Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2025 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-1 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas);

2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo;

3) grąžinti pareiškėją į tarnybą į iki atleidimo eitas Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus (toliau – KPS) 1-jo poskyrio specialisto pareigas (pareigybės grupė – 12).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Vilniaus AVPK KPS 1-jo poskyrio specialisto pareigas. Pažymėjo, jog ginčijamu Įsakymu pareiškėjas nuo . (duomenys neskelbtini) yra atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) už pareigūno vardo pažeminimą. Atsakovas, remdamasis Išvada, pagrindu atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą laikė šias aplinkybes: pareiškėjas, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini) nuo 17.30 iki 22.00 val. kartu su kitais Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio pareigūnais – G. S., E. U., N. B., taip pat A. K. bei kitais Vilniaus AVPK KPS darbuotojais – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ šventė profesinę šventę, vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo 23.00 val. visi minėti asmenys, įskaitant pareiškėją, buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė), į kurią eismas yra draudžiamas. Jie buvo šalia A. K. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdžiai neblaivūs ar apsvaigę. Pareiškėjas toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus – keleivių vežimo tvarkos pažeidimą (automobilyje įrengtos tik 4 sėdimos vietos), kelio ženklo reikalavimų nepaisymą, A. K. važiavimą esant neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, taip pat saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą, kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje. Be to, pats pareiškėjas taip pat pažeidė KET.

Pažymėjo, kad, pasak atsakovo, pareiškėjas turėjo žinoti, jog A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai esą įrodo kavinės darbuotojos paaiškinimas, vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip A. K. eina svyruodamas, laikydamasis už automobilio kėbulo, jo judesiai yra akivaizdžiai nekoordinuoti, taip pat ir vėlesnė įvykių eiga – (duomenys neskelbtini) 00.40 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti girtumo požymiai, dėl kurių jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo ir kitų minėtų pareigūnų veiksmai laikytini policijos pareigūno vardo diskreditavimu ir priesaikos sulaužymu. Šie sąmoningi, tyčiniai bei teisės ir tarnybinės etikos normoms prieštaraujantys veiksmai sumenkino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, pakirto pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją diskreditavo. Taip pat, pasak atsakovo, pareigūnų veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jų užimamomis pareigomis bei policijos pareigūnų statusu.

Nurodė, kad, pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas; 2024 m. gegužės 8 d. redakcija) 24 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Pastebėjo, jog iš Išvados matyti, kad atsakovas vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 iki 23.38 val., bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų bendrus veiksmus, juos nedetalizuojant (individualizuojant). Tuo buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas, t. y. padarytas procedūrinis pažeidimas, apsunkinta pareiškėjo teisė gintis nuo jam pateikiamų įtarimų.

Pareiškėjo, jo atstovo įsitikinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame Įsakyme, pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo. Teigė, kad, praėjus beveik mėnesiui nuo tiriamo įvykio, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) su prašymu pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. kartu su kolegomis buvo aikštelėje, o atvažiuojant į ją, jis draudžiamo kelio ženklo nepastebėjo, kadangi toje vietoje buvo pirmą kartą, jo sveikatos būklė dėl sutrikusio kraujospūdžio tą vakarą buvo labai bloga. Aikštelėje jokių pašalinių žmonių nebuvo, ten pareiškėjas šnekučiavosi su kolegomis, juokavo, užkandžiavo, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir nematė, kad kas nors būtų vartoję. Kadangi buvo tamsus metas, aikštelė buvo apaugusi krūmais, pareiškėjas nematė, kad kas nors iš kolegų šlapintųsi. Kai pareiškėjas bendravo su A. K., pastarojo būklė jam nekėlė jokių įtarimų, kad jis neblaivus. Po kurio laiko kažkas pasakė, kad skubiai reikia važiuoti namo, pareiškėjas atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės ir užsnūdo. Kolegos pažadino tik prie jo namų, kur jis išlipo kartu su kolega N. B. ir nuėjo namo ilsėtis. Pareiškėjas, kai jį vežė namo, nei pajuto, nei pastebėjo jokio eismo įvykio ar pasišalinimo iš jo, neužfiksavo, kiek asmenų važiavo automobilyje. Tik kitą dieną sužinojo apie įvykį su A. K.. (duomenys neskelbtini) prieš įvykį pareiškėjas lankėsi pas gydytojus dėl blogos sveikatos būklės, o 2024 m. spalio 2 d. buvo paguldytas į ligoninę.

