priklausiusią transporto priemonę valdė teisėtai, todėl atsakovas, o ne atsakovė privalėjo pasirūpinti transporto priemonės draudimu. Atsakovas buvo išvykęs už Lietuvos ribų į kitą valstybę

ir apribojęs atsakovės galimybę tinkamai nustatyti draudimo sutarties galiojimo pabaigą. Atsakovas, būdamas už Lietuvos ribų, privalėjo pats nutraukti transporto priemonės naudojimą viešajame eisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/13 ieškovui priteista suma apima delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos sumos susijusios su tuo, kad ieškovas atsisakė patenkinti UADB „Industrijos garantas“ pretenziją dėl 2288 Eur draudiminės išmokos sumokėjimo, ir pats nusprendė bylinėtis dėl šio reikalavimo. Patirtos išlaidos nesusijusios su atsakovais.Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010, konstatavo, kad nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas vairuotojų kaltės klausimas, o tik reikalaujama priteisti sumas iš kitos transporto priemonės vairuotojo M. Z.. Jeigu teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010 byloje buvo tik tokių apimčių, nagrinėjamoje byloje ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes dėl eismo įvykio kaltas M. Z.. Teismas privalėjo išreikalauti šią bylą ir spręsti jos prijungimo klausimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutraukti apeliacinį procesą; nenutraukus apeliacinio proceso, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad:Apeliantai praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad skundžiamas teismo sprendimas jiems buvo įteiktas pavėluotai. Teismo sprendimas buvo išsiųstas visoms proceso šalims dar 2017 m. birželio 19 d. Atsakovas dalyvavo 2017 m. birželio 12 d. teismo posėdyje ir buvo informuotas apie teismo sprendimo paskelbimo datą bei laiką. Atsakovas nesidomėjo byloje priimtu procesiniu sprendimu, dėl to privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atsakovas 2017 m. birželio 12 d. posėdyje patvirtino, kad naudojasi advokato A. Š. paslaugomis, ir buvo tinkamai informuotas apie apeliacinio skundo pateikimo terminą bei jo praleidimo pasekmes. Atsakovai procesinius dokumentus rengia kartu bei naudojasi to paties advokato paslaugomis, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė nežinojo apie skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo datą.Ieškovas nebuvo proceso dalyvis Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-235-816/2010. Ieškovo pareiga mokėti išmoką atsirado įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013. Nurodytoje byloje ieškovo ir atsakovo teisinės pozicijos sutapo, t. y. ieškovas veikė ir atsakovo L. B. interesais - teigiamo teismo sprendimo atveju apeliantams nebūtų kilusi pareiga tenkinti ieškovo reikalavimą.Regresiniuose reikalavimuose ieškinio senaties terminas negali prasidėti ieškovui dar neįvykdžius pagrindinės prievolės. Teismas turi vadovauti ir logikos dėsniais. Ieškovo prievolė iš viso nebūtų atsiradusi, jeigu Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2- 9112-391/2013 būtų priėmęs ieškovui ir atsakovui L. B. palankų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Prašymas nutraukti apeliacinį procesą atmestinas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, remdamasis CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškė prašymą nutraukti apeliacinį procesą, nurodydamas, kad atsakovai praleido įstatymo

nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nebuvo jokio pagrindo praleistam terminui atnaujinti.

Apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo atsakovai pateikė 2017 m. liepos 26 d., kartu pateikdami prašymą atnaujinti praleistą terminą, kurį, atsakovu teigimu, jie praleido dėl pavėluotai gautų teismo sprendimo kopijų.Kasacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo padavimo terminus, pažymima, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, jog byloje dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta teisė apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą valstybės teisinėje sistemoje. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK341 straipsnis). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2007).Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų apeliacinį skundą, paduotą praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, tenkindamas atsakovų prašymą, praleistą terminą atnaujino ir apeliacinį skundą priėmė.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nedaug (šešiomis kalendorinėmis dienomis), įvertindama teisės į apeliaciją reikšmingumą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino atsakovų praleistą apeliacinio apskundimo terminą ir sudarė galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde (ir atsiliepime į jį) išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovo Transporto priemonių draudikų biuro (toliau - Biuras) reikalavimai atsakovams dėl 2650,30 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, Biurui atlyginus eismo įvykyje

