Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria nuteistojo J. A. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu priteistų neturtinių žalų ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2022 m. liepos 18 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nukentėjusiosios G. N. ir jos atstovės pagal įstatymą I. N. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio palikus nenagrinėtą ir teismo procesą nutrauktus, apeliantui atšaukus apeliacinį skundą.

3. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. A. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu priteistų neturtinių žalų ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo J. A. skundas atmestinas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo J. A. skundu, patikrinęs skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, įvertinęs žemesnės instancijos teismo ir nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas nuteistojo prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu iš nuteistojo J. A. nukentėjusiajai D. J. buvo priteista 2 500 Eur, nukentėjusiajai G. N. – 2 500 Eur, nukentėjusiajai S. B. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš nuteistojo J. A. priteista 1 511,82 Eur proceso išlaidų. Savo žemesnės instancijos teismui pateiktu prašymu nuteistasis prašė išdėstyti priteistų neturtinių žalų ir proceso išlaidų mokėjimą, prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi. Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo sprendimu, nuteistasis skundą motyvuoja iš esmės analogiškomis aplinkybėmis – pajamų neturėjimu.

10. Kaip pagrįstai nurodė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis). Teismų sprendimai, be kita ko, susiję su teismų sprendimais išieškoti piniginius reikalavimus yra vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais: nustačius skolininko sunkią turtinę padėtį, kitas nepalankias aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

12. Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidėdamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, kitas aplinkybes, objektyviai trukdančiais vykdyti teismo sprendimą, įvertinus aptartas aplinkybes civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašymą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis grindžia iš esmės sunkia finansine padėtimi ir ribota galimybe įsidarbinti. Bylos duomenis patvirtina, jog nuteistasis J. A. nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registruotų savo vardu neturi, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradės studijuoti (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 112-119), dėl ko skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistojo turtinė padėtis yra sunki. Kita vertus, aptarta bei nuteistojo skunde pabrėžiama turtinė padėtis nepripažintina išskirtine, savaime rodančia būtinumą atidėti teismo sprendimo vykdymą ir jį išdėstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

13. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės įvykdyti teismo nuosprendį yra ypatingai nepalankios – bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, nevedęs, neturi išlaikytinių, kas sudaro realias galimybes įsidarbinti bei atlyginti padarytą žalą. Nepaisant to, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ignoruodamas turimus finansinius įsipareigojimus, nuteistasis nepradėjo atlyginti iš jo nukentėjusiesiems priteistos žalos, neišreiškė ketinimų užtikrinti ilgalaikių darbo teisinių santykių kartu ir stabilių pajamų. Aptartos aplinkybės rodo nepakankamas pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, kas taip pat sustabdytų skunde pabrėžiamą galimą priverstinį nuosprendžio vykdymą, dėl ko nėra pagrindo ir išvadai, jog, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrinamas prievolės įvykdymas, išlaikant pusiausvyra tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo teisėtų interesų.

14. Nukentėjusiųjų interesų požiūriu atsižvelgtina ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiosios yra nepilnametės, o jų atžvilgiu padaryti nusikaltimai susiję su seksualinio apsisprendimo laisve – vaiko išnaudojimu pornografijai, disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu. Šiame kontekste, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumą, be kita ko, nepilnamečių nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius, nuteistojo finansinės gerovės iškėlimas aukščiau nukentėjusiųjų, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiosios pusės teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui. Vertinant interesų pusiausvyrą matyti ir tai, kad nuteistasis, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo, iškelia savarankišką interesą, išvengti papildomų išlaidų, iš esmės ignoruodamas nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius savalaikiai gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

15. Analizuojant skundo argumentus atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, jog nustačius, kad atsakovo (nuteistojo) dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo (nuteistojo) padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo (nuteistojo) prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, teismui nepateikus objektyvių duomenų, sąlygojančių nuteistojo finansinės padėties pagerėjimą ateityje, nėra teisinio pagrindo išdėstyti ir procesų išlaidų atlyginimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nevertina nuteistojo padėties kaip itin nepalankios, kuri sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, o nuteistojo pateikti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, jog nuteistojo padėtis ateityje pagerės. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje sprendimo įvykdymo išdėstymas ne tik neužtikrins šalių interesų pusiausvyros, tačiau neatitiks ir teisingumo bei protingumo principų. Taigi, apygardos teismas, netenkindamas nuteistojo prašymo dėl nuosprendžiu priteistų neturtinių žalų ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo, tinkamai įvertino visas sprendimo įvykdymo išdėstymui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo J. A. skundą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.