Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarties, kuria baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. B., 2009-10-07 sužinojusi, kad L. Č. buvo apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai A. B. padarytos nusikalstamos veikos ir davė teisingus parodymus apie tai, kad 2005-03-30 A. B. kaip antstolio surašytame Turto arešto akte ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra ne L. Č. parašas, 2009-10-07, nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. B. paveikti liudytoją L. Č., kad ši ikiteisminiame tyrime ir teisme duotų melagingus parodymus. Po ko, 2009-10-07, nenustatytu laiku, A. B. atvyko į namus pas L. Č., (duomenys neskelbtini), ir nurodydama liudytojai, kad jei ši ikiteisminio tyrimo metu nepakeis savo parodymų, jos sutuoktiniui bus blogai, paprašė ikiteisminiame tyrime bei teisme pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duotus parodymus ir duoti melagingus parodymus apie tai, kad antstolio A. B. 2005-03-30 surašytame Turto arešto akte ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra jos parašas bei kad šį dokumentą ji pasirašė antstolio A. B. kontoroje, (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2009-10-08, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus A. B. ir A. B., kartu nurodydami liudytojai, kad jei ši ikiteisminio tyrimo metu nepakeis savo parodymų, A. B. bus blogai, pakartotinai paprašė liudytojos L. Č. ikiteisminiame tyrime bei teisme pakeisti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duotus parodymus ir duoti melagingus parodymus apie tai, kad antstolio A. B. 2005-03-30 surašytame Turto arešto akte ties grafa „turto saugotojas L. Č.“ yra jos parašas bei, kad šį dokumentą ji pasirašė antstolio A. B. kontoroje, (duomenys neskelbtini), ir taip įkalbėjo L. Č. pakeisti tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) duotus teisingus parodymus. Po ko A. B. ir A. B. paveikta L. Č. 2009-10-15 Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2009-11-13 Šiaulių miesto apylinkės teisme, adresu (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-11-14 nutartimi baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatytai nusikalstamai veikai, kuria kaltinama A. B., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2014-10-08, byloje nėra duomenų, kad per penkerių metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki senaties termino suėjimo, kaltinamoji A. B. būtų pasislėpusi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ar padariusi naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nebuvo nutrūkusi. Taigi atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. priėmimo senaties terminas, baudžiamasis procesas dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamosios A. B. atžvilgiu nutrauktas.

Apeliacinius skundu asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį.

A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatęs, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d, kurios padarymu ji yra kaltinama, padaryta 2009-10-07 ir 2009-10-08, t. y. 2014-10-08 suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, taip pat tai, jog per Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. nustatytą laiką ji (A. B.) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, nepadarė ir naujos nusikalstamos veikos, baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. A. B. teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ji laikoma nekalta. Tačiau kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., šioje baudžiamojoje byloje pareikštas ne tik jai, bet ir jos vyrui A. B., kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nėra nutrauktas, šio kaltinamojo atžvilgiu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas tęsiasi. Apeliantės nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytas baudžiamosios bylos proceso nutraukimas jos atžvilgiu galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jei dėl šio įvykio tyrimas ar bylos nagrinėjimas (baudžiamasis procesas) būtų nutrauktas visiškai ir šis įvykis nebebūtų tiriamas. Tačiau skundžiama teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamasis procesas nagrinėjant 2009-10-07 - 2009-10-08 laikotarpiu padarytą nusikalstamą veiką - poveikį liudytojui - galutinai nenutrūksta, nes, kaip jau minėta, kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., šioje baudžiamojoje byloje pareikštas A. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nėra nutraukta ir kuris yra kaltinamas, kad poveikio organizavime bendrininkavo su ja (A. B.). Esant šioms aplinkybėms, apeliantės manymu, baigiamasis aktas, kuris bus priimtas baudžiamojoje byloje, nepaisant to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tiesiogiai palies ir ją, tokiu būdu sukurdamas jai vienokius ar kitokius teisinius padarinius. A. B. teigimu, teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu, iš jos atimama galimybė ne tik iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos dalyvauti procese bei įgyvendinti įstatymo suteiktas teises, bet ir galimybė skųsti baigiamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyvauti galimuose apeliacinės ir kasacinės instancijos procesuose. Todėl, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į įstatymų garantuotą kiekvieno žmogaus teisę gintis, apeliantė daro išvadą, kad šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nutraukti baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka negalima, baudžiamąją bylą būtina išnagrinėti iki galo ir baigiamajame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryti galutines išvadas, tame tarpe ir dėl senaties taikymo jos atžvilgiu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą kaltinamasis A. B. nurodo, kad jis palaiko A. B. apeliacinį skundą, nes jis yra pagrįstas. Atsiliepime nurodyti argumentai yra analogiški A. B. apeliacinio skundo argumentams, todėl teismas jų nebekartoja.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. B. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu nuspręsti: 1) ar Lietuvos Respublikos BPK 3 str. nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ta apimtimi, kuria draudžia tęsti procesą teisme, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 29, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, 2) ar Lietuvos Respublikos BK 95 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, bei panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Prašyme A. B. nurodo, kad baudžiamoji byla, kurioje ji buvo kaltinama tuo, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. B., prašydama siekė paveikti liudytoją L. Č., kad ši ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. l d., jos atžvilgiu buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Dėl jai pareikšto kaltinimo ji kalta niekada neprisipažino, nes jokios nusikalstamos veikos nebuvo padariusi. Perdavus bylą nagrinėti teismui, ji tikėjosi, kad teismas priims išteisinamąjį nuosprendį ir taip padės jai susigrąžinti gerą vardą visuomenėje. Tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismas neišnagrinėjo bylos iki galo ir jos atžvilgiu bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi Pakruojo rajono apylinkės teisme jai buvo užkirstas kelias apginti savo nekaltumą. Todėl ji pageidauja, kad procesas būtų tęsiamas ir jos atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis.

