Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2478-601/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, dalyvaujant tretiesiems asmenimis DK uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ ir ,,M&S Umweltprojekt GmbH”, dėl rašto pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos šalys 2013 m. gegužės 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. 87, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti komunalinių atliekų biologinio apdorojimo su energijos gamyba pastatų, statinių ir įrenginių techninius bei darbo projektus ir juos pastatyti, įrengti. Sutarties įvykdymui užtikrinti buvo pateikta 781 561,05 Eur DK UAB „PZU Lietuva“ 2015 m. gegužės 29 d. garantija. Ieškovė teigė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. ji kreipėsi į atsakovę, kad būtų pradėtos procedūros statybai užbaigti. Iš atsakovės 2015 m. rugsėjo 22 d. rašto sužinojo, kad ji neatliko bandymų, neteisėtai atliko techninio (statinio) projekto pakeitimus ir netinkamai atliko darbus. Dėl rangos sutarties pažeidimų atsakovė ginčijamu raštu Nr. S-2822 kreipėsi į DK UAB „PZU Lietuva“, reikalaudama išmokėti 781 561,05 Eur garantiją.

Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neteisėtai siekia įgyti 781 561,05 Eur, vilkina statinio statybos užbaigimo procedūras. Atsakovės nurodyti defektai yra neesminiai, netrukdo eksploatuoti objektą. Be to, atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos defektų ištaisymo tvarkos. Nustačius, kad atlikti darbai yra su defektais, jų ištaisymo kaina būtų mažesnė už reikalaujamą išmokėti sumą pagal garantiją.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai netyrė ir nenagrinėjo byloje pateiktų įrodymų, aplinkybių, nepriėmė prieš teismo posėdį pateiktų įrodymų – duomenų apie baigiamųjų bandymų ataskaitos pateikimą, neatsižvelgė į teisinius santykius tarp šalių, neatskleidė bylos esmės ir nemotyvavo sprendimo.Teismas netinkamai įvertino ir šios bylos ribas, netinkamai identifikavo ginčo esmę ir nepagrįstai susiaurino šios bylos nagrinėjimo ribas. Pagal dispozityvumo principą tik ieškovė nustato bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio ribas ir dalyką. Priešingai nei sprendė teismas, šioje byloje nebuvo sprendžiama ar ieškovės reikalavimas atitinka prevenciniam ieškiniui keliamas sąlygas, o sprendžiama, ar atsakovės deklaruoti sutarties pažeidimai yra pagrįsti, siekiant įgyti visą garantijos sumą.Teismas neanalizavo garantijos paskirties ir nenustatė, kokiu tikslu ji buvo išduota. Teismas turėjo pagrindą nustatyti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama sumokėti jai garantijoje nustatytą sumą.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neteisėtais veiksmais siekia įgyti 781 560,90 Eur, nurodydama nesamus defektus atliktų darbų, kurie nebuvo suderinti su FIDIC inžinieriumi pagal sutartyje nustatytas sąlygas. FIDIC inžinierius, veikiantis kaip atsakovės atstovas, patvirtino, kad tariamai neatliktų ar su defektais atliktų darbų vertė yra ne garantijos dydžio suma, tačiau 141 370,26 Eur. Atsakovė neteikė įrodymų apie patirtą žalą, tačiau teismas turėjo pareigą nustatyti, kokio dydžio žalą patyrė atsakovė. Atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo, nesiekė išspręsti tarpusavio ginčų, tačiau pareikalavo draudimo bendrovės išmokėti garantijoje nurodytą sumą. Atsakovė kliudydama atlikti statinio pripažinimo pastatytu procedūras, kelia žalą apeliantei, kuri negali laiku užbaigti darbų ir gauti sutartyje numatyto atlyginimo. Teismas šių atsakovės veiksmų neįvertino.Teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovės pozicija ir Z. B. rangos darbų ekspertizės aktu, kuriame nurodyta su sutarties nuostatų vykdymu nesusijusi informacija.

Prevencinio ieškinio esmė – uždrausti atlikti būsimus veiksmus. Apeliantė pareiškė ieškinį, kuriame ginčijo jau atliktą veiksmą, vienašalį sandorį. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad darbų atlikimo terminas baigiasi 2015 m. rugsėjo 28 d. Apeliantė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovė įgijo teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl sutartos garantijos išmokėjimo. Draudimo bendrovė įsipareigojo besąlygiškai atsakyti už ieškovės tinkamai įvykdytas prievoles.Teismas teisingai nustatė nagrinėjamos bylos ribas, pagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl nėra pagrindo tenkinti prevencinio ieškinio. Apeliantė, pareiškusį neturtinį reikalavimą, nepagrįstai siekia išplėsti ieškinio reikalavimo ribas, nurodo su prevenciniu ieškiniu pareikštu reikalavimu nesusijusias aplinkybes, t. y. dėl defektų nustatymo pagrįstumo, jų buvimo/nebuvimo, esmingumo, siekia užvilkinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 21 d. statybos užbaigimo aktą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str.). Viena iš sąlygų priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos – pirmosios instancijos teismo nepagrįstas atsisakymas tokį įrodymą priimti (CPK 314 str.).

Apeliantės prašomą Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 21 d. statybos užbaigimo aktą priimti atsisakoma, nes jis nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču, yra perteklinis. Jo priėmimas užvilkins teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.

