Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Virgresta“ atstovui bankroto administratoriui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Virgresta“ ieškinį atsakovui V. V., tretysis asmuo M. V., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo, buvusio BUAB „Virgresta“ vadovo ir akcininko V. V. ieškovės naudai 30457,73 Eur žalos atlyginimo ir 9755,00 Eur administravimo išlaidų, t.y. viso 40212,73 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, išsiuntus juos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.), tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prieštraravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Trečiajam asmeniui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, išsiuntus juos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas žino apie vykstantį teisminį procesą, bet sąmoningai vengia kontaktuoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-862-524/2016 UAB “Virgresta” iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016-01-29. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J. (sąrašo B-FA194). Šia nutartimi įmonės vadovui buvo nustatytas 15 dienų terminas, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pateikti administratoriui įmonės turtą ir visus turimus dokumentus. Dokumentai perduoti 2016-02-26, turtas neperduotas. 2017-01-20 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteista neperduoto įmonės turto suma 616,00 Eur ir 5258,02 Eur už neperduotą UAB “Simis” turtą. 2016-04-13, 2016-06-08, 2016-06-13 nutartimis teismo patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 35715,75 Eur sumai, administravimo išlaidų suma patvirtinta kreditorių susirinkimo protokolu ir sudaro 9755,00 Eur. 2016-01-18 (dėl bankroto bylos įmonei) nutartimi konstatuota, kad įmonė yra bankrutavusi, tai raštu VSDFV Klaipėdos skyriui patvirtino ir įmonės vadovas, nurodydamas, jog įmonė neturi turto ir negali mokėti turimų įsiskolinimų VSDFV. Teismas pagal pateiktą įmonės 2015-09-30 įmonės balansą nustatė, kad įmonės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas – 2037,00 Eur vertės, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 39925,00 Eur, įmonė veikia nuostolingai, nuostolių dydis sudaro 40784,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 8 d. nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija puse į jos balansą įrašyto turto vertės Pagal VĮ “Registrų centras” duomenis V. V. laikotarpiu nuo 2014-08-28 iki 2016-02-19 buvo vienintelis įmonės akcininkas, ir direktorius. Bankroto administratorius, išanalizavęs įmonės finansinės veiklos dokumentus, nustatė, kad įmonės nemokumas atsirado dar 2014 m. pabaigoje, kai įmonė patyrė 11852,51 Eur nuostolį ir per metus neuždirbo pajamų. 2015 m. gale įmonės skolos sudarė 45820 Eur, uždirbta 7490,00 Eur. 2014 m. gale įmonėje dirbo 14 darbuotojų, 2015 m. gale - 12 darbuotojų. Iškėlus bankroto bylą, atleista 10 darbuotojų. Taigi, jau 2014 m. pabaigoje įmonė atitiko įmonės nemokumo sąlygą, nurodytą Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str. 8 d.

Ieškinys tenkintinas.

Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimą nustato įstatymas, taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 7 d.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos CK 2.50 str. 3 d. numato, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teise priimti atitinkama sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos pažeidimas, civilinės atsakomybės taikymo prasme, vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo - įmonės vadovas ir (ar) dalyvis - turi pareigą ją atlyginti. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 3 d. įtvirtintu pagrindu - kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu, jų atsakomybė subsidiari (Lietuvos Respublikos CK 2.50 str. 3 d., 6.245 str. 5 d.), t.y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str. 9 d. apibrėžia sąvoką „savininkas" - įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų ir kt. Kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 4 d., Lietuvos Respublikos CK 6.246 - 6.249 str.). Lietuvos Respublikos ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. Pagal Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas, įmonės nemokumas, tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš pateiktų kreditorinių reikalavimų matyti, kad skolos teismo patvirtintiems kreditoriams susidarė 2015 m., kuomet įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius buvo V. V..

Įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. - 6.249 str.). Nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama ir jos įrodyti ieškovui nereikia (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo, kaip individualios įmonės vadovo ir savininko, civilinei atsakomybei kilti.

Neteisėti veiksmai - tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovo neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė neveikimu, nes jis, laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardytas konkretus terminas, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Įmonės savininkas turi žinoti apie jam priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-453/2014, 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.). Pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, įmonės vadovas, akcininkas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Lietuvos Respublikos ĮBĮ 8 str. 4 d.). Taigi, įmonės turimos skolos kreditoriams ir jų nepadengimas, nemokėjimas mokesčių valstybei nuo 2015 m. sausio mėn., liudijo, kad įmonė jau nuo 2015 m. pradžios yra nemoki, todėl atsakovas jau prieš daugiau kaip metus laiko turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, ko pasekoje didėjo skolos kreditoriams.

