- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- TA-71-520/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01165-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. (I. M.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos priteisimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 250 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 1 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.
II.
Pareiškėjas I. M. 2015 m. balandžio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2015 m kovo 26 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. balandžio 9 d. I. M. apeliacinį skundą teismui padavė tik 2015 m. balandžio 14 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
III.
Pareiškėjas I. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gegužės 5 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo dalį. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas padavė ir ir prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti.
Pareiškėjas paaiškina, kad yra nuteistas asmuo ir jam taikoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 100 straipsnio 7 dalies nuostata, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Pareiškėjo teigimu, nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. jis neturėjo lėšų kanceliarinėms ir pašto išlaidoms, todėl negalėjo laiku paduoti apeliacinio skundo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos terminuotu teisinio laikotarpio įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir teigia, kad terminai skaičiuojami darbo dienomis. Atsižvelgęs į tai, bei į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2015 m. kovo 30 d., pareiškėjas mano, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2015 m. balandžio 17 d., bei pažymi, kad net apeliacinio skundo padavimo terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, jis apeliacinio skundo padavimo termino nėra praleidęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo tvarkos ir prašymo šį terminą atnaujinti pagrįstumo.
Prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas teigia, kad šio termino nepraleido ir paaiškina, kad terminai skaičiuojami darbo dienomis, o atsižvelgęs į tai, kad balandžio 4–5, 11–12 dienos yra poilsio, mano, jog apeliacinio skundo padavimo termino nepraleido. Teisėjų kolegija su pareiškėjo pateiktu terminų skaičiavimu nesutinka.
Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl nustatytas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. kovo 26 d., todėl terminas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą prasidėjo šį sprendimą paskelbus – t. y. 2015 m. kovo 26 d. ir baigėsi praėjus 14 kalendorinių, o ne darbo dienų nuo šios datos – t. y. 2015 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas pirmą kartą su apeliaciniu skundu į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio 14 d., o pakartotinai apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti šio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam teismui pateikė 2015 m. gegužės 4 d.
ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad procesinių terminų skaičiavimas yra detaliai reglamentuotas ABTĮ. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuriuo savo prašymą grindžia pareiškėjas, 1.121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011).
Prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje neturėjo pinigų ir negalėjo nusipirkti pašto ženklo, reikalingo apeliaciniam skundui pateikti paštu.
Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. ABTĮ nenustatyta, kad asmuo vien dėl savo statuso – esantis įkalinimo įstaigoje – galėtų būti atleidžiamas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, nusprendę savo pažeistas teises ginti teisme, kartu prisiima ir pareigą apmokėti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir buvo informuotas, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2015 m. kovo 26 d. (b. l. 54). Todėl žinodamas apie nurodytą dieną priimamą sprendimą ir įvertinęs tikimybę, kad jei priimtas teismo sprendimas jo netenkins, jis norės teikti apeliacinį skundą, pareiškėjas turėjo pareigą pasirūpinti lėšomis ar priemonėmis, kurios užtikrintų tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą.
Taip pat nustatyta, kad teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas jo paskelbimo dieną (b. l. 62) ir įteiktas praėjus 4 dienoms – 2015 m. kovo 30 d. (b. l. 63), t. y. iki termino pateikti apeliacinį skundą pabaigos likus 10 dienų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors priemonių, jog galėtų laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas.
Pareiškėjo pateiktas Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis patvirtina pareiškėjo galimybę naudotis jo sąskaitoje esančiomis lėšomis įsigyjant norimas prekes parduotuvėje, todėl žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, pareiškėjas turėjo galimybę priemonėmis (šiuo atveju pašto ženklu) pasirūpinti iš anksto.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos dar buvo likę 10 kalendorinių dienų (nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 9 d.), tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad per šį terminą būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų teisės į apeliaciją įgyvendinimą laiku. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia aplinkybe, o pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiu asmeniu. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aplinkybės dėl lėšų trūkumo nelaiko objektyvia aplinkybe, kuriai esant terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA662-48/2014).
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, ir daro išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis neskundžiama.