Dėl reikalavimo ir jo teisinių pasekmių

Apeliantė teigia, kad šioje byloje buvo sprendžiama ne tai, ar jos reikalavimas atitinka prevencinio ieškinio sąlygą, bet tai, ar atsakovės ginčo rašte deklaruoti rangos sutarties pažeidimai yra pagrįsti, siekiant įgyti visą garantijos sumą.

Sutikti su paminėtais apeliantės teiginiais nėra teisinio pagrindo.

Iš ieškinio, įvardinto prevenciniu ieškiniu, reikalavimo akivaizdu, kad apeliantė reikalauja pripažinti negaliojančiu UAB „Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centras“ 2015 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. S-2822 kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl paties reikalavimas aiškumo. Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad tokiu reikalavimu (prevenciniu ieškiniu) apeliantė siekia išvengti galimų nuostolių garantijos apimtyje bei dėl skaičiuotinų palūkanų bei sumažėjusio reitingo kredito įstaigose. Taigi ieškovė apibrėžė ieškinio ribas bei reikalavimo rūšį (prevencinis ieškinys ), ir teismas neturėjo pagrindo keisti nei ieškinio dalyko, nei jo faktinio pagrindo ir priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės reikalavimas nesusijęs su viešojo intereso apsauga, dėl to teismas neturi pareigos būti aktyviam, peržengti ieškinio ribų ir tenkinti ieškovo nepareikštus reikalavimus.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų

Prevencinis ieškinys – vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, nustatytų CK 1.138 straipsnio 3 punkte. Juo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, galinčius sukelti realios žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str.1 d.). Tokio ieškinio tikslas – užkirsti galimybę žalai atsirasti, uždraudžiant atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti realios žalos.

Ieškovas, prevenciniu ieškiniu siekdamas uždrausti veiksmus, kurie, jo įsitikinimu, kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti, turi įrodyti, kad tokia atsakovo veikla kelia realų pavojų ir dėl tokių veiksmų yra tikimybė, kad reali žala ateityje bus padaryta (CPK 178 str.

Apeliantė siekia panaikinti atsakovės raštą – reikalavimą UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėti sutartą garantinę sumą dėl ieškovės (apeliantės) padaryto rangos sutarties pažeidimo, t. y. reikalauja panaikinti jau atliktą veiksmą surašytą ir pateiktą raštą. Iš 2015 m. gegužės 29 d. UAB DK „PZU Lietuva“ Atlikimo laidavimo rašto matyti, kad paminėta bendrovė įsipareigojo besąlygiškai sumokėti užsakovui (atsakovei) bet kurią sumą arba sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 781 561,05 Eur, raštu gavusi pirmąjį reikalavimą. Nurodyta ir tai, kad užsakovas neprivalo pagrįsti, kurių sąlygų rangovas neįvykdė, bet turi nurodyti, kurią iš sutarties sąlygų pažeidė. Apeliantė neįrodinėja, kad atsakovė, ginčijamu reikalavimu pažeidė paminėto Atlikimo laidavimo draudimo rašto reikalavimus. Iš atsakovės rašto turinio akivaizdu, kad jame nurodyti ieškovės padaryti rangos sutarties pažeidimai.

Apeliantė taip pat neįrodinėja, kokią realią žalą ateityje sukels toks atsakovės raštas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo raštas (jo surašymas, pateikimas) nesukelia ir negali sukelti teisių pasekmių. Sukels tam tikras teisines pasekmes tik UAB DK „PZU Lietuva“ sprendimas išmokėti ar neišmokėti atsakovei jos reikalaujamą sumą. Jei jis bus nepalankus apeliantei, ji turės teisę tokį sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantė ieškinyje ir apeliaciniame skunde akcentuoja rangos sutarties, sudarytos su atsakove, tinkamą vykdymą, neigia sutarties pažeidimą. Šios faktinės aplinkybes, jos įsitikinimu, sudaro pagrindą ginčijamą atsakovės raštą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad rangos sutarties vykdymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčo esmė yra ta, ar ginčijamas atsakovės raštas sukelia kokias teisines pasekmes, dėl kurių apeliantė ateityje gali patirti realią žalą. Paminėta, kad tokių aplinkybių nenustatyta: ginčo raštas teisinių pasekmių nesukelia, o vien tik dėl to, kad jis priimtas ir išsiųstas UAB DK „PZU Lietuva“, grėsmės realiai žalai atsirasti nėra. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo (prevencinio ieškinio) tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011 ir kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žalos, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama. Realios žalos atsiradimo tikimybės apeliantė neįrodė (CPK 178 str.).

Būsimų atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių grėstų reali žala, apeliantė taip pat nenurodė, uždrausti atsakovę veikti, apriboti konkrečius jos veiksmus, dėl kurių galėtų kilti reali žala, nereikalavo ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 177, 178 str.).

Netenkinus prevencinio ieškinio, apeliantei neatimta teisė ginti jos pažeistas teises, kylančias iš šalių sudarytos rangos sutarties dėl atliktų darbų kokybės, darbų kainos ir kt., taip pat reikalauti nuostolių, jei tokie atsirastų, atlyginimo, paduodant teismui ieškinį CPK nustatyta tvarka (CPK 5 str.,135 str.). Paminėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, neįvertinus jos (apeliantės) argumentų, įrodymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigoms motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atsakovės užsakymu atliktos ekspertizės akto išvadomis, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo abiejų šalių argumentus, išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, įvertino ne tik atsakovės, bet ir apeliantės esminius argumentus.

Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.

Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.