- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- AN2-174-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00064-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- T. P.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjos T. P. atstovo advokato Juliaus Jasaičio (toliau – Pažeidėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. P. Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūno nubausta 2019-07-22, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 481 straipsnio 1 dalį, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 49-ANR_N-726-2019, 60,00 Eur bauda už tai, kad ji 2019-02-21, 19 val. 00 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, viešojoje vietoje, elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais sakydama rusų kalba „pošli vse nachuj“, „blet“, aš jums padarysiu chujniu“. Savo veiksmais T. P. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimti, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
2. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pažeidėjos T. P. skundo ir Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūno 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 49-ANR_N-726-2019, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pažeidėjos T. P. atstovas advokatas Julius Jasaitis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teisėjas, nustatęs, kad į teismo posėdį neatvyko pareiškėja N. R., kuri šioje byloje buvo liudytoja ir kurios pasirašytas šaukimas į teismo posėdį buvo grįžęs, garsiai samprotaudamas prilygino jos statusą nukentėjusiajai ir rodė neįprastą ir nepriimtiną susirūpinimą dėl jos nedalyvavimo teismo posėdyje, nors prieš keletą minučių dėl gynybos kviesto liudytojo neatvykimo pareiškė, kad tai nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Tai kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo.
3.2. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Pažeidėjos atstovas pabrėžia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: šioje byloje visus įvykio aplinkybes aiškinančius asmenis suskirstė į 2 kategorijas - tuos, kurie buvo namo bendrijos įsteigimo šalininkai ir palaikė kaltinimą T. P., ir tuos, kurie buvo prieš namo bendrijos įsteigimą ir nepatvirtino, kad T. P. susirinkimo metu vartojo necenzūrinius žodžius. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi tik kaltinimą palaikančių liudytojų, motyvuodamas, jog teismui nekilo abejonių dėl jų parodymų objektyvumo ir teisingumo, nuoseklumo, taip pat nenustatęs minėtų liudytojų asmeniško suinteresuotumo šios bylos baigtimi ar noru kaip nors pakenkti T. P.. Pačios T. P. teisme duotus paaiškinimus teismas įvertino kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės dėl priešingo įstatymui elgesio, o taip pat kritiškai įvertino liudytojų gynybos liudytojų teisme duotus parodymus, nurodydamas neva šie asmenys yra suinteresuoti, jog T. P. išvengtų atsakomybės dėl priešingo įstatymui elgesio, kadangi jie yra prieš namo bendrijos įsteigimą. Nors teismas akcentavo, kad N. R. ir kaltinimą parėmusių liudytojų paaiškinimai nuoseklūs ir bylos metu nesikeitė, tačiau pastebėtina, kad N. R. pareiškime policijai nurodė, kad T. P. asmeniškai ją įžeidinėjo, o protokole ir nutarime skirti nuobaudą be jokių argumentų nemotyvuotai nurodyta, jog T. P. pažeidė viešąją tvarką, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas pažeidė pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, t. y., pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. T. P. nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl administracinių nusižengimų teisena turėtų būti nutraukta.
3.3. Minėtas susirinkimas vyko labai audringai ir emocingai, jis nebuvo tinkamai paruoštas, jame niekas iš oficialių institucijų nedalyvavo, nebuvo aiškiai nustatyta nei susirinkimo pradžia, nei darbotvarkė, nebuvo išrinktas pirmininkas, todėl visi vienu metu ir be jokios tvarkos kalbėjo, reiškė savo nuomones ir šaukė. Liudytojų teigimu, susirinkime dalyvavo įvairus gyventojų skaičius - nuo 30 iki 50. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, kad buvo sudėtinga išgirsti, kas ir ką kalbėjo, tarp jų ir T. P.. Iš byloje apklaustų liudytojų N. R. ir 4 kiti asmenys paaiškino, kad T. P. keikėsi necenzūriniais žodžiai, o tiek pati T. P., tiek kiti 8 liudytojai tvirtino, kad T. P. necenzūrinių žodžių nevartojo. Tiek T. P., tiek N. R., tiek kai kurie liudytojai paaiškino, kad susirinkimo metu T. P. kalbėjo pakeltu tonu ir vadino N. R. įvairiais žodžiais, kurie galėjo būti užgaulūs ir nemalonūs, tačiau nagrinėjama byla nėra asmeninio ar privataus pobūdžio, todėl ji turi teisę savo garbę ir orumą ginti privataus kaltinimo būdu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pažeidėjos atstovo apeliacinį skundą Institucija prašo nutarimą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir Pažeidėjos atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Utenos apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. P. administracinio, teisės pažeidimo bylą priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutarimą, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Pažeidėjos T. P. atstovo skunde išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos ir vertinamos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri siekiama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens išvadas susijusias su pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Skunde Pažeidėjos atstovas ginčija veikos kvalifikavimą - nurodo, kad T. P. yra nepagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties. Teigia, kad byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai, nepagrįstai vadovautasi subjektyviais N. R. ir subjektyviais liudytojų parodymais, taip pat keliamas klausimas dėl administracinę bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliaciniame skunde abejojama administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau, išskyrus, Pažeidėjos atstovo nuomonę, apie T. P. teismo reiškiamą priešiškumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi, nepateikiama jokių objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjų šališkumo pagrindų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau nors skunde teigiama, kad šio administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nebuvo pasinaudota. Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme apygardos teismas apeliacinio skundo teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą vertina kaip deklaratyvius, juo labiau kad, kaip minėta, nenurodyti jokie objektyviais duomenimis pagrįsti BPK 58 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.
8. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
9. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius - viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, ar kitus panašius veiksmus, trikdančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
11. Išanalizavus byloje esančius duomenis sutiktina su skundo argumentais, jog T. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog 2019-02-21, 19 val. 00 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, viešojoje vietoje, elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais sakydama rusų kalba „pošli vse nachuj“, „blet“, aš jums padarysiu chujniu“. Apylinkės teismas darydamas tokias išvadas vertino ne tik, anot pažeidėjos atstovo, kaltinimą palaikančių liudytojų parodymus – N. R., G. K., V. K., G. R., J. P., kurie tiksliai ir nuosekliai paaiškino, kaip elgėsi T. P. susirinkimo metu (šie liudytojai nurodė, kad dėl netinkamo T. P. elgesio susirinkimas neįvyko), tačiau kaip matyti ir policijos pareigūnų, t. y., liudytojų G. G., K. A. parodymais. Teismas pažymėjo, o apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais, jų visetu. Tačiau apylinkės teismas, susikoncentruodamas į šių parodymų vertinimą, kartu neįvertino teisiškai reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, o būtent to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti pareiškime dėl administracinio nusižengimo pradėjimo, N. R. nurodė, jog T. P. elgėsi agresyviai, įžeidinėjo ją, vadino vagile, aferiste ir kitomis necenzūrinėmis frazėmis ir, jos manymu, tokios frazės ją įžeidė, nes šios frazės neatitinka tikrovės. Susirinkimo metu T. P. reiškė nepasitenkinimą dėl N. R. kaip ekspertės, pakviestos iš savivaldybės (1 t., b. l. 1). 2019 m. kovo 1 d. apklausos metu, N. R. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei papildė, jog T. P. elgdamasi agresyviai ją įžeidinėjo, vadino suka, prostitute ir kitais necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 5). Šiuos parodymus N. R. patvirtino ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, posėdžio metu nurodydama, jog T. P. jos atžvilgiu rodė priešiškumą, įžeidinėjo ją keiksmažodžiais, tokiais kaip suka, aferistė, vorovka. Šiais žodžiais ją įžeidė (2 t., b. l. 76). Tarnybiniuose pranešimuose dėl informacijos nurodyta, jog T. P. konkrečiai N. R. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip prostitutė, aferistė, bledė, mašenica (1 t., b. l. 4, 8). Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog T. P. žodžiai – varovka, obmanščica, vagis, buvo nukreipti N. R., tai patvirtino ir liudytojos G. R., J. P. (2 t., b. l. 84-85, 88). Nagrinėjant bylą apylinkės teisme, T. P. nurodė, jog prieš susirinkimą pasidomėjo apie N. R. ir, jos manymu, šis asmuo yra aferistas, todėl tokią poziciją išsakė ir namo gyventojų susirinkimo metu (2 t., b. l. 74). Taigi kaip matyti, įvertinus tiek T. P., N. R., kitų liudytų parodymus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog visi T. P. veiksmai ir išsakytos frazės buvo nukreiptos į N. R. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą jos buvimu ir dalyvavimu steigiant bendriją, t. y., šiuo atveju nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad T. P. reiškiamas nepasitenkinimas dėl namo bendrijos sukūrimo, savivaldybės atstovės N. R. dalyvavimo šiame procese, nėra toleruotinas, tačiau jos veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nenustatyta faktų, kad viešoji rimtis būtų buvusi pažeista, nėra įrodymų, jog būtų buvęs neteisėtas, įžeidžiamas kibimas prie kitų asmenų. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta nepagrįstai, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – šiuo atveju byloje nėra nustatyta tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareiškėja manydama, kad ją įžeidė ir ji jautėsi pažeminta, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį.
13. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog T. P. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis naikintina, o administracinio nusižengimo byla T. P. atžvilgiu dėl nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną T. P. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.