- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1313-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00887-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- G. K., P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3889-1141/2021 pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir P. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė pareiškėjų G. K. ir P. K. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis), kurios 2.1 punktu šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismo nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. K. 2022 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą 1 596 Eur sumai dėl sutarties 2.1.16 punkto nevykdymo 228 dienas. Nurodė, kad pagal sutarties 2.1.16 punktą šalys buvo susitarę, jog, vienai iš šalių pažeidus sutartimi nustatytą tėvo su vaikais bendravimo tvarką, kita šalis, su kuria lieka nepilnametis vaikas, turi teisę reikalauti mokėti 7 Eur dydžio kompensaciją už kiekvieną nepilnamečio vaiko laikiną pas jį buvimo dieną. Pagal sutartį dukra P. K. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. turėjo būti su tėvu, tačiau nuolat gyveno su pareiškėja. Per šį laikotarpį tik dvi savaites vaikas praleido su tėvu.
3. Sutarties 2.1.16 punkto nevykdymo įrodinėjimas yra labai apsunkintas ir sudėtingas. Tam, kad būtų užfiksuota, jog vaikas nesilaiko nustatytos tvarkos, prireiktų kiekvieną dieną kviesti antstolį, kad užfiksuotų ir konstatuotų šias faktines aplinkybes. Toks būdas itin brangus ir reikalaujantis laiko, todėl yra neprotingas ir neproporcingas siekiamam tikslui. Sutarties nevykdymo faktą gali patvirtinti: 1) Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2022 m. balandžio 19 d. Pagalbos planas, kuriama užfiksuota, kad vaikas nesilaiko nustatytos tvarkos, nenori vykti pas tėvą; 2) 2022 m. gegužės 10 d. su „Lemongym“ sudaryta paslaugų sutartis vieneriems metams; 3) 2022 m. spalio 14 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė; 4) (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas P. K. nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu jis bendravo su vaiku, šventė jo gimtadienį, vežiojo į bokso treniruotes, ne kartą lankėsi baseine, buvo pas močiutę, nuvežė vaiką į koncertą, vyko žaisti teniso, vyko į Klaipėdą, Juodkrantę, Nidą, buvo prie jūros, plaukiojo laivu, lankėsi Jūrų muziejuje, dalyvavo atestato įteikime, Trakuose plaukiojo vandens dviračiais ir kt., taip pat patyrė su tuo susijusias vaiko išlaikymo išlaidas. Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiamos fotofiksacijos, susirašinėjimai su pareiškėja, kvitai ir kiti įrodymai. Pareiškėjas kiekvienos dienos su vaiku nefiksavo, todėl negali pateikti teismui kiekvienos dienos buvimo su juo įrodymų. Abu pareiškėjai nuolat palaiko ryšį su savo vaikais, nepriklausomai nuo to, kurio iš jų yra bendravimo savaitė, ir esant poreikiui atliepia vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai G. K. išduoti vykdomąjį raštą ir priteisė P. K. iš G. K. 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane užfiksuota pačios pareiškėjos nuomonė, jog vaikas po 2022 m. kovo 5 d. nebenori vykti pas tėvą, nereiškia, kad tėvas nebendravo su vaiku lyginėmis savaitėmis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Priešingai, šis dokumentas patvirtina, kad dar 2022 m. balandžio 19 d. esamuoju laiku nurodyta, jog „vaikai savaitę gyvena su motina ir savaitę su tėvu“. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šis dokumentas nepagrindžia pareiškėjos reikalavimo dėl vykdomojo rašto 1 596 Eur sumai išdavimo.
7. Paslaugų tiekimo sutarties Nr. 361708 specialiosios sąlygos patvirtina, kad vaikas 2022 m. gegužės 10 d. iš UAB „Gym LT“ įgijo 12 mėnesių sporto klubo narystę. Tokios sutarties sudarymas nereiškia, kad tėvas nebendravo su vaiku lyginėmis savaitėmis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ar, kad pažeidė sutarties 2.1.16 punkte numatytą pareigą užtikrinti vaiko priėmimą nustatytu laiku vienam iš tėvų atvežant (grąžinant) vaikus į jų gyvenamąją ar į kitą iš anksto suderintą vietą.
8. Vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad vaikas 2022 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius) darbuotojai nurodė, jog jam netinka nustatyta bendravimo tvarka (savaitę gyventi su tėvu, savaitę su motina), kad tokia bendravimo tvarka jį vargina, nes tik bando priprasti prie vienos gyvenamosios aplinkos, kai ją jau reikia keisti. Vaikas taip pat nurodė, kad šiuo metu tėvai atsižvelgia į jo norą ir neverčia laikytis nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos. Praeitą savaitę vaikas buvo pas tėvą 3 dienas su nakvyne. Tai, kad vaikas kalbėjo esamuoju laiku, patvirtina, jog iš esmės minėtos tvarkos pareiškėjos nurodomu laikotarpiu buvo laikomasi, o laisviau pradėta bendrauti (atsižvelgiant į vaiko norą) tik nuo 2022 m. spalio mėnesio. Šis dokumentas nepagrindžia pareiškėjos reikalavimo dėl vykdomojo rašto 1 596 Eur sumai išdavimo.
9. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad tėvas nebendravo su vaiku lyginėmis savaitėmis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Pareiškėjos pateiktose (duomenys neskelbtini) nepatenka į pareiškėjos nurodomą laikotarpį. Dėl to teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys nesilaikė sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos. Taigi pareiškėja neįgijo teisės gauti sutartyje šalių numatytos kompensacijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja G. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą 1 596 Eur sumai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3889-1141/2021 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.16 punkto nevykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai išsprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nes netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes dėl šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais bendrauja po 50 proc. laiko ir tokio bendravimo metu teikia vaikams išlaikymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja dėl netinkamo bendravimo tvarkos įgyvendinimo įgijo teisę gauti sutartyje numatytą kompensaciją už vaiko išlaikymą. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
10.2. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, visą įrodinėjimo naštą perkeldamas išimtinai pareiškėjai. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, jog vaikas ne visuomet laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos. Skyriaus 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog jis nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nes atsižvelgia į vaiko norus. Būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jis vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką tinkamai. Visos abejonės tokiose bylose turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
10.3. Teismas netinkamai įvertino Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane nurodytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nuomonė, jog vaikas po 2022 m. kovo 5 d. nebenori vykti pas tėvą, nereiškia, kad pareiškėjas nebendravo su vaiku lyginėmis savaitėmis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Pagalbos plane užfiksuota, jog dėl vaiko nesilaikymo bendravimo su tėvu tvarkos darbuotojos pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl išlaikymo prisiteisimo. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuoti vaiko paaiškinimai, kad jis nesilaiko nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos ir nuolat gyvena su motina.
10.4. Pareiškėjas bendravimo aplinkybes įrodinėjo fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti tik atskiri epizodai iš vaiko laisvalaikio, tačiau tai neįrodo, kad vaikas laikėsi nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos. Abu tėvai gyvena viename mieste, jų gyvenamosios vietos yra netoli viena kitos. Dėl to trumpalaikis tėvo susitikimas su vaiku bendru treniruočių metu ar aplankant močiutę, susitinkant su broliu ir seserimi, neįrodo nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos laikymosi.
10.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, sudaro pagrindą pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 2.1.16. punktą netenkinimui. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.16 punkte numatytos tvarkos formuluotė yra ydinga ir jos nevykdymo įrodinėjimas labai apsunkintas bei sudėtingas. Tačiau pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad vaikas nuo 2021 m. liepos mėnesio 1 d. iki 2022 m. spalio mėnesio 1 d. nuolat gyveno su motina, o tėvas nevykdė pareigos mokėti 7 Eur dydžio kompensacijos.