Pažymėjo, kad iš aikštelės vaizdo įrašo matyti, jog A. K. automobilis, išvažiuodamas į pagrindinį kelią, šiek tiek pakyla, pristabdo, trumpam pajuda atgal, tačiau joks susidūrimas su kelio ženklu neužfiksuotas. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, sėdėdamas automobilyje ir būdamas užsnūdęs, negalėjo pastebėti jokio eismo įvykio. Mano, jog, priešingai nei nurodyta Išvadoje, pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės (tyčios pažeminti pareigūno vardą). A. K. jam nesukėlė jokio įtarimo, kad yra girtas ir negali vairuoti, nuo 23.00 val., būdamas aikštelėje, pareiškėjas alkoholinių gėrimų negėrė, ir tokie pareiškėjo veiksmai nepažeidė jokių teisės aktų. Pabrėžė, kad atsakovas pareiškėjo ir kitų pareigūnų kaltės įrodymu laikė kavinės darbuotojos duotą paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu, kad neva ji matė, jog visi 12–14 pareigūnų kavinėje (duomenys neskelbtini) nuo 17.30 iki 22.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus. pareiškėjas ir jo atstovas abejoja, ar kavinės darbuotoja nuolat stebėjo pobūvį ir galėjo tiksliai matyti, ar visi jo dalyviai vartojo alkoholį bei kiek jo buvo suvartota. Mano, kad kavinės darbuotoja negalėjo visų stebėti, buvo asmenų, kurie alkoholio ir nevartojo. Teigė, kad išvažiuojant iš aikštelės pareiškėjas nepastebėjo jokio eisimo įvykio, todėl negalėjo ir neturėjo suvokti, kad A. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pareiškėjas šių A. K. veiksmų negalėjo ir ,,toleruoti“. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo išlipęs iš automobilio, todėl ši aplinkybė patvirtina jo paaiškinimus, kad jokio eismo įvykio jis nepastebėjo. Jei būtų pastebėjęs, būtų išlipęs ir apsižiūrėjęs automobilį. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2005 m., buvo skatintas 17 kartų, buvusio vadovo charakterizuojamas vien tik teigiamai, todėl mano, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo kaltės ir atsakomybės taikymo, turėjo vertinti ir šias pareigūno savybes. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Vilniaus AVPK nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne tarnybos metu, neuniformuoti Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė G. S., specialistai E. U., A. K. ir N. B., kartu su A. K. bei kitais Vilniaus AVPK KPS darbuotojais (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 17.30 iki 22.00 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ šventė profesinę šventę. Minėtoje kavinėje dirbusi darbuotoja patvirtino, jog minėti pareigūnai vartojo alkoholinius gėrimus, šį faktą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir J. A.. (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, į kurią įvažiavimas draudžiamas. Teigė, kad, remiantis vaizdo įrašais, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog pareigūnai ten vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarieji neigia alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau iš pastarųjų elgesio (vaizdo įrašų duomenų) matyti, jog asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę. Nurodė, kad išvadą, jog asmenys, esantys prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, yra galimai neblaivūs ar apsvaigę, padarė ir pranešėjas, kuris (duomenys neskelbtini) net kelis kartus skambindamas bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad aikštelėje į automobilį susėdo grupė, galimai nuo kažko apsvaigusių, jaunuolių ir jis baiminasi, kad apsvaigę asmenys gali vairuoti automobilį. Pabrėžė, jog vaizdo įrašai patvirtina, kad minėti pareigūnai toleravo A. K. daromus KET pažeidimus. Mano, kad pareigūnai privalėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus, o tai įrodo kavinės darbuotojos paaiškinimas, vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip A. K. eina svyruodamas, laikydamasis už automobilio kėbulo, jo judesiai yra akivaizdžiai nekoordinuoti, taip pat ir vėlesnė įvykių eiga – (duomenys neskelbtini) 00.40 val. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti girtumo požymiai, dėl kurių jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Akcentavo, kad toks minėtų pareigūnų elgesys atspindi itin aplaidų požiūrį į tarnybą policijoje – dėl jų neveikimo ir administracinių nusižengimų toleravimo kilo akivaizdžiai neigiamos pasekmės. Tokiu elgesiu pareigūnai akivaizdžiai pažeidė jiems nustatytas pareigas, numatytas Statuto 3 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. Pareigūnų teiginius, kad jie buvo įsitikinę, jog A. K. blaivus, jie nematė kelio ženklo, dėl erdvaus automobilio salono nefiksavo jame buvusių keleivių skaičiaus, nematė, negirdėjo ar nesuprato, kad A. K. padarė eismo įvykį, iš kurio vietos pasišalino, vertino kaip jų pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti galimos tarnybinės atsakomybės pasekmių.

