- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-850-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01036-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens (kreditoriaus) V. Z. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ 2019 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Baziris“ 2019 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Baziris“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė N. M..
Šalies argumentai
3. Bendrovės kreditorius V. Z. pateikė skundą, prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2019 m. vasario 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimo 1 (pirmuoju) darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą pritarti kreditoriaus BKU ,,Centro taupomoji kasa“ siūlymui: įpareigoti pateikti ieškinį dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalies klausimas; įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl žalos, nurodytos administratoriaus ataskaitos prieduose (81 000 Eur + 16 000 Eur); įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes padaryta žala (97 000 Eur) yra ženkli, o dėl padarytos žalos UAB ,,Baziris“ bankrutavo (tiesioginis ryšis tarp bankroto ir žalos); įpareigoti administratorių kitam susirinkimui pateikti kreditorių reikalavimų padidėjimo suvestinę nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų skirtumui teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
4. Nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. pranešimu administratorius pranešė, jog 2019 m. vasario 11 d. 10 val. įvyks bendrovės kreditorių susirinkimas; kreditorių susirinkimui neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2018 m. vasario 12 d. 10 val. Pranešime buvo nurodyta siūloma susirinkimo darbotvarkė; pateiktas balsavimo biuletenis, pridėtas siūlomos darbotvarkės klausimų paaiškinimas ir nutarimų projektai. Pagal minėtus dokumentus 1 (pirmuoju) darbotvarkės klausimu turėjo būti balsuojama dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo. Kreditorius V. Z. balsavo elektroniniu būdu, užpildydamas balsavimo biuletenį. Susipažinęs su 2019 m. vasario 12 d. antrojo pakartotinio bendrovės kreditorių susirinkimo protokolu, sužinojo, kad šio susirinkimo 1 (pirmuoju) darbotvarkės klausimu buvo balsuojama ne tik dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, bet ir už kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ siūlymą įpareigoti bankroto administratorių atlikti atitinkamus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nei vienas kreditorius, išskyrus BKU ,,Centro taupomoji kasa“, neturėjo galimybės realizuoti savo teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl BKU ,,Centro taupomoji kasa“ siūlymo įpareigoti bankroto administratorių atlikti atitinkamus veiksmus. Tokiu būdu, 2019 m. vasario 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimo 1 (pirmuoju) darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pritarti kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ siūlymui įpareigoti bankroto administratorių atlikti atitinkamus veiksmus pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
5. Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad administratorius skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus atlikti buvo įpareigotas daugiausia balsų (49,83 proc.) kreditorių susirinkime turinčio kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo kompetencija yra labai plati, o vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktu, kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti bankroto procedūras vykdantį administratorių atlikti tam tikrus veiksmus – pateikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo ir kt. Bankroto administratoriaus nuomone, nėra pagrindo naikinti 2019 m. vasario 12 d. susirinkime priimtų įpareigojimų bankroto administratoriui, nes jie neprieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, o skundžiamo nutarimo pirmu darbotvarkės klausimu naikinimas būtų tik bankroto proceso vilkinimas.
6. Kreditorius BKU „Centro taupomoji kasa“ atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodė, kad ĮBĮ nustatyta teisė kreditoriams balsuoti kreditorių susirinkimuose ir teikti savo siūlymus susirinkimo klausimais. Šios teisės įgyvendinimas negali būti pripažintas esminiu procedūriniu pažeidimu; už nutarimą balsavo kreditoriai, turintys 73,29 proc., todėl sprendimas atitiko kreditorių daugumos valią. Paduotas skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir pareikštas tam, kad būtų vilkinamas bankroto procesas, o pareiškėjas, kuris yra buvęs bendrovės vadovas, galėtų apsunkinti bylinėjimąsi bei žalos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi skundo netenkino.