Pažymėtina, kad kreditoriaus UAB „Simis” reikalavimai yra įtraukti į BUAB „Virgesta” kreditorių sąrašą, remiantis 2015-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-15730-328/2015 pagrindu, kuris patenkino UAB „Simis” ieškinį atsakovui UAB „Virgesta” dėl skolos, nuostolių, delspinigių priteisimo, pastarajam negrąžinus pagal tarp šalių 2014-10-22 sudarytą nuomos sutartį, tos pačios dienos pastolių perdavimo aktu perduoto turto - statybinių pastolių. Iš 2016-03-29 įmonės vadovo V. V. pateikto paaiškinimo bankroto administratoriui D. J., taip pat ir analogiškų jo 2016-05-04 parodymų, teiktų Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos PK VPS Pietinės policijos nuovados tyrėjui D. J. nustatyta, kad išnuomoti statybiniai pastoliai iš UAB „Simis”, UAB „Virgresta” 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje buvo išmontuoti statybų darbų vykdymo vietoje adresu(duomenys neskelbtini), ir palikti/sudėti šalia statybų objekto buvusio statybinio namelio, kuris priklausė UAB „Konsolė”; objektas nebuvo aptvertas, bet kas galėjo juos laisvai paimti; pastolių išmontavimo dieną į objektą buvo atvykęs UAB „Simis” direktorius R. L., kuris matė, kad pastoliai vra išmontuoti, todėl galimai jis juos ir pasiėmė; sutinka, kad pastolių perdavimo - grąžinimo akto nepasirašė, nors tuo metu UAB „Virgresta” buvo atsakinga pagal sutartinius santykius; po dviejų dienų (pirmadienį) atvykus pasiimti bendrovės UAB „Virgresta” statybos įrankius, išmontuotų ir sudėtų pastolių nebebuvo, todėl buvo nuspręsta, kad pastolius pasiėmė ir išsivežė UAB „Simis”. Įmonės (bendrovės) administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; įstatymo nuostatuose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Lietuvos Respublikos ĮBĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 7 d. nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žala (nuostoliai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 444/2009; 2009 11 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 7 d.).

Teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kaip gali būti apskaičiuojamas žalos dydis: „Sprendžiant dėl žalos, padarytos, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išskirtina, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo - mažesnis už ją (Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1429/2014). Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Kaip minėta, įmonės vadovas atsako ir už netinkamą savo pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. 8 d.), o nagrinėjamu atveju toks netinkamas atsakovo pareigų atlikimas, padaręs žalos įmonei, pasireiškė neišsaugant jam perduoto UAB „Simis” turto ir jo negrąžinant ir padarant įmonei žalą, lygią teismo patvirtinta UAB „Simis” kreditorinio reikalavimo sumai 9258,33 Eur (5258,02 Eur jau priteista).

Nagrinėjamu atveju, žalos dydis turėtų būti skaičiuotinas kaip kreditorinių reikalavimų suma atsiradusi atsakovo V. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu, t.y. žala įmonei yra visa patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma - 35715,75 Eur bei bankroto administravimo išlaidos 9755 Eur, nes nustatyta, kad įmonė tapo nemoki būtent atsakovo vadovavimo ir buvimo vieninteliu jos akcininku laikotarpiu, bei žalą UAB „Simis” lėmė jo netinkamas kaip įmonės vadovo pareigų atlikimas. Nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos CK 6. 247 str.), kadangi atsakovui rūpestingai atliekant teisės aktuose jiems priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat tinkamai atliekant savo, kaip įmonės vadovo pareigas, vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.) sutapatinama su jo neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl yra preziumuojama, kurią paneigti turi pats atsakovas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė, neginčijo nei vienos iš jo priteisti reikalaujamos sumos.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios priteistinos iš atsakovo, ieškovo naudai.

Ieškovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 8 p.) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 40212,73 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 828,00 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK , 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 30457,73 Eur žalos atlyginimo ir 9755,00 Eur administravimo išlaidų, iš viso 40212,73 Eur (keturiasdešimt tūkstančių du šimtus dvylika eurų ir 73 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės BUAB „Virgresta“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 828,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.