- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-436-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-2-3-02412-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Pareiškėjas
- I. J., O. J.-J.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis, Algirdas Juška
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. J. ir O. J.-J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012‑03‑22 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-71-721/2012 pagal pareiškėjų I. J. ir O. J.-J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos I. J. ir O. J.-J. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos yra K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukros. Nurodė, kad jų motina L. J. su K. B. gyveno faktinėje santuokoje ir nuo jo pastojo, K. rūpinosi jų motina joms gimus, rėmė ją. Motina iki savo mirties dėl dukrų tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė. 1966 m. gruodžio 8 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu iš K. B. buvo priteistas išlaikymas ir K. B. jį mokėjo, pripažino tėvystės faktą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjoms motina visą laiką sakė, kad K. B. yra jų tėvas, jos K. B. ir jo šeimą gerai pažinojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. prašė atmesti pareiškimą. Jis nurodė, jog apie brolio K. tariamas dukras nieko nežinojo, nes jam brolis apie niekuomet nieko nesakė. Jų motina ir sesuo taip pat nieko jam nesakė apie tai, kad brolis galėjo turėti dukras. Nurodė, kad brolis K. mirė 2011-07-19, sulaukęs 91 metų, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) rajone ir mieste ir niekuomet jokios dukros pas jį nebuvo apsilankiusios. Atlikti DNR ekspertizę jis atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė. Teismas tėvystės faktui nustatyti vadovavosi pareiškėjų gimimo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. LATP Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Teismas nustatė, kad pagal 1969 m. gruodžio 2 d. įsako „Dėl LR Santuokos ir Šeimos kodekso įsigaliojo tvarkos patvirtinimo” 10 str. vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 d. iš nesančių tarpusavio santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens pripažįstančio save vaiko tėvu pareiškimą, o mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save tėvu, teismine tvarka gali būti nustatytas tėvystės pripažinimo faktas. Remiantis bendru tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, kuriuo nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, atliekama atitinkama registracija civilinės metrikacijos organuose ir vaiko tėvas įrašomas į vaiko gimimo liudijimą. Taigi mirus spėjamam vaiko tėvui įrodinėtinos dvi aplinkybės: 1) kad vaikas buvo mirusiojo išlaikomas ir 2) kad miręs asmuo pripažino save vaiko tėvu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nepateikė ir teismui nepavyko surinkti įrodymų, kurie leistų daryti patikimą išvadą dėl K. B. tėvystės I. J. ir O. J. (mergautinė pavardė J.) atžvilgiu.
Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog K. B., mokėdamas pareiškėjų motinai vaikų išlaikymui teismo priteistus alimentus, t. y. taip išlaikė pareiškėjas, negali būti pagrindu nustatyti ir tai, kad jis kartu pripažino save jų tėvu. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą dėl alimentų išieškojimo, K. B. parodė, kad nuo 1965 m. vasario mėnesio iki 1966 m. spalio mėnesio pabaigos iš tiesų gyveno kartu su pareiškėjų motina L. J., tačiau neigė savo tėvystę ir nepripažino, kad jis yra pareiškėjų tėvas. Jis teisme paaiškino, jog L. J. girtavo, dažnai grįždavo į namus girta, todėl vaikai galėjo būti ir ne jo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad, be alimentų mokėjimo, K. B. teikė joms kokią nors papildomą paramą bei pripažino save jų tėvu, kad jos palaikė ryšius su tėvu, t. y. K. B., su juo susitikinėjo ir kad jis, būdamas gyvas, pripažino save pareiškėjų tėvu.
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog medicininiai tyrimai dėl galimos tėvystės nebuvo daromi, nes J. B. atsisakė dalyvauti tyrimuose, pati savaime nereikšminga, nes tėvystės klausimas keliamas ne J. B. atžvilgiu ( CK 3.148 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantės I. J. ir O. J.-J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos yra K. B. dukros ir jis yra jų tėvas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 182 str. 2 p nurodymus, vertino Mažeikių rajono apylinkės teismo 1966-12-08 sprendimą byloje Nr. 2-319/1966, kuriuo iš K. B. buvo priteistas išlaikymas pareiškėjoms, kurio jis neskundė ir kurį vykdė. Šis sprendimas aiškiai turi prejudicinę galią ginče dėl tėvystės, nes ir pagal SŠK, ir vėliau galiojusias CK normas (alimentai) išlaikymas vaikams galėjo ir gali būti priteistas ne iš bet kurio asmens, o tik iš tėvo, vadinasi teismas 1966-12-08 sprendimu byloje Nr. 2-319/1966 esančių įrodymų pagrindu pripažino dvi svarbias aplinkybes – kad K. B. yra pareiškėjų tėvas bei patvirtino jo pareigą mokėti išlaikymą.