8. Teismas iš 2019 m. sausio 30 d. bankroto administratoriaus pranešimo, 2019 m. vasario 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatė, kad buvo siūlyta tokia susirinkimo darbotvarkė: 1) dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo; 2) dėl administratoriaus atlyginimo dydžio patvirtinimo; 3) dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; 4) dėl pavedimo sutarties sąlygų tvirtinimo. Kreditorius BKU „Centro taupomoji kasa“ 2019 m. vasario 11 d. Balsavimo biuletenyje pirmuoju darbotvarkės klausimu suformulavo savo pasiūlymus dėl įpareigojimų administratoriui (kuriuos ginčija kreditorius V. Z.) ir balsavo už nutarimo projektą „patvirtinti administratoriaus ataskaitą“ su įpareigojimais. Iš protokolo turinio matyti, kad balsavimas pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo ir įpareigojimų administratoriui įformintas dviem nutarimais. ĮBĮ 23 straipsnyje administratoriaus veiklos ataskaitų tvirtinimas ir kreditorių teisė įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir kt., taip pat nurodytos kaip atskiros kreditorių teisės (ĮBĮ 23 straipsnio 4, 17 punktai). Teismas nurodė, kad formaliai vertinant situaciją, būtų galima laikyti, jog nutarimas dėl įpareigojimų administratoriui priimtas pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau teismo nuomone, reikšminga tai, kad 2018 m. gruodžio 4 d. vykusiame pirmajame pakartotiniame bendrovės kreditorių susirinkime nebuvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita – kreditoriai pritarė BKU „Centro taupomoji kasa“ pasiūlymui atidėti šio klausimo svarstymą kitam kreditorių susirinkimui, papildomai įpareigojant administratorių, be kita ko, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo pagal kreditoriaus tiek raštu, tiek žodžiu išdėstytas pastabas dėl bendrovės veiklos, taip pat kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o administratoriui manant, jog tam nėra pagrindo – įpareigoti pagrįsti savo nuomonę raštu dėl nesikreipimo. 2019 m. sausio 30 d. administratoriaus ataskaitoje yra pasisakyta, kad patikrinus bendrovės veiklą ir dokumentaciją, nenustatyta nė vieno tyčinio bankroto požymio. Be to, kartu su protokolu į bylą pateikti 2019 m. sausio 30 d. paaiškinimai dėl žalos atlyginimo bei dėl tyčinio bankroto bei kreditinio sukčiavimo. Teismo vertinimu, būtent dėl to, kad pirmajame kreditorių susirinkime svarstant bankroto administratoriaus ataskaitą buvo pritarta pasiūlymui dėl iš esmės analogiškų įpareigojimų (kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo bei tyčinio bankroto), kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ 2019 m. vasario 11 d. balsavimo biuletenyje esantis pasiūlymas dėl ataskaitos tvirtinimo su įpareigojimais administratoriui nelaikytinas atskiru sprendžiamu (darbotvarkės) klausimu, apie kurio svarstymą turėjo būti informuoti kreditoriai. Tai, kad pareiškėjas, pasirinkęs teisę dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų balsuoti raštu, į kreditorių susirinkimą neatvyko ir nesužinojo kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ pateikto pasiūlymo pirmuoju darbotvarkės klausimu, nereiškia, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka. Pareiškėjas skundą motyvavo tik procedūriniais pažeidimais, todėl dėl nutarimų turinio teismas nepasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo V. Z. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
9.2. 2019 m. vasario 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu turėjo būti balsuojama dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, tačiau iš protokolo matyti, kad buvo balsuojama ne tik dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, bet ir už kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ siūlymą įpareigoti bankroto administratorių atlikti tam tikrus veiksmus.
9.3. Kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ siūlymas įpareigoti bankroto administratorių atlikti atitinkamus veiksmus nebuvo įtrauktas nei į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, nei į balsavimo biuletenį. Nei vienas kreditorius, išskyrus BKU „Centro taupomoji kasa“ neturėjo galimybės realizuoti savo teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl pateikto siūlymo.
9.4. Kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ siūlymas buvo įformintas šio kreditoriaus modifikuotu pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo biuleteniu. Ši modifikuota balsavimo biuletenio versija buvo žinoma tik pačiam kreditoriui BKU „Centro taupomoji kasa“. Todėl 2019 m. vasario 12 d. bendrovės kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas – įpareigoti bankroto administratorių atlikti atitinkamus veiksmus, pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
10. Bendrovės bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, tai atitiko kreditorių daugumos valią, nutarimo priėmimo tvarka nepažeista, todėl nėra pagrindo apelianto skundžiamą nutarimą naikinti.
10.2. Bankroto procese kreditorių susirinkimo kompetencija yra labai plati, jis sprendžia svarbiausius klausimus dėl įmonės turto pardavimo, likvidavimo, taip pat gali įpareigoti administratorių pareikšti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei kitus veiksmus, susijusius su bankrutuojančia įmone.
10.3. Bankroto administratorius dalį kreditorių įpareigojimų jau yra įvykdęs – kreipęsis į teismą su ieškiniais dėl žalos atlyginimo iš buvusių bendrovės valdymo organų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. vyko bendrovės antrasis pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu priimti du nutarimai: 1) patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą bei 2) įpareigoti bankroto administratorių atlikti šiuos veiksmus: pateikti ieškinį dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje klausimas; kreiptis į teismą dėl žalos, nurodytos administratoriaus ataskaitos prieduose (81 000 Eur + 16 000 Eur); kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes padaryta žala (97 000 Eur) yra ženkli, o dėl padarytos žalos UAB ,,Baziris“ bankrutavo (tiesioginis ryšis tarp bankroto ir žalos), bei kitam susirinkimui pateikti kreditorių reikalavimų padidėjimo suvestinę nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimų skirtumui teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliantas kvestionuoja minėto kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir prašo ją pripažinti negaliojančia, nes minėtas nutarimas nebuvo įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, dėl ko kreditoriai, išskyrus šį pasiūlymą pateikusį kreditorių BKU „Centro taupomoji kasa“, neturėjo galimybės dėl jo pareikšti nuomonės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų pažeista nutarimų priėmimo tvarka. Nors apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.