Abejojo A. K. teiginiais, kad jis tą vakarą blogai jautėsi, kadangi pastarasis visai neskubėjo namo ir kartu su kolegomis šventė. Akcentavo, kad pareiškėjo sveikatos patikrinimo išvada atlikta (duomenys neskelbtini) – tinkamas tarnybai. Pažymėjo, jog eismo įvykio metu, kuomet A. K. automobilis kaire puse kliudė kelio ženklą ir automobilis buvo gerokai apgadintas, turėjo būti stiprus garsas. Jis turėjo būti girdimas ir automobilio salone, tačiau nė vienas automobilyje buvęs asmuo nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Mano, jog minėtos aplinkybės tik pavirtina pareigūnų siekį vengti galimos tarnybinės atsakomybės ir apsvaigimą įvykio metu. Įvardijo, kad G. S., E. U., A. K. ir N. B., būdami kelių policijos pareigūnais, kurių profesinė pareiga yra užkirsti kelią teisės pažeidimams, vykdydami minėtas veiklas ir nesiimdami jokių veiksmų, kad sustabdytų pažeidimus bei apie juos praneštų nustatyta tvarka, pažemino pareigūno vardą.

Akcentavo, jog vaizdo įrašuose yra fiksuoti aiškūs faktiniai duomenys apie apsvaigusių asmenų vaikščiojimą prie automobilio, šlapinimąsi netoliese ir galimą alkoholio vartojimą prie automobilio bei jo viduje. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog pareigūnai toleravo A. K. daromus KET pažeidimus. Pastebėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimo akivaizdu, jog pareiškėjas aiškiai suvokė, kokiais veiksmais padarė pareigūno vardo pažeminimą, ir dėl jų pasisakė. Nesutiko su pareiškėjo, kaip kelių policijos pareigūno, teiginiais, esą jis, atsisėdęs į automobilį, neužfiksavo keleivių vietų skaičiaus. Remiantis automobilio modeliu buvo aišku, kad jame nėra trijų sėdimų vietų eilių, o pagal „(duomenys neskelbtini)“ specifikacijas šiame modelyje negali būti daugiau nei keturios keleivių vietos (neįskaitant vairuotojo). Nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais, kad jis nežinojo, jog A. K. buvo vartojęs alkoholį, nes kartu su pastaruoju buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir vartojo alkoholį, be to, neabejotinai matė, kaip pastarasis atrodo, elgėsi ir judėjo, todėl teiginiai, jog „A. K. nekėlė jokių įtarimų dėl neblaivumo“ neatitinka visų surinktų faktinių duomenų ir laikytina gynybine versija. Atsakovo nuomone, vertinant susidariusią situaciją, ypač svarbu užtikrinti skaidrią ir disciplinuotą vidaus tarnybos veiklą. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai, toleruojant neblaivaus asmens vairavimą, kolegų šlapinimąsi viešoje vietoje ir kitus pažeidimus, visiškai neatitinka šių tikslų. Be to, kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jam keliami aukštesni reikalavimai ir nustatyti nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jis prisiekė laikytis. Todėl, vertinant jo elgesį konkrečioje situacijoje, jo suvokimą apie tinkamą elgesį ir galimybes veikti, būtina atsižvelgti į pareigūno statuso keliamas aplinkybes. Mano, kad pareiškėjas, būdamas kelių policijos pareigūnu ir turėdamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą nuolatinę pareigą vykdyti bendrąsias pareigūno funkcijas, akivaizdžiai ignoravo jam pavestas pareigas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2025 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-1 „Dėl A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistas A. K. atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas Įsakymas priimtas remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“. Išvadoje konstatuojama, kad Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistas A. K., būdamas galbūt neblaivus, stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (į kurią įvažiavimas draudžiamas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“), kartu su kolegomis iš Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus – G. S., E. U., A. K., N. B. ir J. A. – galbūt vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat buvo toleruojamas kolegų A. K. ir E. U. 23.15 val. padarytas viešosios tvarkos administracinis nusižengimas – šlapinimasis viešoje vietoje. 