Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. kaltintas tuo, kad nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 5 MGL (188,30 €) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, t. y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. paaiškino (50-51 b. l.), kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu jis ir dar 10 kitų vairuotojų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi vairuotojai apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. 2015 m. pavasarį jis pakeitė gyvenamąją vietą iš K. D. g. C, į (duomenys neskelbtini). Nesidomėjo, kuo viskas baigėsi. Negavo laiško, kad jau reikia sumokėti 5 MGL įmoką, todėl galvojo, kad (kol kas) nereikia mokėti pinigų. Apklausos dieną iš tyrėjos sužinojo, kad reikėjo sumokėti įmoką. Gavęs sąskaitos numerį perves pinigus į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 10 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Kad nereikėtų važinėti į darbą, 2 m. gyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini) adresu K. D. (duomenys neskelbtini). Paskui pakilo kainos ir jis išsikėlė į savo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Toliau važinėja pirmyn atgal į darbą Šiauliuose. Sutuoktinė gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini) Anoji baudžiamoji byla vyko labai ilgai, kokius 5 m. Gavo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, suprato, kad pagal jį reiks sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendį skundė. Skųsdamas nuosprendį naudojosi advokato paslaugomis. Žinojo, kaip baigėsi byla po apeliacinio skundo. Turbūt suprato, kad liko ta pati suma (kokią nurodė pirmosios instancijos teismas), kad reiks sumokėti įmoką. Laukė, kol ateis raginimas, jog turi sumokėti įmoką, kur ją reikia sumokėti, bet nesulaukė. Tie (vairuotojai), kurie buvo išteisinti, sakė, kad jokių pinigų nemokėjo. Neklausė, ar tie, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, sumokėjo įmokas ir į kokią sąskaitą. Įmoką sumokėjo nuėjęs į banką, kai tyrėja pasakė sąskaitos numerį. Internetine bankininkyste nesinaudoja, jam per daug sudėtinga. 400 € darbo užmokestį darbdavys perveda į banko sąskaitą.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu (9-25 b. l.) P. B. išteisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasis BK 40 straipsniu, P. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir perdavė jį sutuoktinės I. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini) viešbučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 71 straipsniu, skyrė P. B. 5 MGL (650 Lt) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigoda,as ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikino.

P. B. pasirašė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio patvirtintą kopiją gavo (28 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi (29-43 b. l.) paliko nenagrinėtus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. U., atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės G. K., E. T., A. B., P. B. bei išteisintojo V. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir teismo procesą nutraukė, nes 2015 m. balandžio 7 d. suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį senaties terminas ir visi apeliantai atšaukė savo apeliacinius skundus. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. visiems apeliantams išsiuntė savo nutarties kopijas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. balandžio 28 d. pranešimu informavo Šiaulių apylinkės teismą, kad P. B. iki 2015 m. balandžio 27 d. (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dieną) įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nesumokėjo (7, 26 b. l.).

P. B. 1979 m. liepos 6 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (53 b. l.).

VSDFV duomenimis, P. B. nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) (67 b. l.).

P. B. 2016 m. birželio 16 d. (45 b. l.), t. y. po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (4 b. l.), sumokėjo 5 MGL (188,30 €) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, jis laikomas baigtu, kai atliekami veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu [...] (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. baudžiamoji byla Nr. 1A-350-458/2014).

Pasak valstybinio kaltintojo, įmokos laiku nesumokėjimas prilygsta sąmoningam vengimui sumokėti įmoką.

Teismų praktikoje vengimu atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą – paprastai pripažįstami atvejai, kai kaltininkas turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis turi galimybę ją atlyginti, tačiau sąmoningai to nedaro, kai be pateisinamų priežasčių nedirba arba dirba nelegaliai, sąmoningai siekdamas nuslėpti pajamas, kai be pateisinamų priežasčių nesiekia įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų įvykdyti turtinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Bylą nagrinėjančio teismo nuomone, P. B. sąmoningai neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, sudarančių piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės - vengimo sumokėti įmoką - turinį. Nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog per 12 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo reikia sumokėti 5 MGL įmoką. Pastaruosius 10 m. oficialiai dirba, gauna darbo užmokestį, pakankamą sumokėti įmoką. Pasak kaltinamojo, įmokos iki nustatyto termino pabaigos nesumokėjo, nes negavo (nesulaukė) dokumento su nurodytu valstybės biudžeto surenkamosios sąskaitos, į kurią reikia pervesti pinigus, numeriu, t. y. dėl informacijos (ir teisinių žinių) stokos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis inkriminuotos nusikalstamos veikos metu buvo solidaus - 60 m. - amžiaus, turi tik vidurinį išsilavinimą, nuo 2002 m. 16 kartų baustas administracine tvarka vien tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos teismo nepasiekdavo), 2012 m. sausio 20 d. pirmą kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nėra logiško pagrindo netikėti kaltinamojo versija. Nors kaltinamasis keitė faktinę gyvenamąją vietą iš laikinos į nuolatinę ir apie tai nepranešė teismui, jis taip elgėsi ne siekdamas išvengti gauti dokumentus iš teismo, jei tokie būtų siunčiami. Nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjus jo priimtam nuosprendžiui (po 2015 m. balandžio 27 d.), būtų siuntęs kaltinamajam kaltinamojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dokumentą su nurodytu valstybės biudžeto surenkamosios sąskaitos, į kurią reikia sumokėti įmoką, numeriu.

Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas įpareigojo P. B. sumokėti įmoką per 12 mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad įmokos sumokėjimui buvo nustatytas atidedamasis terminas. Atidedamasis terminas atideda prievolės (plačiąja prasme) vykdymą. Prievolės vykdymo atidėjimas suponuoja asmens teisę pasirinkti, ar ir, jeigu taip, kada vykdyti prievolę (pasirinkti vieną, kelias, keliasdešimt, kelis šimtus dienų iš nustatyto laikotarpio). Pasibaigus atidėjimo terminui, teisę vykdyti prievolę keičia pareiga. Mokėjimo prievolė gali būti vykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Aptariamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 27 d. Kadangi atidedamasis terminas tęsėsi nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., šiuo laikotarpiu kaltinamasis net teoriškai negalėjo padaryti inkriminuotos veikos.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo pagal BK 243 straipsnį, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B., kaltintą pagal BK 243 straipsnį, išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.