- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-2138-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13157-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Bekonas LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18412-375/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Bekonas LT“ dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės vienintelio akcininko 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl atsakovės likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės likvidavimo procedūras. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė pradėjo likvidavimo procedūras, tačiau jų dar neužbaigė. Jeigu likvidavimo procedūros bus užbaigtos ir atsakovė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pripažinus negaliojančiu ginčijamą sprendimą, išnyktų pagrindas atsakovės likvidavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės likvidavimo procedūras iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su ginčo dalyku, todėl nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Padarė išvadą, jog, išnagrinėjus ieškinį ir pripažinus ginčijamą vienašalį sandorį negaliojančiu, ieškovei gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, pažeisti jos teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nėra atsakovės kreditorė. Atsakovė neturi turtinių prievolių ieškovei pagal jos nurodomą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-429-273/2015, kadangi ji visiškai įvykdyta iki Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. 2-11529-454/2014 išdavimo. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429-273/2015 teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1 241,07 Lt (359,44 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 6.131 straipsniu, įskaitė priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir 2015 m. kovo 26 d. bankiniu pavedimu Nr. 56748234 sumokėjo ieškovei susidariusį skirtumą – 80,54 Lt (23,33 Eur), apie tai 2015 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pranešdama ieškovei. Taigi savo prievolę atsakovė įvykdė visiškai (CK 6.130 str. 1 d.). Kadangi ieškovė nėra atsakovės kreditorė, ji negali reikšti ieškinio dėl atsakovės akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
2. Ieškinys negalėjo būti priimtas Kauno apylinkės teisme, nes jis teismingas Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjančiam atsakovės akcininko BŽŪK „Ramygalos aruodai“ bankroto bylą Nr. B2-52-212/2015. Atsakovės vienintelio akcininko BŽŪK „Ramygalos aruodai“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą vykdyti atsakovės likvidavimą, t. y. specifiniu būdu realizuoti turtą –akcijas, o ieškovės ginčijamas akcininko sprendimas Nr. 2014.12.23/01 yra tik galiojantį kreditorių susirinkimo nutarimą įgyvendinantis dokumentas, kuris negali būti pripažintas negaliojančiu atskirai nuo kreditorių susirinkimo nutarimo. Kadangi visi su bankroto byla susiję klausimai nagrinėjami bankroto byloje, tik Panevėžio apygardos teismas gali spręsti ieškovės keliamus reikalavimus.
3. Ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje. Ieškovė, atstovaujama J. G., neabejotinai nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo žinojo apie ketinimą likviduoti atsakovę, be to, apie likvidavimo procedūrų pradžią įstatymų nustatyta tvarka buvo skelbiama viešai spaudoje, o nuo 2015 m. vasario 4 d. – Juridinių asmenų registre. Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą, todėl UAB „Senvagės rezidencija“ ieškinys negalės būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.
4. Kadangi negali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, nėra pagrindo taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11529-454/2014 priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Lt (289,62 Eur), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,82 Lt (1,68 Eur) žyminį mokestį, 10,7 Lt (3,09 Eur) už antstolio paslaugas, 11,63 Lt (3,36 Eur) kelionės išlaidas. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429273/2015 šį sprendimą pakeitė iš dalies, padidindamas kai kurias priteistas sumas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 000 Lt (289,62 Eur) delspinigių, 178,36 Lt (51,66 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt (20,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės. Taigi ieškinio surašymo metu ieškovė yra atsakovės kreditorė. Apeliantė prie skundo nepridėjo dokumentų, liudijančių įskaitymo atlikimą. Apeliantės pridėtas 2015 m. kovo 26 d. el. laiškas yra išsiųstas ieškovei nežinomu el. pašto adresu. Mokėjimo nurodymą 23,33 Eur sumai atliko ne atsakovė, o fizinis asmuo, su kuriuo ieškovė neturėjo sutartinių santykių. Reikalavimas šioje civilinėje byloje yra neturtinis, todėl netaikytina Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis. Ieškinys buvo pareikštas Kauno apylinkės teismui, nes atsakovės buveinė yra įregistruota Kauno mieste (CPK 29 str.), be to, atsakovės duomenis tvarko Juridinių asmenų registro Kauno filialas. Apeliantė neinformavo ieškovės apie jos akcininko priimtą sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Be to, atskirajame skunde nurodytas aplinkybes turės išsamiai išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės ir priimdamas galutinį teismo sprendimą byloje dėl ginčijamo akcininko sprendimo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareikšto reikalavimo dėl atsakovės vienintelio akcininko sprendimo likviduoti atsakovę ir paskirti likvidatorių pripažinimo negaliojančiu įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės likvidavimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, nenustatęs preliminaraus ieškinio nepagrįstumo bei nustatęs ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju galimą jo įvykdymo grėsmę. Apeliantės nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą. Pasak apeliantės, ieškovė nėra atsakovės kreditorė, ieškinys teismingas Panevėžio apygardos teismui, o ne Kauno apylinkės teismui, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje negali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Kaip minėta, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Visgi preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliantės argumentai, jog ieškinys nepagrįstas dėl to, kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė, ieškinys teismingas Panevėžio apygardos teismui, o ne Kauno apylinkės teismui, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, ir dėl to ieškinys negalės būti patenkintas, bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas tuo, kad, užbaigus atsakovės likvidavimo procedūras ir atsakovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovė yra likviduojama, o juridinį asmenį išregistravus, jis išnyksta kaip teisinių santykių subjektas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – likvidavimo procedūrų sustabdymo, nes, išnykus atsakovei kaip teisinių santykių subjektui, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl ji nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.