23.36 val., kartu su dar penkiais kolegomis, A. K. įsėdo į A. K. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo galimai buvo vairuojama būnant neblaiviam. Automobilyje tuo metu buvo šeši asmenys. 23.37 val. A. K. sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kelio ženklą ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau A. K., būdamas Vilniaus AVPK KPS specialistas, kurio pareiga yra užtikrinti eismo priežiūrą ir viešąjį saugumą, visiškai nereagavo į šiuos grubius KET pažeidimus: neblaivaus vairavimo, kelio ženklų nesilaikymo, keleivių vežimo taisyklių pažeidimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nepaisant to, A. K. nesikreipė į policijos įstaigą ar kitą atsakingą instituciją, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, o tokiais veiksmais galimai padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis (duomenys neskelbtini) apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. 2025 m. balandžio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, ROIK (duomenys neskelbtini), pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nuo 21.38 val. iki 23.37 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (iš viso 6 keleiviai kai leidžiama 5 keleiviai). Paskirta bauda sumokėta 2025 m. gegužės 8 d.

Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3777/2011, 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013).

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Teismų praktikoje laikoma, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo ir atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4665-575/2020).

LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu toleravo savo kolegos A. K. daromus KET pažeidimus ir kolegų A. K. bei E. U. daromus viešosios tvarkos administracinius nusižengimus - šlapinimąsi viešoje vietoje. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris įpareigoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnus užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, o gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti.

Taigi, pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kitų kolegų padarytus pažeidimus. Pažymėtina, jog teismas nevertins pareiškėjo argumentų, nesusijusių su ginčo esme, kad jis kaip automobilio keleivis būdamas užsnūdęs, negalėjo pastebėti jokio įvykio ir suvokti A. K. pasišalinimą iš eismo įvykio, nes pareiškėjas atleistas ne už tai, kad pažeidė keleivio pareigas, o dėl to, kad būdamas policijos pareigūnu neužkirto kelio ir toleravo A. K. vairavimą esant neblaiviam, t. y. toleravo savo kolegos daromą pažeidimą (-us).

Vertinant nurodytus byloje nustatytus duomenis, kuriais buvo vadovautasi ir Išvadoje, bei pareiškėjo skundo turinį ir jo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, matyti, kad su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nesutinka dėl to, kad jo veiksmai nebuvo individualizuoti (detaliai įvertinti), bet ginčo dėl pačių faktinių aplinkybių iš esmės nėra, tai patvirtino pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas iš esmės neginčija reikšmingų faktinių aplinkybių, kad jo kolegos padarė Išvadoje aptariamus KET ir viešosios tvarkos pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimą; kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; vairavimą esant neblaiviam; pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; šlapinimąsi viešoje vietoje. Šiuos pažeidimus patvirtina ir į bylą pateikti duomenys, kuriais buvo grindžiama Išvada.

Bylos duomenimis, t. y. vaizdo įrašu (failas (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad 23:37:58 val. A. K. vairuojamas automobilis, išsukdamas iš aikštelės į gatvę, priekine kaire puse atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo.