A. B. nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 95 str. draudžia suėjus senaties terminui priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o išteisinamojo nuosprendžio priimti nedraudžia, todėl procesas turėtų būti tęsiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Apeliantės teigimu, Aukščiausiojo teismo Plenarinė sesija 2014-12-16 nutartyje Nr. 2K-P-259/2014 konstatavo, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisinio reguliavimo nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo reikalavimai (pvz.. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o tai sudaro pagrindą abejoti, ar Lietuvos Respublikos BK 95 str. ir BPK 3 str. įtvirtintas senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka šį konstitucinį principą. Plenarinė sesija minimoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos BPK 3 str. nuostatos, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įpareigoja teismą bylą nutraukti ir draudžia priimti ne tik apkaltinamąjį, bet ir išteisinamąjį nuosprendį. Šis draudimas taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti procesą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau kyla abejonių, ar nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 3 str. nuostata ta apimtimi, kuria draudžia teismui baigti nagrinėti bylą ir kai kaltinamasis to prašo, suderinama su Konstitucija.

A. B. pažymi, kad asmuo, dėl kurio priimtas kaltinamasis aktas, tampa nagrinėjimo teisme dalyviu (Lietuvos Respublikos BPK 22, 220 str.). Be to, teismo procesas pagrįstas viešumo principu (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 117 straipsnio 1 dalis. Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. ir kiti nutarimai, Lietuvos Respublikos BPK 9 str.), kuris nėra būdingas ikiteisminiam tyrimui. Todėl kaltinimo viešas pareiškimas, nesant galimybės jo taip pat viešai paneigti išnagrinėjant bylą teisme iš esmės, sudaro prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Be to, draudimas baigti nagrinėti iš esmės baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, gali sukliudyti nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ir ne baudžiamojoje byloje, pakenkti kitiems asmens, kuriam byla nutraukta, teisėtiems interesams.

Apeliantės nuomone, teisinė nuostata, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas, procesas turi būti tęsiamas ir byla turi būti baigiama nagrinėti iš esmės, jeigu to prašo kaltinamasis, būtų suderinama su Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintais asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese principais. Tačiau pasinaudodamas teise tęsti bylos nagrinėjimą kaltinamasis turi prisiimti riziką, kad kaltinimas bus teismo patvirtintas, tačiau būti apsaugotas nuo baudžiamųjų sankcijų taikymo dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios byla nutraukiama. Antra vertus, tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą gali būti nustatytos ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl šiam asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Konstitucijos 30 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Be to, asmeniui prokuroro kaltinimai dėl nusikalstamos veikos suformuluojami ir viešai pateikiami vykdant baudžiamąjį procesą. Todėl asmeniui, kuriam tokie kaltinimai pateikti, turi būti užtikrinta teisė šiuos kaltinimus visiškai paneigti taip pat būtent tokio proceso tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, A. B. nurodo, kad yra pagrindo abejoti, ar Lietuvos Respublikos BPK 3 str. ta apimtimi, kuria baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui neužtikrina Šios teisės, neprieštarauja Konstitucijos 21, 22 ir 31 str.

A. B. prašyme taip pat nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi jai nepagrįstai buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų paėmimas. Paskirtos kardomosios priemonės nepagrįstai varžo jos judėjimo laisvę, sukelia jai bereikalingų suvaržymų, nors tokie suvaržymai negali būti toleruojami demokratinėje visuomenėje. Teismui priėmus nutartį kreiptis į Konstitucinį teismą, apeliacinis procesas šioje byloje gali užsitęsti, o tuo pačiu užsitęstų ir jos judėjimo laisvės suvaržymai. Ji nėra teista, turi nuolatinę gyvenamą vietą, šeimą, mažamečius vaikus, dirba, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji trukdė ar galėtų ateityje trukdyti teismui nagrinėti bylą, todėl paskirtos kardomosios priemonės turi būti panaikintos. A. B. nurodo, kad ji nesislėpė nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo ir neturi tikslo slėptis, todėl laiko, kad jai paskirtos kardomosios priemonės neatitinka savo paskirties, jos šiuo metu yra nereikalingos.

