- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- TA-24-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01897-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 11 d. buvo gautas pareiškėjo V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 11 143 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. sausio 12 d. buvo gautas (iš Vilniaus pataisos namų išsiųsta 2016 m. sausio 11 d.) pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo jis prašo jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti iki 2016 m. sausio 14 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ne dėl savanaudiškų paskatų. Terminas buvo praleistas, kadangi jis asmeninėje sąskaitoje neturėjo lėšų įsigyti vokų, pašto ženklų, balto popieriaus, kad laiku galėtų pateikti skundą. Teko kreiptis į artimuosius, esančius laisvėje. Be to, įstaigos parduotuvėje jis gali apsipirkti tik ketvirtadieniais, todėl buvo priverstas praleisti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 21 d. (b. l. 42, 43), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. sausio 4 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. sausio 11 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas prašymu prašo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ nėra numatyta apeliacinio skundo padavimo termino pratęsimo galimybė, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad V. B. apeliacinį skundą pateikė jau praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, jo prašyme išreikštas prašymas pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą vertintinas kaip prašymas atnaujinti praleistą terminą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį (b. l. 40). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą) (b. l. 43–52).
Vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo pinigų ir negalėjo nusipirkti voko, pašto ženklo ir popieriaus, reikalingų apeliaciniam skundui pateikti, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. ABTĮ nenustatyta, kad asmuo vien dėl savo statuso – esantis įkalinimo įstaigoje – galėtų būti atleidžiamas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, nusprendę savo pažeistas teises ginti teisme, kartu prisiima ir pareigą apmokėti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, turėjo galimybę reikalingomis priemonėmis (šiuo atveju voku, pašto ženklu ir popieriumi) pasirūpinti iš anksto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aplinkybės dėl lėšų trūkumo nelaiko objektyvia aplinkybe, kuriai esant terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA662-48/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-71-520/2015). Ženklo, voko ar popieriaus neturėjimas netrukdo pareiškėjui aktyviais valiniais veiksmais siekti parengti ir išsiųsti apeliacinį skundą kuo greičiau, t. y. kreipiantis į laisvės atėmimo vietų administraciją ar kitus pagalbos. Pareiškėjas pats nurodo, kad jam teko kreiptis į artimuosius, esančius laisvėje, ir dėl to, kad jis pateikė apeliacinį skundą, galima vertinti, jog artimieji tokią pagalbą jam suteikė. Tačiau šie veiksmai turėjo būti atlikti operatyviai ir nedelsiant. Pareiškėjas nurodo, kad įstaigos parduotuvėje jis gali apsipirkti tik ketvirtadieniais, tačiau pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. kuomet buvo paskelbtas pareiškėjo norimas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo net du ketvirtadieniai – 2015 m. gruodžio 24 d. ir 31 d., todėl ir ši aplinkybė nelaikytina objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjui laiku pateikti apeliacinį skundą.
Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.