Kitame vaizdo įraše, padarytame iš kitos kameros (failas – (duomenys neskelbtini)) 23:39:24 val. matyti, kad įvažiavimą į aikštelę draudžia kelio ženklas Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), o priešingoje gatvės pusėje esantis kelio ženklas, kurį kliudė išvažiuodamas A. K., yra nulenktas, šalia jo matyti juodos spalvos nuolaužos. Nors šiame vaizdo įraše nesimato paties eismo įvykio, tačiau 23:38:36 val. matyti kaip po išvažiavimo iš aikštelės automobilis sustojo prie šviesoforo, vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo priekinį kairį automobilio kampą, grįžęs į savo vietą nuvažiavo į Justiniškių gatvę.

Trečiame vaizdo įraše (failas (duomenys neskelbtini)) 00:10:26 val. matyti, kad to paties automobilio priekio kairės pusės detalės yra apgadintos, sulaužytos.

Taigi, faktas, kad į aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, o šiek tiek toliau apžiūrėjęs savo automobilį galutinai pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais ir jokių abejonių nekelia. Juo labiau, kad jį patvirtino matęs ir pranešėjas, kuris paskambino į BPC, nes jis per vaizdo kameras šį įvykį taip pat matė.

Pažymėtina, kad vairuotojas A. K. taip pat pripažino padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota ir minėtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025, kurioje teisme jis patvirtino, kad buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal valstybės įmonės ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos, tuo tarpu vien tik galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Taigi, nėra abejonių, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau, nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatytus KET pažeidimus, kuriuos A. K. pripažino ir 2025 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu ROIK (duomenys neskelbtini) duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, 2025 m. gegužės 8 d. baudą sumokėjo.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje, tai patvirtina ir vaizdo įrašas (failas - (duomenys neskelbtini)) 23.14 – 23.15 val., bei pačių pareigūnų A. K. ir E. U. teikti paaiškinimai.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, jog nurodomi KET pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juo pranešė pašalinis asmuo – apsaugos darbuotojas. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, tiek pareigą įvertinti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėjas yra policijos pareigūnas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu tarnyboje dirbantis apie (duomenys neskelbtini) metų, turintis pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus, o šiuo atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo akivaizdoje, bet jis to nepadarė ir savo pareigos neatliko.

Pažymėtina, jog pareiškėjas savo nekaltumą dėl pareigūno vardo pažeminimo iš esmės grindžia tuo, kad buvo išgėręs ir nesuprato, jog kolega A. K. padarė nurodytus KET pažeidimus, o kolegų A. K. ir E. U. daromų viešosios tvarkos pažeidimų, jiems šlapinantis viešoje vietoje, nematė dėl tamsaus paros meto, aikštelėje augusių krūmų. Savo kaltės nebuvimą dėl neveikimo taip, kaip priklauso policijos pareigūnui, pareiškėjas grindė ir tuo, kad važiuodamas automobilyje keleivio vietoje buvo atsipalaidavęs ir ženklų nestebėjo, toje vietoje buvo pirmą kartą (teismo posėdžio metu nurodė, kad ta vieta jau yra tekę važiuoti), todėl nematė, kad įvažiuojant vairuotojas pažeidė kelio ženklą Nr. 303, nesuprato, kiek sėdimų vietų yra automobilyje, kadangi važiavo labai trumpai, ir nejautė, kad keleivių sėdi per daug, nejautė ir jokio smūgio į kelio ženklą, kadangi buvo užsnūdęs, todėl nesuprato, kad kolega pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tačiau atsižvelgiant į nurodytus duomenis teismas atmeta pareiškėjo paaiškinimą, kad jis nesuvokė, jog A. K. padarė eismo įvykį, nes neva nieko nematė ir nepajautė (buvo atsipalaidavęs ir užsnūdęs), kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi eismo įvykio metu A. K. automobilis buvo gerokai apgadintas, ko pasėkoje, akivaizdu, tai patvirtino ir atsakovas, kad smūgis į kelio ženklą buvo toks stiprus ir sukeliantis tokį garsą, kad automobilyje sėdėjęs pareiškėjas negalėjo neprabusti ir jo nepajusti, tačiau nei vienas automobilyje buvęs asmuo, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Kaip aukščiau minėta, po kelių sekundžių vairuotojas sustojęs išlipo ir apžiūrėjo būtent tą automobilio vietą, kuria buvo kliudytas kelio ženklas todėl pareiškėjas, turėjo suprasti, jog kolega ne tik, kad padarė eismo įvykį, bet ir įsitikinęs tuo pasišalino iš eismo įvykio.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, įvertinus faktą, jog tą dieną pareiškėjas šventė profesinę šventę kartu su kitais įvykyje buvusiais kolegomis, kurioje buvo vartojamas alkoholis, ir matė kolegą A. K. bei su juo praleido visą vakarą, leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjas aiškiai suvokė, kad išvažiuodamas iš aikštelės vairuotojas A. K. galėjo būti neblaivus. Nors pareiškėjas neigia tą supratęs, tačiau jo paaiškinimai, kaip minėta, tėra gynybinė pozicija. Tuo tarpu minėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai. Pareiškėjas, pats būdamas kelių policijos pareigūnu apie 14 metų ir tarnyboje susidurdamas su neblaiviais vairuotojais iš tokio kolegos elgesio ir tokios būsenos turėjo suvokti ir aiškiai suvokė, kad pastarasis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuoti negali. Be to, faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ gėrė alkoholį patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažino, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Net ir pranešėjas, kuris tik per vaizdo kamerą matė pareiškėjo ir jo kolegų elgesį prie automobilio, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galimai apsvaigęs vairuotojas.