atsakovo L. B. valdyta transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 1 d. kelyje Vilnius-Varėna įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo sugadintos dvi transporto priemonės: M. Ž. teisėtai valdyta transporto priemonė Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu UADB „Industrijos garantas“, ir atsakovo L. B. teisėtai valdyta transporto priemonė Volvo XC 90 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusi atsakovei M. G., apdrausta KASKO draudimu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau neapdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dalyviai užpildė Eismo įvykio deklaraciją, atsakovas L. B. pripažino savo atsakomybę už padarytą žalą. Kadangi automobilio Volvo XC 90 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. Ž. 2008 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Biurą su prašymu išmokėti išmoką, atlyginant jam eismo įvykyje patirtą žalą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1. 43, 46). Biuro atstovas - žalų reguliavimo specialistas 2008 m. lapkričio 6 d. surašė sugadintos transporto priemonės Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros protokolą, apskaičiavo žalos dydį (9900,60 Lt (2867,41 Eur). Biuro atstovas 2008 m. lapkričio 11 d. pranešimu informavo M. Ž., kad jam apskaičiuota ir bus išmokėta 9900,60 Lt dydžio išmoka už eismo įvykio metu patirtą žalą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1. 47-67, 23). Pagal Biuro ir UADB „Industrijos garantas“ 2002 m. kovo 29 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 9 (toliau - Paslaugų teikimo sutartis) UADB „Industrijos garantas“ buvo įsipareigojusi atlikti Biuro kompetencijai pagal TPSVCAPDĮ priskirtų žalų administravimą bei draudimo išmokų tretiesiems asmenims mokėjimą, o Biuras - apmokėti UADB „Industrijos garantas“ už suteiktas paslaugas, administruojant Biuro kompetencijai priskirtas žalas, kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ draudimo išmokas, sumokėtas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš Biuro (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1.19-22).Veikdama nurodytos Paslaugų sutarties pagrindu, UADB „Industrijos garantas“ 2008 m. lapkričio 18 d. išmokėjo 9900,60 Lt (2867,41 Eur) išmoką nukentėjusios transporto priemonės Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Ž. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1. 24, 71). Automobilio Volvo XC 90 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas KASKO draudimu AB „Lietuvos draudimas“, savininkė kreipėsi į draudiką, prašydama išmokėti draudimo išmoką už 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykyje sugadintą automobilį. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas, įvertinęs įvykio aplinkybes, nurodė, kad eismo įvykio vietoje lenkti nedraudžiama, todėl automobilio Volvo XC 90 draudėjas nekaltas dėl šio įvykio (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1. 25, 26).AB „Lietuvos draudimas“, remdamasi savo žalų eksperto padaryta išvada dėl 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio kaltininko, 2009 m. sausio 21 d. pateikė pretenziją UADB „Industrijos garantas“, kuria prašė kompensuoti AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui - Volvo XC 90 savininkui - išmokėtą 11 627 Lt draudimo išmoką, nes už eismo įvykį atsakingas Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kurio civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta UADB „Industrijos garantas“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-325- 816/2010, b. L 47).