10.6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo susijęs su vaiko interesais gauti išlaikymą iš tėvo, kuris nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur apeliacinės instancijos teisme. Teismas visas 560 Eur išlaidas priteisė iš pareiškėjos. Tačiau Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą buvo patenkinęs iš dalies. Dėl to teismas nepagrįstai iš pareiškėjos priteisė 300 Eur pareiškėjo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pareiškėjas P. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jis vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką tinkamai. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl nustatyto konkretaus išlaikymo dydžio vaikui tinkamo vykdymo, o nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo, pagal kurią, nevykstant tėvo ir vaiko bendravimui, gali kilti pareiga mokėti kompensaciją. Dėl to būtent pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad jos apskaičiuotas kompensacijos dydis yra teisingas ir pagrįstas.
11.2. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad tėvas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. pagal nustatytą tvarką su vaiku nebendravo nė vienos dienos, yra melagingos. Pati pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad tėvas su vaiku nurodytu laikotarpiu bendravo pagal sutartyje nustatytą tvarką. Pareiškėja nei karto iki 2023 m. spalio 23 d. nesikreipė į vaiko tėvą dėl netinkamai vykdomos bendravimo su vaiku tvarkos ar kompensacijos nemokėjimo. Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo būtų fiksuotas tėvo ir vaiko bendravimo nevykdymas nustatyta tvarka.
11.3. Pagalbos plane užfiksuotos pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie tai, kad vaikas po 2022 m. kovo 5 d. nebenori vykti pas tėvą. Taigi tai yra tik pareiškėjos asmeninė nuomonė, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys apie egzistavusią tokią vaiko nuomonę. Aplinkybė, kad pagalbos plane užfiksuotas vyr. specialistės siūlymas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui prisiteisimo, nepatvirtina aplinkybės, kad tėvas nevykdė bendravimo su vaiku tvarkos. Specialistės siūlymas buvo pateiktas remiantis atvejo vadybos posėdžio metu gauta informacija. Vienintelis asmuo, kuris atvejo vadybos posėdyje nurodė aplinkybes, susijusias su išlaikymo neprisiteisimu, buvo pati pareiškėja.
11.4. Teismas tinkamai įvertino Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Vaikas apie bendravimą su tėvu kalbėjo esamuoju laiku ir nenurodė jokių aplinkybių apie ankstesnį (nuo 2021 m. liepos 1 d.) bendravimą su tėvu, jo vykdymo ypatumus. Pareiškėjas neginčija, kad teismo posėdyje nurodė, jog vaikas ne visuomet laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos. Tačiau pareiškėjas taip pat paaiškino, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas nebuvo tokios trukmės, kad pagal sutartį kiltų pagrindas mokėti kompensaciją. Pagal šalių susitarimą pareiga mokėti kompensaciją kyla tik tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas (-ai) laikinai pas vieną iš šalių praleidžia 2 ir daugiau dienų. Nebuvo tokių atveju, kad vaikas būtų praleidęs 2 ir daugiau dienų pas pareiškėją vaiko bendravimo su tėvu metu.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, už kokį laikotarpį pareiškėja prašo priteisti iš pareiškėjo sutartyje sulygtą kompensaciją, vertinti prašomos išieškoti sumos dydį ir minėtą sumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pareiškėja su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo jokių įrodymų nepateikė. Gražinus pirmosios instancijos teismui prašymą nagrinėti iš naujo, pareiškėja iš esmės pateikė teismui naują prašymą. Pareiškėja yra profesionali advokatė, todėl jai turi būti žinoma prašymų dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo tvarka ir taisyklės. Dėl to teismas pagrįstai priteisė visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 punktu šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina, o 1.2 punktu susitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas šalys dalinsis lygiomis dalimis. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų lyginėmis savaitėmis (2.1.1. punktas), o kiekvienų metų nelyginėmis savaitėmis vaikai lieka su motina (2.1.2 punktas).
14. Pagal sutarties 2.1.16 punktą šalys susitarė, kad turi pareigą užtikrinti vaikų priėmimą nustatytu laiku vienam iš tėvų atvežant (grąžinant) vaikus į jų gyvenamąją ar į kitą iš anksto suderintą vietą. Vienai iš šalių pažeidus sutartimi nustatytą tėvo su vaikais bendravimo tvarką nustatytą 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose, kita šalis, pas kurią toliau lieka nepilnametis vaikas (-ai), turi teisę reikalauti mokėti 7 Eur dydžio kompensaciją už kiekvieno nepilnamečio vaiko laikiną pas jį buvimo dieną. Pareiga mokėti kompensaciją kyla tik tuo atveju, jeigu nepilnametis vaikas (-ai) laikinai pas vieną iš šalių praleidžia 2 ir daugiau dienų. Kompensacija mokama už visas laikinai pas vieną iš šalių nepilnamečio vaiko (-ų) praleistas dienas.
15. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems yra (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėja 2022 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad vyriausiasis šalių vaikas nebūdavo pas tėvą pagal sutartyje nustatytą tvarką, o tėvas nevykdė sutarties 2.1.16 punkte nustatytos pareigos mokėti kompensacijos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Dėl to vaiko tėvas turi mokėti pareiškėjai 1 596 Eur dydžio kompensaciją už 288 dienas. Pareiškėja 2022 m. spalio 5 d. pateikė ieškinį vaikų tėvui dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė ieškinį ir iškėlė civilinę bylą Nr. e2-459-341/2023, taip pat 2022 m. spalio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš pareiškėjo vaikui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį.
16. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
17. Sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad pagal CPK 376 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus. Taip pat teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Tačiau šios nuostatos yra taikomos, sprendžiant klausimą dėl konkretaus išlaikymo dydžio vaikui priteisimo.
18. Nagrinėjamoje byloje šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarusios dėl šalių bendravimo su vaikais tvarkos ir kartu išlaikymo jiems teikimo būdo bei dydžio. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra vertinami duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, susijusias su tinkamu sutarties 2.1.16 punkto vykdymu, t. y., ar vaikas nustatytu laiku būdavo su tėvu, ar jam nebūnant su tėvu, tėvas mokėdavo pareiškėjai kompensaciją. Taigi šiuo atveju nei viena iš šalių nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis, susijusius su tėvo ir vaiko bendravimu. Pareiškėja teigia, kad vaiko tėvas sutarties 2.1.16 punkto nevykdo nuo 2021 m. liepos 1 d. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent nuo šios dienos šalių vyriausias vaikas nebendravo su tėvu pagal šalių sutartyje nustatytą tvarką. Pareiškėjos pateiktame Pagalbos plane nurodyta, kad posėdis vyko 2022 m. balandžio 19 d., jame dalyvavo pareiškėja, socialinė darbuotoja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Pareiškėja šio posėdžio metu paaiškino, kad vaikas po to, kai tėvas į namus iškvietė policiją, nebenori vykti pas tėvą. Byloje šalys pripažino, kad minėtas įvykis, kai pareiškėjai buvo iškviesta policija, buvo 2022 m. kovo 5 d. Taigi pagal Pagalbos plane užfiksuotus pačios pareiškėjos paaiškinimus tik nuo 2022 m. kovo 5 d. sutartyje nustatytos vaiko bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi.
20. Pagalbos plane atvejo vadybininkė nurodė, kad vaikų tėvas teigia, jog šeimoje yra problemų, todėl buvo nuspręsta kurį laiką stebėti situaciją šeimoje, išgryninti problemų esmę, suprasti, kokie motyvai paskatino vaikų tėvą kreiptis į VTAS dėl atvejo vadybos inicijavimo. Vaiko teisių specialistė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Tarp pagalbos tikslų ir priemonių buvo nustatyta pakoreguoti tėvo bendravimo su vyresniuoju vaiku tvarką, kreiptis dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pagalbos plane užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2022 m. kovo 5 d. yra atsiradę tam tikrų problemų šeimoje, taip pat ir dėl vaiko bendravimo su tėvu. Tačiau pastarosios aplinkybės nustatytos tik iš pačios pareiškėjos paaiškinimų. Dėl to negalima daryti išvados, kad nuo 2022 m. kovo 5 d. vaiko tėvui būtų kilusi pareiga pagal sutarties 2.1.16 punktą mokėti pareiškėjai kompensaciją, t. t., kad vaikas pas tėvą nebūtų buvęs 2 ir daugiau dienų iš eilės.