Taigi, pareiškėjas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš asmeninės profesinės patirties, iš tą dieną vykusios profesinės šventės, iš bendravimo su A. K., turėjo suvokti ir suvokė, kad jo kolega sėdo vairuoti automobilį galimai neblaivus, net jeigu asmeniškai ir nematė, kaip teigia pareiškėjas, kada ir kiek alkoholio A. K. išgėrė.

Nors pareiškėjas nurodo, kad nematė kaip A. K. pažeidė kelio ženklą Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”, nes važiuodamas automobilyje keleivio vietoje jis ženklų nestebėjo, toje vietoje buvo pirmą kartą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas yra kelių policijos pareigūnas ir net ne tarnybos metu, privalo būti budrus ir veikti kaip pareigūnas nuolatinio vykdymo principe (Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl jo paaiškinimas, kad jis nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į aikštelę, nepaneigia šių aplinkybių ir vertinamas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Teismas taip pat atmeta kaip visiškai neįtikinančius ir su elementaria logika nesuderinamus pareiškėjo paaiškinimus neva automobilis buvo gana didelis ir erdvus ir atsisėdęs į automobilį jis neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl nesuprato, kad juo važiuoja daugiau nei leistina žmonių. Išvadoje nustatyta, kad pagal valstybės įmonės ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos. Akivaizdu, kad pareiškėjui, kaip kelių policijos pareigūnui tarnybos metu tenka stebėti KET pažeidimus ir jiems užkirsti kelią, t. y. stebėti ar važiuojančiuose automobiliuose neviršijamas leistinų keleivių skaičius, todėl neabejotinai jam buvo žinoma, kad pagal specifikaciją šio modelio automobiliuose daugiau kaip keturių vietų neskaitant vairuotojo ir nebūna. Todėl pareiškėjo aiškinimas, kad automobilis atrodė erdvus, todėl jis nesuprato, kad sėdi daugiau nei leistina asmenų, yra neatitinkantys tikrovės. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti, kad vairuotojas A. K. pažeidžia KET reikalavimus, veždamas keturis keleivius ant dviejų galinių automobilio sėdynių.