Remdamasis AB „Lietuvos draudimas“ žalų eksperto padaryta išvada dėl atsakingo už 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį asmens, Biuras 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 05-8993 atsisakė kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ 9900,60 Lt išmoką, grąžino žalos administravimo bylą, nurodydamas, kad žala nekompensuotina, nes neteisingai priskirta Biuro kompetencijai, kadangi eismo įvykio kaltininkas draustas UADB „Industrijos garantas“ (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. L 27). Taigi Biuras, remdamasis AB „Lietuvos draudimas“ žalų eksperto nuomone dėl atsakingo už 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį asmens, atsisakė kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ 20008 m. lapkričio 18 d. sumokėtą Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Z. išmoką, laikydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas M. Ž., o ne atsakovas L. B., valdęs automobilį Volvo XC 90, kurio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.Gavęs nurodytus AB „Lietuvos draudimas“ ir Biuro raštus, UADB „Industrijos garantas“ 2009 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, prašydama iš atsakovo M. Ž. priteisti jam nepagrįstai išmokėtą 9900,60 Lt išmoką (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-325-816/2010, b. 1. 47).Sprendžiant dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą išmoką už 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykyje sugadintą automobilį Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo būtina nustatyti, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių dviejų automobilių valdytojas atsakingas už nurodytą įvykį.Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendime, išanalizavęs ginčo eismo įvykio aplinkybes, priėjo prie išvados, kad dėl šio įvykio ir kilusių neigiamų padarinių 80 proc. atsakingas L. B., 20 proc. - M. Ž.. Dėl to ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei UADB „Industrijos garantas“ iš atsakovo M. Ž. priteisė 2000 Lt nepagrįstai gautos išmokos (proporcingai jo kaltei dėl eismo įvykio). Teismo sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2010 m. liepos 30 d. (civilinė bylaNr. 2-325-816/2010).UADB „Industrijos garantas“ 2012 m. spalio 10 d. pateikė Biurui pretenziją Nr. 07-91-821, prašydama kompensuoti 80 proc. išmokos, sumokėtos už sugadintą automobilį Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Biuras atsisakė kompensuoti išmoką, remdamasis tuo, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. 2012 m. gruodžio 6 d. buvo pateikta pakartotinė pretenzija, tačiau Biuras 2012 m. gruodžio 19 d. raštu atsisakė ją tenkinti kaip pateiktą pavėluotai, be kita ko, nurodydamas, kad jis negalės susigrąžinti išmokėtų sumų iš kaltininko L. B., nes praleisti senaties terminai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1.35,36, 37-40,41-42).UADB „Industrijos garantas“ 2013 m. sausio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Biuro 7900 Lt skolos, 711 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. UADB „Industrijos garantas“ rėmėsi tuo, kad Biuras nepagrįstai atsisako vykdyti įsipareigojimus pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį ir kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ 7900 Lt išmoką automobilio Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui už žalą, sukeltą automobilio Volvo XC 90, kurio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu patenkino UADB „Industrijos garantas“ ieškinį iš priteisė iš Biuro 7900 Lt skolos, 711 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 8611 Lt sumą bei 258 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 26 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad Biuras nebendradarbiavo su UADB „Industrijos garantas“, administruojant žalos, atsiradusios dėl 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio, atlyginimą, besąlygiškai palaikydamas neteisingą (kaip matyti iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo) AB „Lietuvos draudimas“ išvadą dėl 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio. Teismas taip pat nurodė, kad šalių

tarpusavio santykiai grindžiami 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi, o ne žalos atlyginimo regreso tvarka civiliniais teisiniais santykiais, todėl UADB „Industrijos garantas“ ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nepraleistas. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. (civilinė byla Nr. 2-9112-391/2013).

Biuras 2013 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo UADB „Industrijos garantas“ 9124,97 Lt (2642,77 Eur) ir 26 Lt (7,53 Eur) - bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (b. 1. 13, 14). Biuras 2013 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė pretenzijas atsakovams dėl 9150,97 Lt žalos atgręžtinio reikalavimo tvarka atlyginimo (b. 1. 15, 16).Biuras 2016 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų - automobilio, kuris eismo įvykio metu nebuvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, savininkės ir valdytojo - solidariai 2650,30 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

Dėl atsakingo už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmens

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Volvo XC 90 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu teisėtai valdė atsakovas L. B., jam teko pareiga pasirūpinti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymu, todėl atsakovė neturi atsakyti už šia transporto priemone padarytą žalą.Šie apeliantų argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas; jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šioje TPVCAPDĮ normoje nustatyta bendroji taisyklė, jog atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo yra transporto priemonės savininkas. Kartu joje įtvirtinta išlyga, kada už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas kitas asmuo. Jis turi būti sudaręs lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu šalis sieja kiti santykiai (nuomos, panaudos ir kt.), aptariama savininko pareiga gali būti perduota kitam asmeniui sutarties pagrindu. Tačiau jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 45-706/2017).Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jų sudarytos sutarties, kurioje būtų nustatyta atsakovo pareiga sudaryti jam perduotos naudotis transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Savo iniciatyva atsakovas L. B. tokios sutarties nebuvo sudaręs. Dėl to atsakomybė už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nesudarymą tenka automobilio Volvo XC 90 savininkei - atsakovei.Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal įstatymą Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš

asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, nejvykdžiusio pareigos sudaryti TPVPCAD sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju už žalą, padarytą valdant civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį Volvo XC 90, Biurui solidariai atsakingi tiek šio automobilio savininkė (atsakovė), tiek eismo įvykio metu jį valdęs asmuo (atsakovas).Kartu pažymėtina, kad solidarieji bendraskoliai tarpusavio atsiskaitymo santykius turi teisę išspręsti savo nuožiūra, jiems priimtinu susitarimu. Atsakovas, pripažindamas, kad jam vienam turi tekti atsakomybė už ginčo žalą, turi teisę kompensuoti atsakovei žalos atlyginimą, jeigu Biuras reikalavimą arba jo dalį nukreiptų į atsakovę, kaip solidariąją bendraskolę.

