Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai A. K. T., jos atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, kaltinamajam J. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prašymą papildyti skundą, kurio tekstas įžeidė A.K. T., teismui jis pateikė 2011-12-05 teismo posėdyje, baudžiamos bylos Nr. 2-945-201/2011 nagrinėjimo metu. Tame prašyme nurodydamas teiginį „esu susimastęs problemos aktualumu“, jis neprašė teismo ištirti A.K. T. psichinio stovio, o netiesiogiai teismo prašė įvertinti dokumentus ir jų visumą. Prašymą papildyti skundą jis buvo pateikęs teisėjai A. Simaitienei, o ši jo prašymo netenkino, jį atmetė. Dėl tame prašyme nurodytų teiginių, kurie kaip teigia įžeidė A.K. T., jau buvo nagrinėta byla. Teismo 2012-01-17 priimta nutartis yra dėl identiško skundo.

Nukentėjusioji A. K. T. parodė, kad ji savo skundą palaiko pilnai. Ji iš nurodyto dokumento konteksto supranta, jog ji J. G. yra laikoma „psichiškai“ nesveika ir tai yra lyg ir jos „vizitinė kortelė“, o prašymas tai „išaiškinti“, ją labai žeidžia ir žemina. A. K. T. įsitikinimu, teismas turi ją nuo tokio agresyvaus puolimo apginti, nesvarbu, kur ir kokia forma toks įžeidimas ir šmeižimas buvo atliktas, tokia informaciją apie ją akivaizdžiai gadina jos reputaciją ir gerą vardą. Ji nori paklausti J. G., kodėl ji durna, kokia jos psichinė būklės ir kodėl teismas turi ją du kartus nuteisti. Jos įmonės veikla sustabdyta, J. G. skolingas jos įmonei, kiekvieną mėnesį jo skola auga po 5120 litų, suma kaupiasi. J. G. tikisi, kad ji bus kuo nors apkaltinta, bet ji neleis savęs žeminti, niekinti.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra teigiama esant tai, ko nėra ir nebuvo. Be to, skleidžiamos žinios turi būti ne tik prasimanytos ir tikrovės neatitinkančios bet ir žeminančios (LR BK 154 str. 1 d.). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pažymėtina, kad nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).

Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. yra viešas, užgaulus, kito žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą.

Šmeižimas ar įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Kaltinamasis J. G. 2011-12-08 prašyme papildyti skundą, pateiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui, žodžiais „yra susimąstęs ir teismo prašo išaiškinti pil. A.K. T. psichinį stovį“ nurodė savo nuomonę ir pateikė teismui prašymą. J. G., būdamas proceso šalimi civilinėje byloje, turėjo teisę teismui pateikti prašymus. Prašymu teismo išsiaiškinti pil. A.K. T. psichinį stovį jis neturėjo tikslo apšmeižti A.K. T., jo pareikštas prašymas, nors ir nemalonus A.K. T., suformuotas ne menkinančia, užgaulia, o tinkama, padoria forma, atitinkančia bendražmogiško elgesio ir moralės reikalavimus. Remiantis tuo, J. G. veikoje, išreiškus tokį prašymą, nėra būtinųjų LR BK 155 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių – užgaulaus pažeminimo, siekio užgauliai pažeminti žmogų. Nesant jų, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 155 str. 1d. Minėtoje veikoje nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. sudėties, nes nėra objektyviosios pusės – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimo fakto.

Iš kaltinamojo J. G. prašyme papildyti skundą nurodytų teiginių „visi A.K. T. tariami „nukentėjimai“ yra pagrįsti polinkiu pasipelnyti keliant fiktyvius reiškinius. Žmonės įspėjami saugotis kuo atokiau šios pilietės. Visi šie A.K. T. nepaliaujami šmeižimai ir įžeidimai visų adresų yra tikra vizitinė A.K. T. vizitinė kortelė ir kol ji bent du kartus nebus nuteista už kiekvieną iš šių nusikaltimų, tol nepradės gerbti žmonių ir paties teismo“ matyti, kad jis išreiškė savo nuomonę apie pil. A.K. T., nes juo buvo išreikštas faktų supratimas, vertinimas, požiūris į vertybes. Pažymėtina, kad tokia J. G. nuomonė apie nukentėjusiąją A.K. T. teismo nesaisto. Ši nuomonė buvo nurodyta rašte – prašyme papildyti skundą, adresuotame teismui ir nebuvo paskleista žodžiu plačiam asmenų ratui. Be to, nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonės išsakymas nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Minėtus nurodytus J. G. teiginius teismas nevertina įžeidimu pagal LR BK 155 str. 1d., nes kaip anksčiau minėta įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų, jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Minėtame J. G. prašyme papildyti skundą neatsispindi neigiamas A.K. T., jos savybių įvertinimas, žeminantis A.K. T. jos pačios ar kitų žmonių akyse, jos prestižo paniekinimas. J. G. nurodyti teiginiai vertintini kaip atsakomoji reakcija į susidariusią situaciją, patirtą dėl bylinėjimosi su A.K. T., bei kaip išsakyta jo asmeninė nuomonė. Pažymėtina, kad J. G. nurodytas teiginys „kol ji bent du kartus nebus nuteista už kiekvieną iš šių nusikaltimų, tol nepradės gerbti žmonių ir pačio teismo“ nėra prašymas, jis neįpareigoja teismo, nėra įsakmus, juo tik išreiškiama nuomonė, kuri nėra reali, neatitinka įstatymo reikalavimų, kad būtų į ją atsižvelgiama. Tokia nuomone žmogus ne tik negali būti įžeidžiamas, ja atvirkščiai – nuomonės reiškėjas parodo savo teisinių žinių trūkumą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad prašymas papildyti skundą, kuriame pateikta informacija, nuomonė įžeidė ir apšmeižė A. K. T., buvo pateikta tik teismui ir teismo buvo atmesta, todėl jame pateikta informacija nebuvo paskleista kitiems asmenims, neskaitant teismo tam tikrų įgaliotų susipažinti su skundu asmenų. Visa tai, kas išdėstyta, suponuoja išvadą, kad J. G. veikoje nėra būtinųjų įžeidimo nusikaltimo sudėties požymių, todėl laikoma, kad J. G. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1d. sudėties požymių.

Esant šioms aplinkybėms, nenustačius, kad J. G. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat nenustatyta, kad jis viešai raštu užgauliai pažemino žmogų, todėl jis išteisintinas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Nukentėjusioji A.K. T. pareiškė 65000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 51). Kadangi kaltinamasis J. G. išteisintinas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3d. 2p., A.K. T. J. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 65000 litų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307, 407-415 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. K. T. civilinį ieškinį dėl 65000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.