Teismui taip pat kelia abejonių pareiškėjo teiginiai, kad jis tą vakarą jautėsi blogai dėl pakilusio kraujo spaudimo, galvos svaigimo, kadangi asmeniui pasijutus blogai, paprastai vykstama pas gydytoją, galiausiai namo, tačiau šiuo atveju, pareiškėjas, atvirkščiai, pas gydytojus nevyko, namo neskubėjo, o po profesinei šventei atšvęsti organizuotų dienos pietų su kolegomis dar vyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – į stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Nepagrįstu teismas pripažįsta ir teismo posėdžio metu nurodytą pareiškėjo atstovo argumentą, kad saugos automobiliui kelio ženklas Nr. 303 negalioja.

KET numato, kad pagal kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.

KET 3.1 papunktyje numatyta, kad aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

KET 188 punktas numato, kad transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

KET 188¹ punktas numato, kad sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose.

Taigi, nurodyti KET reikalavimai nesuteikia teisės saugos įmonės darbuotojui, net ir su naudojamais oranžiniais švyturėliais, nesilaikyti kelio ženklo Nr. 303 draudimo. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti (23:27:27 val.), kad saugos įmonės darbuotojas šį ženklą pažeidė pareiškėjo akivaizdoje, pravažiuodamas pro pat visus pareigūnus, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo nematyti šio pažeidimo.

Teismas taip pat kaip gynybinę poziciją vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad savo kolegų šlapinimosi viešoje vietoje jis nematė dėl tamsaus paros meto. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keletos metrų atstumu nuo automobilio, netoli kurio buvo pareiškėjas. Nors pačioje aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į aikštelę, yra gerai apšvieta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę kur buvo A. K. ir E. U.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjas matė kaip už keleto metrų nuo automobilio jo kolegos viešoje vietoje šlapinosi.

Vertinat pareiškėjo gynybos argumentą, kad visų savo kolegų daromų pažeidimų jis neva nesuvokė dėl savo paties girtumo teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų, ir neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).

Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, dėl pavartoto alkoholio nesugebėjo reaguoti į jo akivaizdoje daromus pažeidimus yra ne objektyvi, nuo jo nepriklausanti priežastis, o priešingai, būtent nuo paties pareiškėjo pasirinkimo ir valios priklausanti priežastis. Pareiškėjas savo noru vartojo alkoholį, todėl neblaivumas nėra neteisėtą neveikimą pateisinanti priežastis ir pagrindas netaikyti tarnybinės atsakomybės. Apibendrinant konstatuotina, kad aukščiau nurodytus savo kolegų daromus teisės pažeidimus pareiškėjas matė ir suprato, todėl galėjo ir turėjo pareigą kaip policijos pareigūnas į juos reaguoti.

Dėl to, kad pareiškėjas toleravo jo akivaizdoje daromus pažeidimus teismas pažymi, jog Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad pareigūnas turi vadovautis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas.

Statuto 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas turi laikytis sąžiningumo principo; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams.

Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 10-V-170 patvirtinto Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Specialisto pareigybės aprašymas) 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad specialisto pareigybė reikalinga prižiūrimoje teritorijoje vykdyti kelių eismo priežiūrą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitų pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Specialisto pareigybės aprašymo 4 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo specialiosios veiklos srities funkcijas - eismo priežiūros ir viešojo saugumo užtikrinimo.

Specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktas numato, kad šias pareigas einantis pareigūnas užtikrina viešąją tvarką, eismo ir visuomenės saugumą, 6.2 punktas numato - gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, teisės aktų nustatyta tvarka įvykių vietose atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, 6.9 punktas numato - kontroliuoja, kaip kelių eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, nustato ir techninėmis priemonėmis fiksuoja KET pažeidimus, renka administracinių nusižengimų medžiagas, surašo administracinių nusižengimų protokolus, pagal kompetenciją pažeidimų padarymo vietose nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, skiria administracines nuobaudas, 6.16 punktas numato - vykdo kitus su policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti policijos įstaigos tikslai.

Pareiškėjas su nurodytu Specialisto pareigybės aprašymu yra pasirašytinai supažindintas 2022 m. birželio 1 d.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Nurodytos Statuto, Specialisto pareigybės aprašymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūną, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jo neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra nurodytų teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę, priklausomai nuo jo elgesio pasekmių.