2. Mano, kad teismas turėjo pripažinti, jog byloje Nr. 2-319/1966 esantys dokumentai patvirtina K. B. gyvenimą su pareiškėjų mama, taigi ir galimybę pastoti nuo jo, bei pareiškėjų išlaikymą. Šie įrodymai buvo įvertinti ir 1966-12-08 sprendime, tačiau apeliantėms nesuprantama, kokiu pagrindu skundžiamame sprendime teismas apie juos nutyli arba akcentuoja teisiškai nereikšmingas smulkmenas, neesminius netikslumus liudytojų parodymuose dėl datų, vietų.
3. Apeliančių vertinimu, skundžiamame sprendime teismo akcentuoti neesminiai liudytojų parodymų prieštaravimai, teismo nuomone, sumenkinę liudytojų parodymų patikimumą, tik rodo teismo neobjektyvumą, palankumą suinteresuotam asmeniui J. B..
4. Nurodo, kad teismo išvada, jog K. B. niekada negyveno (duomenys neskelbtini), yra klaidinga, ją paneigia pridedamas išrašas iš Šerkšnėnų apylinkės namų knygos, patvirtinantis, kad K. B. buvo registruotas duomenys neskelbtini) kaime 1973-03-13–1973-11-13.
5. Taip pat nurodo, kad suinteresuotam asmeniui užkirtus kelią atlikti mokslinius tyrimus, kai byloje yra surinkta prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų ir įrodymų, prieštaraujančių jam, teismas privalėjo taikyti įrodymų vertinimo proporcingumo (tikimybių pusiausvyros) taisyklę.
6. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai apkaltino pareiškėjas nesirūpinus velioniu ir be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjos nepalaikė ryšių su tėvu K. B., su juo nesusitikinėjo, nors apklausiamos pareiškėjos tvirtino, kad ir lankė, ir slaugė velionį, o jam mirus jį ir palaidojo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų I. J. ir O. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad byloje pareiškėjos privalėjo įrodyti, jog K. B. jas išlaikė bei pripažino save jų tėvu. Nė vienas iš liudytojų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nepatvirtino, o ir pačios pareiškėjos, kaip paminėjo teismas, nepateikė bylai jokių įrodymų, kad suinteresuoto asmens brolis, be teismo 1966 m. iš jo priverstine tvarka priteisto išlaikymo, teikė joms kokią nors papildomą paramą ar pripažino save jų tėvu. Taip pat nurodė, kad su K. B. buvo labai artimas, tačiau jis niekada gyvenime neminėjo, jog turi kokių nors vaikų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., kuris yra miręs, yra pareiškėjų tėvas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas paaiškino, kad juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nustatyti dėl palikimo priėmimo.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940-12-01 iki 1968-10-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969-12-02 įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“. Kadangi pareiškėjos gimė (duomenys neskelbtini), teismas teisingai taikė minėto įsako nuostatas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą. Pagal 1969-12-02 įsako Nr. VII-538 „Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir Įsakas) 10 p. vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Taigi tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: pirma, asmuo išlaikė vaiką; antra, pripažino save vaiko tėvu. Būtent šie du įrodomieji faktai turi būti ir jie sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamojoje byloje.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. B. ir pareiškėjų motina L. J. 1965–1966 metais gyveno faktinėje santuokoje, jos metu gimė pareiškėjos I. ir O. J.. Nagrinėjamu atveju nustatant vaiko išlaikymo faktą, būtina paminėti aplinkybę, kad dar 1966-12-08 sprendimu iš K. B. buvo priteistas išlaikymas dukroms I. ir O. J. (1 t., 35–36 b. l.). Tuo metu vykusio teismo posėdžio metu K. B. sutiko savo noru mokėti kiekvienam vaikui po 10 rublių išlaikymą per mėnesį (1 t., 33 b. l.). Kaip matyti iš teismui pateiktų K. B. uždarbio kortelių, pažymos apie darbo užmokestį, nuo 1978 m. liepos mėn. iš K. B. atlyginimo kas mėnesį buvo atskaitoma po 24 rublius, t. y. tiek, kiek buvo nustatyta Mažeikių rajono liaudies teismo 1966-12-08 sprendimu (1 t., 131, 133, 134 b. l.). Šios aplinkybės įrodo, kad K. B. savo noru teikė išlaikymą pareiškėjoms.
