- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- eI2-548-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00694-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Trečiasis asmuo
- T. L., A. S., A. V.
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys T. L., A. S. ir A. V.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-173-(10.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, jog užsakovių A. S. ir A. V. prašymu 2019 m. balandžio 5 d. atliko gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini),, kadastrinius matavimus pagal esamą faktinę situaciją. Būtinybė atlikti statinio kadastrinius matavimus lėmė tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens T. L. iniciatyva buvo pradėtas teisminis ginčas, kurio vienas iš reikalavimų – nustatyti bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką. Pirmieji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai atlikti 1948-12-12, tikslinti 1967-06-30. Namo palėpė nebuvo / nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėja parengė kadastrinių matavimų bylą, į kurią įtraukė neįrengtą pastogę. Nesutinka su ginčijamu Sprendimu, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, atlikdama gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl buvo įspėta ir nustatytas terminas, per kurį pareiškėja privalo pašalinti kadastrinių matavimų metu atsakovo nustatytus pažeidimus.
Nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėja, atlikdama gyvenamojo namo kadastrinius matavimus patalpas Plane pažymėtas indeksu „a-6“, „a-7“ ir „a-8“ nepagrįstai pažymėjo kaip bendrojo naudojimo patalpas. Tokį argumentą atsakovas grindžia aplinkybe, kad į nurodytas Plane patalpas galima patekti tik iš 3 buto (iš trečiojo suinteresuoto asmens T. L.), todėl šios patalpos negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas skundžiamame Sprendime nedetalizuoja, kokiu konkrečiai teisės aktu remiasi, tik nurodo Taisyklių 142.2 p. ir 143.4 p. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 142.2 p. numato, kad bendro naudojimo patalpos, t. y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t. t.“. Taigi nurodytas Taisyklių turinys leidžia teigti, kad minimas Taisyklių 142.2 p. reguliuoja / numato tik kaip turi būti žymimi bendrojo naudojimo objektai, tačiau nenumato kriterijų, kuriais remiantis statinio patalpos pripažįstamos bendrojo naudojimo patalpomis.
Pažymi, jog atsakovo Sprendimo argumentas, kad pareiškėjos parengtame kadastrinių matavimų Plane pažymėtos patalpos „a-6“, „a-7“ ir „a-8“ turi būti vertinamos kaip suinteresuoto asmens T. L., kadangi į jas galima patekti tik per suinteresuoto asmens patalpas, nepagrįstas teisės normomis, t. y. atsakovas nenurodo, kokia teisės norma remiantis grindžia šią išvadą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepateikė nurodyto argumento teisinio pagrįstumo, kadangi nėra tokio teisinio reguliavimo (arba pareiškėjai jis nėra žinomas). Sutikus su atsakovo argumentu, jog vien tik aplinkybė, jog patalpos, į kurias patenkama tik per kito asmens priklausančias patalpas, reiškia nuosavybės teisių į daiktą atsiradimo faktą, būtų paneigti LR CK 4.47 str. numatyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Faktas, kad į kitas patalpas galima patekti tik per kito asmens nuosavybės teise valdomas patalpas, nėra įtrauktas į LR CK 4.47 str. numatytus nuosavybės teisių įsigijimo pagrindus.
Nesutinka su atsakovo Sprendime nurodytu argumentu, jog pareiškėja, atlikdama daugiabučio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė Taisyklių 143.4 p. Pažymi, jog atsakovas Sprendime neaiškiai argumentavo ir nepagrindė, kurį kadastrinių matavimų veiksmą atliekant (tik palėpės ar viso daugiabučio gyvenamojo namo) buvo padarytas pažeidimas. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas vertino tik 2019-04-05 atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir T. L. pateiktą VĮ Registrų centro 2019-05-08 išankstinę išvadą. 2019-04-05 atlikti kadastriniai matavimai buvo tikslinami, nes iki šiol nėra įregistruoti. Taigi atsakovas Sprendime rėmėsi ne objektyviais duomenimis / faktais, o tik tarpiniais duomenimis. Pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą išankstinė patikra nėra privaloma, ji atliekama tik jeigu tai numatyta vykdytojo užsakovo sutartyje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ir tik užsakovo ar vykdytojo pageidavimu. T. L., pateikdamas kadastrinių matavimų bylą patikrai, nebuvo nei atliktų kadastrinių matavimų užsakovas nei vykdytojas (matininkas). Tai leidžia abejoti atliktos patikros teisėtumu ir pagrįstumu.
Pažymi, jog palėpės kadastriniai matavimai nėra įregistruoti. Pareiškėjos atlikti kadastriniai matavimai nesukuria jokių teisinių pasekmių, nepadarė jokios žalos tretiesiems asmenims. Todėl pareiškėjos teigimu, nėra teisinio pagrindo ir faktinių galimybių įvykdyti atsakovo Sprendime nurodytų įpareigojimų. Nesutinka su atsakovo vertinimu, jog patekimas į palėpę galimas tik per suinteresuotam asmeniui T. L. priklausančias patalpas. Pažymi, jog pareiškėjai yra žinomos Taisyklių 179 p. nuostatos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. apibrėžia, kas yra bendrojo naudojimo objektai (t. y. pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos), o tai leidžia teigti, kad daugiabučio gyvenamojo namo palėpės yra priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, nenumatant, kad palėpė vertintina kaip bendrojo naudojimo objektas, tik tokiu atveju, jeigu yra įėjimas / išėjimas į bendrojo naudojimo patalpas. Pareiškėjos nuomone, žemesnę galią turintis teisės aktas prieštarauja įstatymo normoms, kurios reguliuoja / nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisių turinį.