- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-1085-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01171-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- R. T., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, D. R., UAB „General Financing“, „Bigbank“ AS
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. T. ir A. T. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. T. ir A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, D. R., UAB „General Financing“, „Bigbank“ AS filialui, UAB „4finance“, UAB „Soho group“, UAB „Nordecum“, UAB „Moment credit“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „MCB Finance“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašę iškelti jiems bankroto bylą. Bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „ Verslo efektas“. Nurodė, kad yra nemokūs, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo ir kurių bendra suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatytas 1000,00 Lt minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal turimus duomenis, pareiškėjų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma 2014-02-20 sudarė 123688,72 Lt: pareiškėjų bendra paskola – 60 000,00 Lt, R. T. įsiskolinimai – 32 264,80 Lt, A. T. įsiskolinimai – 30 823,92 Lt, kas beveik 5 kartus viršija 25 MMA. Pareiškėjai santuokos metu susilaukė sūnų L. T. ir L. T.. Pareiškėja pagal Dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį Nr. NŠ-1189 2010-06-30 priėmė ½ dalį nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini). Norėdami name padaryti kanalizaciją, vandentiekį bei atlikti minėto namo remontą, pareiškėjai 2012-06-20 gavo 60000,00 Lt paskolą iš D. R.. Taip pat norėdami toliau tęsti renovacijos darbus name bei norėdami įsigyti buičiai reikalingus daiktus (kompiuterį ir kt.), maistą, grąžinti jau susidariusius kreditorinius įsiskolinimus, 2012-2013 metais paėmė vartojimo kreditus iš kredito įstaigų. Pažymėjo, kad pareiškėjas R. T. nekilnojamojo turto neturi, taip pat pareiškėjai neturi registruotino kilnojamojo turto, neturi lėšų atsiskaitomosiose banko sąskaitose, turima grynųjų pinigų suma neviršija 1 MMA, akcijų, kitų vertybinių popierių ir kito turto pareiškėjai neturi. Pareiškėjas R. T. šiuo metu dirba UAB „Retal LITHUANIA“ (buvusi UAB „Retal Europe“), jo pajamos iš darbo užmokesčio per 2013 metus sudarė 28 306,56 Lt, papildomai nurodė, kad šiuo metu gauna vidutiniškai po 2 800 Lt – 3 000 Lt į mėnesį. Pareiškėja A. T. šiuo metu dirba UAB „Maxima LT“, jos pajamos iš darbo užmokesčio per 2013 m. 11 mėnesių siekė 12 229,34 Lt. Nors pareiškėjai ir gauna pastovias pajamas iš darbo užmokesčio, tačiau gaunamų pajamų neužtenka tenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje ir tapo nemokūs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2014-07-31 dienai R. T. skola yra 249,10 Lt, o A. T. skola yra 2 878,21 Lt ir kad neprieštarauja bankroto bylos pareiškėjams iškėlimui.
Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad kreditorius valdo SMScredit.lt ir Vivus.Lt produktus, sutiko, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla.
Suinteresuotas asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjams pagrįstumo klausimą teismas spręstų savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Bobutės paskola“ atsiliepime į pareiškimą nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl būtina itin atidžiai įvertinti, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Sudarius vartojimo kredito sutartis pareiškėjai nesidomėjo apie savo įsiskolinimą, nebandė su kreditoriumi susisiekti, nesidomėjo galimybėmis įsipareigojimus atidėti, nepranešė apie vėlavimus. Pareiškėjai taip pat nereagavo į jų gyvenamąją vietą siunčiamus priminimus, nekėlė telefono ragelio. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjai elgėsi neapdairiai, nesirūpino prisiimtomis prievolėmis, ko pasėkoje bando pasinaudoti fizinio asmens bankroto galimybe. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad stengėsi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir kitoms kredito įstaigoms.
Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepime į pareiškimą nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, taip pat nutyli kai kurias bylai svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, jog jie nebegali savo skolinių įsipareigojimų įvykdyti. A. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris šiai dienai yra suremontuotas suinetesuotų asmenų lėšomis. 2013-08-11 duomenimis šio turto bendra rinkos vertė buvo 124780,00 Lt. Kadangi A. T. priklauso ½ dalis šio turto, tai jį pardavus galima būtų gauti apie 62390,00 Lt. O tai reiškia, kad pardavus šį turtą, pareiškėjų skola kreditoriams tesudarytų 61298,72 Lt. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog visų jų turimų kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję. R. T. yra dirbantis asmuo ir gauna nemažas pajamas. A. T. taip pat dirba, todėl ar tikrai pareiškėjai nebeturi jokių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, atsižvelgiant į tai, kad jie yra dirbantys asmenys bei tai, kad jie turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus bus padengta didžioji dalis jų įsipareigojimų, nėra aišku. Akivaizdu, kad didžioji dauguma kreditų, dėl kurių pareiškėjai bando sau iškelti bankroto bylą, buvo paimti per labai trumpą laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio. Kreditus jie ėmė siekdami susiremontuoti būstą, kuriame šiuo metu gyvena. Tačiau pažymėtina, jog imdami vartojamąsias paskolas, pareiškėjai, būdami sąžiningi, turėjo įvertinti savo galimybes minėtus kreditus grąžinti laiku. Pareiškėjai sudarydami tiek daug sandorių su įvairiais kreditoriais, neįvertino savo galimybių juos įvykdyti, savo kreditorių atžvilgiu jie elgėsi nesąžiningai, nes nesuteikė jiems informacijos apie jau turimus įsipareigojimus. Tokias prievoles pareiškėjai prisiėmė savanoriškai, niekieno neverčiami ir neturėdami jokios pareigos jas prisiimti bei kreditoriams nurodė klaidingus duomenis apie jau prisiimtus įsipareigojimus, tai yra pareiškėjai buvo nesąžiningi. Pareiškėjams tikrai buvo žinoma ir suprantama, kad sudarinėjant vieną po kito sandorius, jų galimybės atsiskaityti laiku su visais kreditoriais mažėja. Pareiškėjai galėjo tokių sandorių nesudarinėti. Pareiškėjai turi įrodyti, jog vis naujų kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas. Pareiškėjai tikrai suprato, kad sudarydami vieną sandorį po kito su keliais kreditoriais, nesugebės prisiimamų įsipareigojimų įvykdyti tinkamai. Pareiškėjai suprato savo veiksmų pasekmes, nes neturėdami pakankamai pajamų ir susidūrę su papildomais finansiniais sunkumais, negalės laiku grąžinti prisiimtų kreditų.
Suinteresuotas asmuo UAB „Nordecum“ atsiliepime į pareiškimą sutiko, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla.
Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo bankroto bylos pareiškėjams iškėlimui.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į pareiškimą nesutiko, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, sukėlusių jų nemokumą. Pareiškėjai nurodo, kad buvo paimta paskola iš D. R., o vėliau kreditai iš kredito įstaigų. Tai, kad pareiškėjai bendrai paėmė daugiau nei 13 vartojimo kreditų, nėra pagrindas iškelti jiems bankroto bylą ir negali būti laikoma priežastimi, sukėlusią jų nemokumą, priešingai, tai įrodo jų nepasvertą riziką ir nesąžiningumą, nes kreditai buvo imami vienas po kito ir buvo skolinamasi didelėmis sumomis. Taip pat nenurodoma, kam buvo imami šie kreditai, ir dėl ko pareiškėjai nustojo juos mokėti, nes pareiškėja šiai dienai gauna tokias pačias pajamas kaip ir kreditų ėmimo metu, o pareiškėjo pajamos iki 2013 m. pabaigos tik didėjo. 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais su pareiškėja buvo bendrauta elektroniniu paštu ir pareiškėja žadėjo padengti einamąjį įsiskolinimą, tačiau lapkričio pabaigoje ji jau nebeatsakė į bendrovės darbuotojų laiškus, telefonas buvo išjungtas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad SAIS duomenimis mokėjimai kreditoriams dar buvo atliekami iki 2014-07-24, todėl galima teigti, kad pareiškėja yra moki ir gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjai nurodo, kad jų nemokumą sukėlė mažėjančios pajamos, didėjantys jų vaikų poreikiai, augančios kainos. Pareiškėjai prisiėmę tiek daug finansinių įsipareigojimų, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o vis naujų kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Abu pareiškėjai yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi, todėl galėtų susirasti ir geriau apmokamą darbą. Be to, pareiškėjams priklauso nekilnojamasis turtas, kurį pardavus, būtų padengta dalis skolos. Pareiškėjai yra mokūs ir per tam tikrą laiką, nors ir ilgesnį nei maksimali bankroto proceso trukmė, galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir vien tai, kad pareiškėjai dar gana ilgą laiką turės dengti savo skolas, negali būti pagrindas jiems iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai.
Suinteresuotas asmuo „Bigbank“ AS filialas atsiliepime į pareiškimą nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad pareiškėjai skolinosi iš įvairių įstaigų neatsakingai, neįvertindami savo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus tinkamai, todėl šiai dienai sutartys su kreditoriais yra nutrauktos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų skolos nėra didelės, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, todėl tikėtina, kad kreditoriams perdavus išieškojimą vykdyti antstoliams, būtų per keletą metų patenkinti kreditorių reikalavimai. Nors pareiškėjai gauna gana konkurencingus atlyginimus, kreditoriui paskutinės įmokos darytos 2013-10, su kreditoriumi nenusisiekia, geranoriškai skolos nedengia.
Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimo į pareiškimą, neprieštaravo, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, AB „Swedbank“, UAB „Soho group“, UAB „LSV Intergroup“, UAB „MCB Finance“ atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą. Ištirtų įrodymų kontekste teismas nustatė, kad galimai šiuo metu pareiškėjai neturi pakankamai lėšų padengti visus skolinius įsipareigojimus, tačiau įvertinęs tas aplinkybes, kad pareiškėjai suprato prisiimamų įsipareigojimų apimtį, nesiėmė jokių veiksmų, siekdami įvertinti galimybes turimą turtą realizuoti ir visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, taip pat, jog per 3 metus iki kreipimosi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai vis imdavo naujus kreditus, konstatavo, jog besaikis kreditų paėmimas, laikytinas pažeidžiančiu byloje esančių kreditorių teises, nes patys pareiškėjai neprivalėjo sudaryti sandorių, todėl tokie pareiškėjų veiksmai negali būti laikomi sąžiningais. Šios aplinkybės teismo vertinimu sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjus buvus nesąžiningus kreditorių atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantai R. T. ir A. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės- iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių buvo imami kreditai ir kur buvo panaudotos gautos lėšos. Apeliantai žinojo, jog privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Kadangi nebuvo kitų pajamų šaltinių, iš kurių būtų galima atsiskaityti ir mokėti kreditoriams, apeliantai ėmė greitųjų kreditų paskolas ir tokiu būdu siekė mažinti savo skolinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog iš greitųjų kreditų gautos lėšos nebuvo nepagrįstai eikvojamos, apeliantai nesielgė kreditorių atžvilgiu nesąžiningai, kas matyti ir iš pateiktų į bylą banko išrašų ir tokie apeliantų veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais kreditorių atžvilgiu. Taigi nėra jokio pagrindo teigti ir konstatuoti apeliantų nesąžiningumą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo sutinka su 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytais teismo argumentais, kad pareiškėjo nesąžiningais veiksmais laikytini tokie pareiškėjo veiksmai, kai prisiimant vis naujus įsipareigojimus, jau turint daug kitų įsipareigojimų, padidinami skoliniai įsipareigojimai iki fiziniam asmeniui laikytino labai didelio masto.
Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai pateikė duomenis, kad jų pradelsti įsipareigojimai viršija FABĮ nurodytą sumą, tačiau nėra tinkamai įrodyta kita FABĮ reikalaujama sąlyga- ar pareiškėjai tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių priežasčių, sukėlusių jų nemokumą. Tai, kad pareiškėjai bendrai paėmė daugiau nei 13 vartojimo kreditų nėra pagrindas iškelti jiems bankroto bylą ir negali būti laikoma priežastimi sukėlusia jų nemokumą, priešingai, tai įrodo jų nepasverta riziką ir nesąžiningumą, nes kreditai buvo imami vienas po kito ir buvo skolinamasi didelėmis sumomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iškelti apeliantams R. T. ir A. T. bankroto bylą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA).
Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.
Bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų pradelsti įsiskolinimai sudaro 122 332,31 Lt, o bendro turimo turto vertė sudaro vos 62 390 Lt. Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mąstą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinus pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti pareiškėjo nemokumą.
Kaip jau buvo minėta FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai žinodami savo gaunamas pajamas, turimą turtą, veikdami sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, imdami vis naujus kreditus ( A. T. sudarė 13 kredito sutarčių, R. T. sudarė 14 kredito sutarčių), privalėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų jie niekaip negalės įvykdyti ir imtis visų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti, tačiau to nepadarė, o veikė neatsakingai ir neatidžiai paimtus kreditus naudodami atsiskaitymams su kitais jau turimais kreditoriais, t.y. ėmė vis naujus kreditus tam, kad galėtų padengti jau turimus kreditinius įsipareigojimus, suvokdami, jog tokiais veiksmais, jie tik prisiima vis naujus įsipareigojimus, kurie tęsis be pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis žemesnės instancijos teismo išvadomis, o įvertinęs pareiškėjų 2012 – 2013 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, bei imamų kreditų pobūdį (buvo imami greitieji kreditai su itin didelėmis palūkanų normomis), sprendžia, jog pareiškėjų veiksmai minėtu laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nustatęs pareiškėjų nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Apeliantai pateikę skundą pripažįsta aplinkybę, jog naujas greitųjų kreditų paskolas ėmė siekdami sumažinti savo skolinius įsipareigojimus. Pažymi, jog iš greitųjų kreditų gautos lėšos nebuvo nepagrįstai eikvojamos, todėl apeliantai nesielgė kreditorių atžvilgiu nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1,5 straipsnis). Vertinant pareiškėjų veiksmų sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai kas jau buvo minėta, jog didžioji dalis kreditų, kurių pagrindu pareiškėjai siekia, jog jiems būtų iškelta bankroto byla, buvo paimti 2012-2013 m. laikotarpiu, apeliantams teigiant, jog papildomų kreditų ėmimas buvo būtinas, kadangi jie kitaip negalėjo vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, kadangi apeliantai tokių įrodymų nepateikė, jog imdami vis naujus kreditus, jie realiai buvo naudojami jau esamų kreditų dengimui, kadangi įsipareigojimai kreditoriams, taip ir liko nepadengti, o tik didėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreditų paėmimo laikotarpiu pareiškėjai žinojo savo, jų teigimu, sunkią finansinę padėtį, todėl esant tokiai situacijai, pareiškėjai turėjo suvokti, jog jų gaunamų pajamų nebeužteks laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi imdami naujus kreditus pareiškėjai tik didino savo įsipareigojimų sumą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjų nemokumui atsirasti turėjo reikšmės pačių apeliantų netinkami veiksmai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjų pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla negali būti keliama. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti apeliantams bankroto bylą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.