Įrodinėjant K. B. pripažinimo save vaiko tėvu aplinkybę, svarbu paminėti, kad jau minėtame Mažeikių rajono liaudies teisme 1966 metais vykusiame teismo posėdyje K. B. nors ir suabejojo tėvyste, tačiau iš esmės pripažino save pareiškėjų tėvu, savanoriškai sutiko teikti joms išlaikymą, todėl Mažeikių rajono liaudies teismas iš K. B. priteisė išlaikymą dukroms O. ir I. J. kaip iš tėvo.
Be to, nustatinėjant pripažinimo save vaiko tėvu faktą aplinkybę svarbu įvertinti ne tik paties asmens (spėjamo tėvo) žodinį pripažinimą, bet ir kitus leistinus įrodymus, iš kurių matyti, kad tėvystė pripažįstama. Pavyzdžiui, pareiškėjų Gimimo akto įraše nurodoma, kad pareiškėjų tėvavardis – K. (1 t., 3, 6 b. l.). (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966-11-29 pažymėjime nurodoma, kad Z. B. kiemo narių sąstatą sudaro sūnus K. B., L. J. ir anūkės O. ir I. J. (1 t., 19 b. l.). Kitame (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos pažymėjime nurodoma, kad K. B. šeimą sudaro motina Z. B., sugyventinė L. J. ir dukros O. ir I. J. (1 t., 24 b. l.). (duomenys neskelbtini) kaimo 1964–1966 m. ūkinėje knygoje į šeimos galva nurodomo K. B. šeimos narių sąrašą taip pat buvo įrašytos pareiškėjos, kaip K. B. dukterys (1 t., 122 b. l.). (duomenys neskelbtini) kaimo 1967-1970, (duomenys neskelbtini) kaimo 1967–1970 ūkinėse knygose į šeimos galvos L. J. šeimos narių sąrašą buvo įrašytos pareiškėjos, kaip K. (K.) dukros (1 t., 123, 124 b. l.). Visi paminėti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo abejoti, kad nuo pareiškėjų gimimo K. B. pripažino save pareiškėjų tėvu. Šios aplinkybės nepaneigia ir suinteresuoto asmens argumentai, kad K. B. niekada nekalbėjo apie dukteris, visuomet teigė esąs vienas, kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iki faktinės santuokos nutraukimo su L. J. K. B. laikė pareiškėjas savo dukterimis, o po išsiskyrimo su pareiškėjų motina teikė joms, kaip savo vaikams, išlaikymą. Be to, svarbu ir tai, kad būtent pareiškėjos rūpinosi K. B. mirties dokumentais bei išmokomis (2 t., 151, 153 b. l.), o suinteresuotas asmuo, kaip K. B. brolis, tam neprieštaravo, nors viso teisminio proceso metu neigė, kad pareiškėjos yra jo brolio dukterys.
CPK 185 str. leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog K. B. pripažino save pareiškėjų tėvu ir teikė joms išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iki 1968-10-01 iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui gali būti nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. B., miręs (duomenys neskelbtini), pripažino save O. J. (mergautinė pavardė J.) ir I. J. tėvu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimui. Dėl šios priežasties Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjos pateikė prašymą iš suinteresuoto asmens J. B. priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjos, net ir nesant suinteresuoto asmens J. B. priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, turėjo sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis iš suinteresuoto asmens nepriteistinas. Tačiau pareiškėjų ir suinteresuoto asmens J. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš suinteresuoto asmens laikytinas pagrįstu. Patenkinus apeliacinį skundą, iš suinteresuoto asmens pareiškėjos I. J. naudai priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 139,25 Lt žyminis mokestis, o iš suinteresuoto asmens abiejų pareiškėjų naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 1000 Lt (po 500 Lt) išlaidos advokato pagalbai (1 t.,. 155–156 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 444 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pripažino save O. J. (mergautinė pavardė J.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), tėvu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimui.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 639,25 Lt (šešis šimtus trisdešimt devynis litus 25 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.