Dėl Biuro reiškiamo regresinio reikalavimo apimties

Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai priteisė Biurui sumas, kurios nesusijusios su atsakovų atsakomybe dėl 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio.Šie apeliantų argumentai pripažintini teisiškai pagrįstais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Biuras reikalauja priteisti iš atsakovų regreso teise 2650,30 Eur nuostolių. Iš prie ieškinio pridėto skaičiavimo matyti, kad reikalaujamų nuostolių suma apskaičiuota pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 iš Biuro ieškovui UADB „Industrijos garantas“ priteistas sumas: 7900 Lt skola (nekompensuota išmokos už ginčo eismo įvykyje sugadintą automobilį Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis); 711 Lt delspinigiai (apskaičiuoti pagal Biuro ir UADB „Industrijos garantas“ sudarytą 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį už Biuro vėlavimą kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ sumokėtą išmoką sugadinto automobilio Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui), 255,97 Lt procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 8611 Lt sumą; 258 Lt bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos UADB „Industrijos garantas“, 26 Lt bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos į valstybės biudžetą (b. 1. 12).Biuras, įgyvendindamas regreso teisę į atsakingą už žalą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, turi teisę reikalauti, kad šie grąžintų dėl padarytos žalos Biuro nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju dėl automobilio Volvo XC 90, kurio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, padarytos žalos Biuro atstovas UADB „Industrijos garantas“ sugadintos kitos transporto priemonės Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui sumokėjo 7900 Lt (2287 Eur) dydžio išmoką. Vadinasi, Biuras iš atsakovų regreso tvarka galėtų reikalauti nurodytos 2287 Eur sumos.Pabrėžtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 nagrinėtas UADB „Industrijos garantas“ ir Biuro ginčas, kilęs iš jų tarpusavio santykių, grindžiamų 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi. 711 Lt (205,92 Eur) delspinigių suma iš Biuro UADB „Industrijos garantas“ naudai priteista už delsimą atsiskaityti pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu suteiktas paslaugas. Šis delsimas nesusijęs su atsakovų atsakomybe dėl 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio. Ieškovo Biuro argumentai, kad civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 jis veikė ir atsakovo L. B. interesais, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nurodytoje byloje Biuras, remdamasis argumentais dėl UADB „Industrijos garantas“ praleisto senaties termino, siekė išvengti sutartinės pareigos kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ išmoką, sumokėtą sugadinto automobilio Mercedes

Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, vykdant už Biurą šio įstatyminę pareigą atlyginti žalą, padarytą transporto priemone, kurios valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju draudimu. 255,97 Lt dydžio procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 8611 Lt sumą nuo bylos Biurui iškėlimo iki tol, kol Biuras atsiskaitė su UADB „Industrijos garantas“, atsirado tik dėl Biuro užimtos pozicijos bylinėtis su UADB „Industrijos garantas“ dėl šios bendrovės sumokėtos už Biurą išmokos kompensavimo. 258 Lt bylinėjimosi išlaidų UADB „Industrijos garantas“ ir 26 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimą taip pat lėmė tik Biuro nepagrįstas atsisakymas kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ šios išmokėtą išmoką ir dėl šio atsisakymo vykęs teismo procesas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Biuro atsisakymo kompensuoti UADB „Industrijos garantas“ šios išmokėtą išmoką argumentus vertino kaip akivaizdžiai neatitinkančius į bylą pateiktų įrodymų, deklaratyvius (b. 1. 5-11).