Teismas pabrėžia, jog statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Elgesio kodeksas) 7 punktas numato, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 papunktis); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 papunktis).

Elgesio kodekso 9 punktas numato, kad kiekvienas policijos darbuotojo elgesio nukrypimas nuo etikos, moralės normų ar teisės aktų reikalavimų kelia grėsmę visų jo atliekamų funkcijų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui policija, todėl kiekvienas policijos darbuotojas privalo vadovautis pateiktais pavyzdžiais kaip esminiais orientyrais.

Elgesio kodekso 10 punktas numato, kad laikytis Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas pareiškėjo neveikimą pagrįstai vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjo neveikimas toleruojant jo akivaizdoje daromus teisės pažeidimus akivaizdžiai nesuderinamas su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei duota priesaika.

Būdamas statutiniu valstybės pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus bei savo pareigas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės pareigūno elgesį, kurio visuomenė tikisi, bei elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų įstatymų gerbimą ir laikymąsi, bet ir pasitikėjimą statutiniais valstybės pareigūnais, nekompromituotų policijos autoriteto visuomenės akyse, tačiau jis to nepadarė ir savo kolegų pažeidimus toleravo, neužkirto jiems kelio ir neketino apie juos pranešti.

Pažymėtina, kad nors LVAT yra pasisakęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008), tačiau šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024 m. spalio 7 d. paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteistus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris ir informavo apie juos BPC. Tokiu būdu, šis atvejis, kuris turėjo atgarsį visuomenėje, neabejotinai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjo neveikimo pasekmės neabejotinai menkina policijos autoritetą ne mažiau, nei paties pažeidimus padariusio pareigūno neteisėtas elgesys.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo elgesys, toleruojant savo kolegų daromus teisės pažeidimus, akivaizdžiai negali būti suderinamas su tarnyba policijoje ir su statutinio pareigūno priesaika. Pareiškėjas neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Toks pareiškėjo elgesys didina visuomenės nepasitikėjimą visa policija, todėl ją kompromituoja.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėjas savo neveikimu pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

Procedūrinių pažeidimų aspektu LVAT yra pasisakęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

Pareiškėjo skunde yra nurodomas procedūrinis pažeidimas, neva atsakovas vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus individualiai, bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų bendrus veiksmus, juos nedetalizuojant (individualizuojant) ir tuo buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas, kas apsunkinta pareiškėjo teisę gintis nuo jam pateikiamų įtarimų.

Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes iš pateiktos Išvados ir ją pagrindžiančios medžiagos matyti, kad kiekvienam pareigūnui buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir visiems buvo aiškiai nurodyti veiksmai (neveikimas), kurie tiriami ir dėl kurių paprašyta pateikti paaiškinimus. Pareiškėjui toks pranešimas buvo įteiktas 2024 m. spalio 31 d. ir jis dėl jo pateikė savo 2024 m. lapkričio 6 d. paaiškinimą. Taigi, pareiškėjui aiškiai buvo nurodyti jo veiksmai, kurie buvo tiriami kaip galimas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas, o iš jo paaiškinimo matyti, kad jis suprato dėl kokių veiksmų turi gintis ir savo teisę realizavo. Vien tai, kad Išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašomi ir vertinami, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, nereiškia, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas. Akivaizdu, jog visiems pareigūnams buvo įteikti analogiško turinio pranešimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jų veiksmai buvo vienodi, todėl vienodai juos įvertinus nėra jokios būtinybės kiekvieno pareigūno veiksmus aprašinėti ir vertinti atskirai, kelis kartus kartojant tą patį tekstą. Šiuo atveju iš Išvados matyti, kad pateiktas visų pareigūnų vienodų veiksmų vertinimas taikomas visiems pareigūnams vienodai, todėl pareiškėjo teisė gintis nebuvo nei suvaržyta, nei tokia Išvada sutrukdė jam suprasti kuo jis asmeniškai yra kaltinamas. Teismo vertinimu, jokio procedūrinio pažeidimo, kurį nurodo pareiškėjas, atsakovas nepadarė.

Nenustačius, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas nėra pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, todėl skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.