Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir 233 straipsnio 1 dalį,

A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - antstoliu, vykdydamas 2360,57 Lt išieškojimą iš V. G. AB „Šiaulių energija“ naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-05-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2341-07/2003 (antstolio vykdomosios bylos Nr. 41-5905) bei 2000 Lt išieškojimą iš V. G. valstybės naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-03-26 sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. S-1-262-13/2004 (antstolio vykdomosios bylos Nr. 41-2142), 2005-03-30 uždėjo turto areštą sutuoktiniams V. G. ir D. G. bendrai jungtine nuosavybe priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei vėliau, laikotarpyje nuo 2005-03-31 iki 2005-04-22, apsiribodamas tik VĮ Registrų centras pažyma apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tik V. G., nežinodamas, kad šis butas yra sutuoktinių V. G. ir D. G. bendroji jungtinė nuosavybė ir nesiimdamas būtinų priemonių šiam faktui nustatyti, dėl neatsargumo netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimus antstoliui atliekant savo funkcijas vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 690 straipsnio reikalavimą antstoliui nustatyti, ar visas nekilnojamasis turtas priklauso skolininkui, jeigu išieškojimas nukreipiamas į tokį turtą, bei prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį skolininko turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos gauti rašytinius duomenis apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus, netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio reikalavimą antstoliui, aprašius ir areštavus bendrąjį turtą pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, ir tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimą nukreipti į skolininko turto dalį. Tai yra, A. B. dėl neatsargumo nesurinko ir neįdėjo į vykdomąsias bylas Nr. 41-5905 bei Nr. 41-2142 rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), jungtine nuosavybe priklauso sutuoktiniams V. G. ir D. G., ir neturėdamas įsigaliojusio teismo sprendimo dėl V. G. priklausančios šio turto dalies, 2005-03-31, apie 13.00 val., antstolio A. B. kontoros patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.41-5905, įrašydamas į aktą tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G. ir gali būti parduotas V. G. pasiūlytam pirkėjui A. M. už 6217 Lt sumą. Vėliau, 2005-04-22 A. B. šį aktą bei vykdomąsias bylas Nr. 41-5905 bei Nr. 41-2142 perdavė Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai V. K., kuri 2005-04-22 patvirtino 2005-03-31 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr.41-5905, kurio pagrindu A. M. dėl netinkamo A. B. pareigų atlikimo neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į visą V. G. ir D. G. nuosavybės teise priklausantį 74 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais antstolis A. B. padarė didelę turtinę apie 37000 litų žalą D. G. bei didelę neturtinę žalą valstybei – diskreditavo antstolio vardą bei antstolių, kaip institucijos, prestižą.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. B. ir kaltinamoji A. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2009-10-07 sužinoję, kad L. Č. buvo apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-042-09 dėl galimai A. B. padarytos nusikalstamos veikos ir davė teisingus parodymus apie tai, kad 2005-03-30 A. B. kaip antstolio surašytame Turto arešto akte, ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra ne L. Č. parašas, 2009-10-07, nenustatytu laiku ir vietoje A. B. susitarė su A. B. paveikti liudytoją L. Č., kad ši ikiteisminiame tyrime ir teisme duotų melagingus parodymus. Po ko, 2009-10-07, nenustatytu laiku, A. B. atvyko į namus pas L. Č., (duomenys neskelbtini), ir nurodydama liudytojai, kad jei ši ikiteisminio tyrimo metu nepakeis savo parodymų, jos sutuoktiniui bus blogai, paprašė ikiteisminiame tyrime bei teisme pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-042-09 duotus parodymus ir duoti melagingus parodymus apie tai, kad antstolio A. B. 2005-03-30 surašytame Turto arešto akte ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra jos parašas bei, kad šį dokumentą ji pasirašė antstolio A. B. kontoroje (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2009-10-08, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus A. B. ir A. B., kartu nurodydami liudytojai, kad jei ši ikiteisminio tyrimo metu nepakeis savo parodymų, A. B. bus blogai, pakartotinai paprašė liudytojos L. Č. ikiteisminiame tyrime bei teisme pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-042-09 duotus parodymus ir duoti melagingus parodymus apie tai, kad antstolio A. B. 2005-03-30 surašytame Turto arešto akte ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra jos parašas bei, kad šį dokumentą ji pasirašė antstolio A. B. kontoroje (duomenys neskelbtini), ir taip įkalbėjo L. Č. pakeisti tyrime Nr. 40-9-042-09 duotus teisingus parodymus. Po ko A. B. ir A. B. paveikta L. Č. 2009-10-15 Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir 2009-11-13 Šiaulių miesto apylinkės teisme adresu (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus.

Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas R. J. teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teikdamas šį prašymą, gynėjas nurodė, jog remiasi baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Šios bylos nagrinėjime prokurorui pakeitus kaltinimą į baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, matyti, kad nusikalstama veika tęsėsi iki 2005 m. balandžio 22 d., kada Šiaulių miesto apylinkės teismui buvo pateiktas tvirtinti aktas dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui. Pagal veikos padarymo dieną galiojusį Baudžiamąjį įstatymą, asmens traukiamo atsakomybėn senaties terminai skaičiuojami pagal 2005 m. balandžio 22 d. galiojusį įstatymą. Šiai nusikalstamai veikai senaties terminas buvo numatytas penkeri metai. Kitas kaltinimas, tai yra poveikis liudytojui įvyko 2009 m. spalio 8 d. ir senaties terminas dėl baudžiamojo kodekso 229 straipsnio sustojo. Nuo 2009 m. spalio 8 d. pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą senatis buvo numatyta penkeri metai ir senatis baigėsi 2014 m. spalio mėnesį. Baudžiamasis įstatymas nenumato senaties terminų sudėjimo, tai yra senatis pagal baudžiamojo kodekso 229 straipsnį baigiasi tą pačią dieną, kada baigiasi senatis pagal poveikį liudytojui. Todėl prašo jo ginamajam A. B. baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir nespręsti kaltinamojo kaltės klausimo.

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje palaikė savo gynėjo pateiktą prašymą.

Kaltinamoji A. B. teisiamajame posėdyje atsisakė anksčiau savo pateikto prašymo tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Kaltinamosios A. B. gynėjas advokatas E. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimai pareikšti A. B. betarpiškai susiję su jo ginamajai A. B. pareikštu kaltinimu, todėl jeigu byla bus nutraukiama A. B., tai tokiu atveju nebelieka proceso tikslingumo ir jo ginamajai, netenka prasmės ir jos reabilitacijos klausimai, todėl jo ginamoji sutinka su prašymu nutraukti bylą, suėjus senačiai. Pasekmės yra žinomos.

Prokuroras A. M. teisiamajame posėdyje pritarė kaltinamojo A. B. gynėjo pateiktam prašymui ir nurodė, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms jų padarymo metu įstatymas numatė penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, būtina konstatuoti, kad šis senaties terminas suėjo 2014 metais. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl A. B. inkriminuojamų baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir 233 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo, dėl A. B. inkriminuojamos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato R. J. prašymas tenkinamas.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kaltinamasis A. B. kaltinamas, padaręs neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, ir abu kaltinamieji A. B. ir A. B. kaltinami padarę nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, terminas yra aštuoneri metai. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaltinamasis A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą nuo 2005-03-31 iki 2005-04-22. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už neatsargaus arba nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris pagal baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje padarytą nusikaltimą kaltinamajam A. B. baigėsi 2010-04-22. Tačiau minėto 95 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas. Kaltinamasis A. B. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį nuo 2009-10-07 iki 2009-10-08, todėl senaties eiga, kuri baigėsi 2010-04-22, jam nutrūko ir iš naujo skaičiuojama nuo 2009-10-08, kuri pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį, jau aukščiau paminėtą straipsnį taip pat buvo penkeri metai ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas kaltinamajam A. B. baigėsi 2014-10-08.

Kaltinamoji A. B. kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį nuo 2009-10-07 iki 2009-10-08. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris kaltinamajai A. B. baigėsi 2014-10-08.

Atsižvelgiant į išdėstytas baudžiamojo įstatymo nuostatas bei įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančias senaties trukmės nustatymui svarbias ir pakankamai aiškias aplinkybes – nusikalstamų veikų požymius ir jų baigtumo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2013), baudžiamasis procesas kaltinamųjų A. B. ir A. B. atžvilgiu turi būti nutrauktas.

Byloje nėra duomenų, kad per penkerių metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki senaties termino suėjimo, kaltinamoji A. B. ir per penkerių metų laikotarpį nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo iki senaties termino suėjimo kaltinamasis A. B. būtų pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ar padarę naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nebuvo nutrūkusi. Nutarties priėmimo dieną jau yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir 233 straipsnio 1 dalį priėmimo senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų kaltinamojo A. B. atžvilgiu bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį kaltinamosios A. B. atžvilgiu nutraukiamas.

Pažymėtina, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, ir proceso nutraukimas dėl senaties nėra kaltininko išteisinimas (LAT 2010-04-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010. Teismų praktika Nr. 33; LAT 2013-12-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2013), tuo labiau, kad kaltinamieji ir jų gynėjai šito klausimo spręsti neprašė.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Kaltinamajai A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 253 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 439-440 straipsniais, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir 233 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti A. B. ir A. B. palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.