Apibendrinant išdėstytus motyvus, Biuro ieškinio reikalavimai atsakovams dėl 362,30 Eur sumos (711 Lt + 258 Lt + 255,97 Lt + 26 Lt) turėjo būti atmesti kaip nesusiję su atsakovų atsakomybe už žalą, kilusią dėl valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės valdymo (CK 6.247 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino Biuro atgręžtiniams reikalavimams, šio termino pradžios momento ir taikymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai Biuras nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui išmoka išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia, ir atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą išmoką. Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp Biuro ir atsakovo nesusiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems galėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tokiais atvejais dėl atsakovo neteisėtos veikos Biuras patiria turtinę žalą, todėl taikytinas iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).Nagrinėjamu atveju ieškovo Biuro pareikštam reikalavimui, kad atsakovai, kaip civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkė ir valdytojas, atlygintų Biuro patirtą žalą, sumokėjus išmoką eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas.Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 382/2009; 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, vykdant Biuro įstatyminę pareigą sumokėti išmoką per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę

(TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykyje sugadinto automobilio Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui išmoka sumokėta 2008 m. lapkričio 18 d. Šią pareigą už Biurą įvykdė UADB „Industrijos garantas“, veikdama pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su Biuru.

Kasacinio teismo, pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios analogiško pobūdžio byloje, išaiškinta, kad pagrindinė prievolė eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui įvykdyta Biuro atstovo, veikusio su Biuru sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu ir įvykdžiusio TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą Biuro pareigą išmokėti išmoką, todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad trejų metų ieškinio senaties terminas Biuro regresiniam reikalavimui dėl sumokėtos išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, pareikšti prasidėjo nuo 2008 m. lapkričio 18 d. išmokos sumokėjimo (CPK 1.127 straipsnio 4 dalis).Ieškovo argumentai, kad Biuro pareiga sumokėti išmoką UADB „Industrijos garantas“ atsirado įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013, ir kad ieškinio senaties terminas Biuro regresiniam reikalavimui atsakovams pareikšti skaičiuotinas nuo 2013 m. rugsėjo 6 d., kai Biuras sumokėjo UADB „Industrijos garantas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu priteistą išmoką, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Jau pasisakyta, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013 buvo nagrinėjamas Biuro ir UADB „Industrijos garantas“ sutartinis ginčas dėl atsiskaitymo už pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį suteiktas paslaugas. Tuo tarpu Biuro prievolė per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui buvo įvykdyta 2008 m. lapkričio 18 d.Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013, be kita ko, nurodyta, kad Biuras, jau 2008 m. gruodžio 10 d. turėdamas duomenis apie UADB „Industrijos garantas“ atliktą Biuro kompetencijai priskirtos 9900,60 Lt išmokos išmokėjimą, per šalių sudarytoje Paslaugų teikimo sutartyje nustatytą terminą neapmokėjo už suteitas paslaugas, nekompensavo išmokėtos išmokos.Biuro nurodytos aplinkybės, kad po 2008 m. lapkričio 18 d. išmokos sumokėjimo kilo ginčas dėl atsakingo už 2008 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį asmens, kad Biuras nedalyvavo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-235-816/2010, kurioje priimtu 2010 m. birželio 29 d. sprendimu nustatyta eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų mišri kaltė (80 ir 20 proc.), reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą regresiniam reikalavimui pareikšti, bet ne dėl šio termino eigos pradžios momento, kuris apibrėžtas Biuro atstovo išmokėtos nukentėjusiam asmeniui išmokos sumokėjimo data. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad Biuro atstovams buvo gerai žinoma, nuo kada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas regresiniams reikalavimams atsakovų atžvilgiu pareikšti: gavęs UADB „Industrijos garantas“ pakartotinę 2012 m. gruodžio 6 d. pretenziją, prašant kompensuoti 80 proc. išmokos, sumokėtos už sugadintą automobilį Mercedes Benz E300 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Biuras 2012 m. gruodžio 19 d. raštu atsisakė ją tenkinti, be kita ko, nurodydamas, kad Biuras negalės susigrąžinti išmokėtų sumų iš kaltininko L. B., nes praleisti senaties terminai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9112-391/2013, b. 1.35, 36, 37-40,41-42).Dėl Biuro argumentų, kad prieš jį negali būti remiamasi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010, nustatytomis aplinkybėmis, nes Biuras nebuvo nurodytos bylos dalyvis, pažymėtina tai, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems teisės subjektams, taip pat ir nedalyvavusiems konkrečioje byloje (CPK 18 straipsnis). Iš UADB „Industrijos garantas“ pretenzijų, teiktų 2012 m. Biurui, prašant kompensuoti 80 proc. išmokos, sumokėtos už Biurą 2008 m. lapkričio 18 d., matyti, kad apie 2010 m. birželio 29 d. teismo sprendimą ir juo nustatytą mišrią eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų kaltę (80 ir 20 proc.) Biurui buvo žinoma. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimas buvo pridėtas kaip 2013 m. sausio 29 d. ieškinio priedas civilinėje byloje Nr. 2-9112-391/2013, kurioje Biuras buvo atsakovas.Teisėjų kolegijos vertinimu, Biuras nepagrįstai delsė atsiskaityti su UADB „Industrijos garantas“, kompensuojant 80 proc. išmokos, išmokėtos 2008 m. lapkričio 18 d. už neapdrausta transporto priemone sukeltą žalą, taip pat nepagrįstai delsė įgyvendinti regreso teisę į atsakovus, kaip civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkę ir valdytoją.Bylos duomenimis, po Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010, įsiteisėjimo UADB „Industrijos garantas“ oficialią rašytinę pretenziją Biurui pateikė 2012 m. spalio 10 d. Trejų metų ieškinio senaties terminas regresiniam reikalavimui pareikšti, skaičiuojamas nuo 2008 m. lapkričio 19 d., jau buvo pasibaigęs. Tačiau, jeigu Biuras nebūtų nepagrįstai delsęs atsiskaityti su UADB „Industrijos garantas“, ir, kompensavęs šiai bendrovei 80 proc. išmokėtos nukentėjusiam asmeniui išmokos, tai, remdamasis po 2008 m. lapkričio 18 d. išmokėtos išmokos kilusiu ginču dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų kaltės, taip pat aplinkybe, jog nedalyvavo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-325-816/2010, kurioje priimtu 2010 m. birželio 29 d. sprendimu konstatuota mišri valdytojų kaltė, Biuras turėjo pagrindą prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Terminas tuo metu buvo praleistas ne tiek daug, be to, kol nebuvo išspręstas ginčas dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų kaltės, Biuras turėjo pagrindą nepradėti įgyvendinti regreso teisės į atsakovus.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, 2013 m. rugsėjo 6 d. kompensavęs UADB „Industrijos garantas“ išmoką, Biuras 2013 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė pretenzijas atsakovams dėl 9150,97 Lt žalos atgręžtinio reikalavimo tvarka atlyginimo (b. 1. 15, 16). Atsakovams pretenzijų nepatenkinus, į teismą su ieškiniu Biuras kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 23 d.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas Biuras, regresinį reikalavimą atsakovams pareiškęs tik 2016 m. rugpjūčio 23 d., itin daug praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo 2008 m. lapkričio 18 d. išmokos nukentėjusiam ginčo eismo įvykyje asmeniui sumokėjimo. Atsakovai nuo teismo proceso pradžios nuosekliai reikalauja taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, negalima pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl tokių priežasčių, kurios šiuo konkrečiu atveju galėtų būti pripažintos svarbiomis ir teiktų pagrindą praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, itin daug praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju, kai

Biuras, būdamas savo veiklos srities profesionalas, delsė įgyvendinti regreso teisę, nesant tam objektyvių kliūčių, neatitiktų ieškinio senaties termino instituto paskirties ir tikslų.

Konstatavus, kad ieškinys pareikštas žymiai praleidus ieškinio senaties terminą, nenustačius aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Biuro regreso teisės į atsakingą už žalos padarymą asmenį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, įgyvendinimą, taip pat ieškinio senaties termino regresiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžią reglamentuojančias teisės normas. Dėl padarytų pažeidimų nepagrįstai patenkintas Biuro ieškinys, pareikštas žymiai praleidus ieškinio senaties terminą, nesant tam svarbių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs faktines šalių ginčo aplinkybes, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad dėl padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo, nes padaryti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje. Biuro ieškinys atmetamas dėl praleisto ieškinio senaties termino, kurį atsakovai reikalauja taikyti ir kuriam atnaujinti nenustatyta pagrindo (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

patenkinti apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) atsakovui L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.