Teismo posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. B. ir jos gynėja advokatė, kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas advokatas prašė A. B. apeliacinį skundą ir prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą ir prašymą atmesti.

A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį jos teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. reikėtų aiškinti taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nedelsiant baudžiamasis procesas nutraukiamas tik tuo atveju, jei procesas nutraukiamas visų asmenų, įtariamų, kaltinamų dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, atžvilgiu. Jeigu vienų asmenų (įtariamųjų, kaltinamųjų) atžvilgiu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, o kitų – ne, baudžiamasis procesas turi būti tęsiamas ir visi klausimai, tame tarpe ir dėl senaties termino taikymo, turi būti išsprendžiami baigiamajame teismo dokumente (nuosprendyje, nutartyje), kadangi, priimant baigiamąjį teismo dokumentą, neišvengiamai yra pasisakoma tiek apie tuos asmenis, kurių atžvilgiu nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tiek ir apie tuos, kurių atžvilgiu šis terminas yra suėjęs, net ir tiesiogiai jų neįvardijant.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 2 d.). Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja atitinkamų sąlygų visuma, t. y. kai a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 95 str.). Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Pakruojo rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., kurios padarymu kaltinama A. B., padaryta 2009-10-07 ir 2009-10-08, t. y. kad 2014-10-08 suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, taip pat tai, jog per penkerių metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki senaties termino suėjimo, kaltinamoji A. B. nebuvo pasislėpusi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, tai pat nepadarė ir naujos nusikalstamos veikos, baudžiamąjį procesą A. B. atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą kaltinamosios A. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, A. B. laikoma nekalta. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., šioje baudžiamojoje byloje pareikštas ne tik A. B., bet ir A. B.. Kaltinamojo A. B. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. bei pagal 228 str. 2 d., nėra nutrauktas, šio kaltinamojo atžvilgiu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas tęsiasi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytas baudžiamosios bylos proceso nutraukimas kaltinamosios A. B. atžvilgiu galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jei dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., tyrimas ar bylos nagrinėjimas (baudžiamasis procesas) būtų nutrauktas visiškai ir šis įvykis nebebūtų tiriamas, tačiau skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą kaltinamosios A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamasis procesas, nagrinėjant 2009-10-07 ir 2009-10-08 padarytą nusikalstamą veiką, galutinai nenutrūksta. Kadangi kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., šioje baudžiamojoje byloje pareikštas A. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nėra nutraukta, kad jis darydamas poveikį liudytojai L. Č. bendrininkavo su A. B., todėl baigiamasis aktas, kuris bus priimtas baudžiamojoje byloje, nepaisant to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tiesiogiai palies ir A. B., tokiu būdu sukurdamas kaltinamajai vienokius ar kitokius teisinius padarinius. Be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą A. B. atžvilgiu, iš kaltinamosios atimama galimybė ne tik iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos dalyvauti procese bei įgyvendinti įstatymo suteiktas teises, bet ir galimybė skųsti baigiamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyvauti galimuose apeliacinės ir kasacinės instancijos procesuose. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į įstatymų garantuotą kiekvieno žmogaus teisę gintis, darytina išvada, kad šioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nutraukti baudžiamąjį procesą kaltinamosios A. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka negalima, baudžiamąją bylą būtina išnagrinėti iki galo ir baigiamajame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryti galutines išvadas, tame tarpe ir dėl senaties taikymo kaltinamosios A. B. atžvilgiu. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai neįvertinęs visų svarbių bylai aplinkybių, todėl A. B. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukta nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis naikintina ir baudžiamoji byla kaltinamosios A. B. atžvilgiu grąžintina nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju A. B., nesutikdama su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi, kuria baudžiamoji byla jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio minėtos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 3 str. ir 95 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Susipažinus su A. B. apeliaciniu skundu dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutarties ir jos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktu prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, darytina išvada, kad A. B. nesutinka su tuo, kad, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. nutraukus, iš jos atimta galimybė dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procese ir apginti savo nekaltumą. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis naikinama ir A. B. paliekama galimybė toliau dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procese, A. B. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 3 str. ir 95 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio pateikti šį prašymą nagrinėjant baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toks pats prašymas dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui jau yra pateiktas 2014-12-30 (prašymas Nr. 1B-79/2014 (byla Nr. 3/2015).

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. taip pat prašė panaikinti jai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 235 str. 1 d. nurodyta, kad kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis naikinama, nėra pagrindo tenkinti A. B. prašymą ir panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi A. B. paskirtas kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį panaikinti.

Baudžiamąją bylą kaltinamosios A. B. atžvilgiu grąžinti nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

A. B. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą palikti nenagrinėtą.

A. B. prašymo dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutartimi jai paskirtų kardomųjų priemonių panaikinimo netenkinti.