14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis).
15. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl galimų procedūrinių pažeidimų. Apelianto teigimu, 2019 m. vasario 12 d. pakartotiniame bendrovės kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas skundžiamas nutarimas, dėl kurio kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonės, nes BKU „Centro taupomoji kasa“ pasiūlymas nebuvo įtrauktas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
17. ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, pasiūlymų, alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimų paskirtimi bei funkcijomis, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iš pateikto 2019 m. vasario 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime buvo numatyta darbotvarkė keturiais klausimais: dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo; dėl administratoriaus atlyginimo dydžio patvirtinimo, dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei dėl pavedimo sutarties sąlygų tvirtinimo. Kreditorius BKU „Centro taupomoji kasa“, balsuodamas raštu, balsavimo biuletenyje darbotvarkės pirmuoju klausimu „Dėl administratoriaus veiklos atsąskaitos tvirtinimo“ pritarė pateikto nutarimo projektui – patvirtinti administratoriaus ataskaitą su įpareigojimais, pateiktais prie šio darbotvarkės klausimo, t. y. įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, dėl tyčinio bankroto pripažinimo bei pateikti tam tikrus duomenis kitam kreditorių susirinkimui. Taigi, kreditorius BKU „Centro taupomoji kasa“ papildomų darbotvarkės klausimų nepateikė, taip pat ir nepateikė alternatyvių nutarimų projektų, o tik papildė klausimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo nagrinėjimą minėtu pasiūlymu, t. y. bankroto administratoriaus nustatytos darbotvarkės nemodifikavo.
18. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Taigi, kaip minėta, jokio išankstinio pranešimo apie raštu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato. Teismų praktikoje akcentuojama, jog negali būti tapatinami kreditorių susirinkime spręstini klausimai (darbotvarkė) ir pasiūlymai, kaip juos spręsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-390/2012, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1566/2014). Kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimu, turi galimybę šią informaciją sužinoti iki kreditorių susirinkimo, taip pat dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1566/2014). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iki pat klausimo kreditorių susirinkime išnagrinėjimo pabaigos nėra ir negali būti žinoma, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai, nes įstatymai nereglamentuoja kada, kaip ir kiek gali būti pateikta nutarimų projektų, taip pat įstatymas neįpareigoja pateikti visus įmanomus nutarimų projektus, tačiau pati kreditorių susirinkimo esmė suponuoja, jog kreditorių susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai iki pat nutarimo kreditorių susirinkime priėmimo turi teisę pateikti nutarimų projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2019 m. vasario 12 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo, dėl darbotvarkėje numatytų klausimų balsavo raštu. Pažymėtina, kad šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė yra tik supažindinimas kreditorių su kreditorių susirinkime svarstytinais klausimais, dėl kurių, kaip pirmiau minėta, kreditoriai gali reikšti nuomones bei teikti alternatyvius pasiūlymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tai, jog apeliantas nesužinojo pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ pateikto pasiūlymo įpareigoti bankroto administratorių atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl jo neišreiškė savo nuomonės, nereiškia nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimo.
20. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kreditoriaus BKU „Centro taupomoji kasa“ 2019 m. vasario 11 d. balsavimo biuletenyje esantis pasiūlymas dėl ataskaitos tvirtinimo su įpareigojimais administratoriui nelaikytinas atskiru sprendžiamu (darbotvarkės) klausimu, apie kurio svarstymą turėjo būti informuoti kreditoriai. Bylos duomenimis, 2018 m. gruodžio 4 d. bendrovės kreditorių susirinkime nepatvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitos, kreditoriai pritarė BKU „Centro taupomoji kasa“ pasiūlymui atidėti šio klausimo svarstymą kitam kreditorių susirinkimui, papildomai įpareigojant administratorių, be kita ko, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo pagal kreditoriaus tiek raštu, tiek žodžiu išdėstytas pastabas dėl bendrovės veiklos, taip pat kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o administratoriui manant, jog tam nėra pagrindo – įpareigoti pagrįsti savo nuomonę raštu dėl nesikreipimo. Taigi, jau 2018 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta pasiūlymui dėl iš esmės tų pačių įpareigojimų, kurie įtvirtinti ir skundžiamu nutarimu, bankroto administratoriui, t. y. dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo ir dėl tyčinio bankroto.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu įpareigojus bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, dėl tyčinio bankroto bei kitam kreditorių susirinkimui pateikti atitinkamus duomenis bendrovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Juo labiau kad kreiptis į teismą tiek dėl žalos bendrovei ir jos kreditoriams atlyginimo, tiek dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorių įpareigoja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatos, net ir nesant priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiais klausimais.
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas tokių procedūrinių pažeidimų nenustatė.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto skundo dėl 2019 m. vasario 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.