21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 21 d. išvadoje, pateiktoje į civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo nurodyta, kad pareiškėja ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 266,83 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį (el.b., failas 1, l. 155-162). Kartu pateiktame 2022 m. spalio 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikas paaiškino, jog jam netinka nustatyta konkreti bendravimo tvarka, ją vargina. Šiuo metu tėvai atsižvelgia į vaiko norą ir neverčia jo laikytis nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos. Praeitą savaitę vaikas pas tėvą buvo 3 dienas su nakvyne, tėvas jam kartą per mėnesį perveda po 40-50 Eur kišenpinigių į asmeninę sąskaitą. Vaikas nurodė, kad idealiausia jam būtų gyventi kartu su motina, o su tėvu bendrauti pagal poreikį (el.b., failas 1, l. 163).
22. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 14 d. į skyrių atvykęs vaiko tėvas patvirtino, jog šiuo metu nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku, kadangi atsižvelgia į jo norus (el.b., failas 1, l. 167). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartus duomenis, paties vaiko tėvo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad tikėtina, jog nuo 2022 m. balandžio mėnesio tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl bendravimo su vyresniuoju vaiku tvarkos, nes pastarajam, sulaukusiam (duomenys neskelbtini) metų, nebetiko sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau duomenų, kad ši tvarka visiškai būtų nevykdoma bei kokiu mastu buvo nevykdoma, pareiškėja nepateikė.
23. Nagrinėjamoje byloje vaiko tėvas atsiliepime gana išsamiai aptarė visus laikotarpius, kuriais pagal sutartį su turėjo būti vaikais, pateikė šias aplinkybes patvirtinančias nuotraukas ir susirašinėjimą SMS žinutėmis su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių duomenų negalima pripažinti nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas pagal sutartį nustatytas tėvo bendravimo su vaikais aspektas yra tai, kad bendravimo metu tėvas turi teikti vaikui išlaikymą. Būtent dėl to šalys ir numatė sutarties 2.1.16 punkte sąlygą, kad, vaikams nebūnant nustatytu laiku su vienu iš tėvų 2 dienas ir daugiau, pastarasis kitam tėvui moka 7 Eur kompensaciją už kiekvieną dieną.
24. Pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. paaiškinimuose teismui pripažino, kad vaiko tėvas kartais į vaiko sąskaitą perveda po 20-50 Eur per mėnesį (el.b., failas 1, l. 64-65). Aplinkybę, kad per ginčo laikotarpį tėvas vaikui pervesdavo po 40-50 Eur kišenpinigių, patvirtino ir pats vaikas (el.b., failas 1, l. 163). Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad iki 2022 m. spalio 1 d. teikė vaikui išlaikymą ir patyrė išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad turi banko sąskaitą, prie kurios prijungta dukra ir jos vardu išduota banko kortelė, į kurią nurodytu laikotarpiu tėvas nuolatos pervesdavo 20-150 Eur per mėnesį, 2022 m. birželio mėnesį sumokėjo 350 Eur už vaikų gyvenimą Juodkrantėje, 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo iš viso 510 Eur už (duomenys neskelbtini), sumokėjo už gimtadienio šventę, už muzikos mokyklą, pirko daiktus, vaistus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašai (el.b., failas 2, l. 30-57; 63-74; 76-77).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys apie tėvo bendravimą su vaiku bei jam teiktą išlaikymą nepatvirtina, jog vaiko tėvas nebūtų vykdęs sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir jam būtų atsiradusi pareiga pagal sutarties 2.1.16 punktą mokėti 1 596 Eur kompensaciją pareiškėjai. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišdavė pareiškėjai vykdomojo rašto.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės ir nepriteisti iš pareiškėjos visų pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-314-863/2023 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nereiškia, jog pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą patyrė dėl savo netinkamo procesinio elgesio.
28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad už advokato teisines paslaugas sumokėjo 450,00 Eur. Nurodyta suma neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatyto 760,12 Eur maksimalaus išlaidų dydžio už atskirojo skundo parengimą. Dėl to pareiškėjui iš pareiškėjos priteistinos 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos G. K. atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.