Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine santuokos metu pastatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Čia pareiškėjas gyveno tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties. Pareiškėjas rūpinasi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, jį prižiūri. Mirus sutuoktinei, pareiškėjas nesusitvarkė reikiamų paveldėjimo dokumentų. Tam įtakos turėjo pareiškėjo amžius. Be to, namas buvo registruotas pareiškėjo vardu, todėl jis manė, kad į notarą kreiptis nėra būtina. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi sūnų –A. A.. Tačiau sūnus pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios 2019 m. liepos 15 d. Gyventojų registro centro pažymos Nr. GR.1A-7176 nustatyta, kad pareiškėjas V. A. buvo palikėjos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis (el. b. l. 16). Pareiškėjas būdamas santuokoje su M. A. turėjo vaiką – A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas gyvenamasis – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 3-7, 9-10, 17-20). Bylos duomenimis palikėja M. A. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su pareiškėju (el. b. l. 16).

Testamentų registre nėra įregistruotų M. A. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei palikėjos sūnus po M. A. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 15), tačiau pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės M. A. likusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas gyveno name, adresu Kranto g. 43, Grigiškės, Vilniaus m. sav. tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties, šiuo adresu nuo 1962 m. spalio 26 d. pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (el. b. l. 16). Bylos duomenimis pareiškėjas namą prižiūri, pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas moka su namo išlaikymu susijusius mokesčius. Taip pat rūpinasi kitu po sutuoktinės mirties likusiu turtu. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės M. A. mirties likusį turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus M. A., pareiškėjas rūpinosi namu bei kitu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktine santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinosi ne tik savo namo dalimi, bet visu namu, t. y. moka mokesčius, ir pan., taip pat rūpinasi kitu likusiu turtu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės M. A. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjos M. A. turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusios M. A. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po M. A. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. A. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.