- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- II-562-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00242-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Advokatai
- Andrius Bubulis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. rugpjūčio 26 d. P. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalies ir ANK 417 straipsnio 3 dalies, dėl to, kad 2024 m. liepos 17 d. 16.08 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tuo nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, 14 ir 20 punktus. Administracinio nusižengimo byla baigta 2024 m. spalio 2 d. įsiteisėjusiu Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK 2025 m. vasario 19 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymas (policijos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK(duomenys neskelbtini), atnaujinimo. 2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos AVPK sprendimu atsisakyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. vasario 19 d. gautą P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymą.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Pareiškėjo P. S. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto sprendimo ir prašo panaikinti Institucijos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teiseną ir administracinę teiseną P. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nėra jo padaręs.
Skunde nurodoma, jog akivaizdu, kad Institucija priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl P. S. inkriminuojamų veiksmų atlikimo ir, jais remdamasi, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus, o sprendime išdėstė ne tik, kad prieštaringas, bet ir neegzistuojančias išvadas. Institucija išsamiai ir objektyviai nepatikrino AN byloje (prašyme) esančių duomenų viseto, procesinių dokumentų įteikimo aplinkybių, priimto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir neįgyvendino vieno svarbiausio uždavinio, nustatyto ANK 653 straipsnyje, t. y. visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Be kita ko Institucija nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko P. S. kaltinančius įrodymus. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, kad Institucija P. S. kaltę ir skundžiamo sprendimo pagrįstumą grindė išimtinai tik byloje (AN registre) esančiais duomenimis, kurių patikimumo tinkamai nepatikrino (rinko tik kaltinimą palaikančius duomenis), neatsižvelgė į prašyme minėtus argumentus, jų nepatikrino ir jokio papildomo tyrimo neatliko. Siekiant nustatyti ar procesiniai dokumentai buvo savalaikiai ir tinkamai įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neužtenka remtis tik byloje (AN registre) esančiais duomenimis jų nepatikrinus ir neįvertinus ir neištyrus tikrųjų aplinkybių, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir prašymą, buvo pažeisti ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Skunde nurodoma, kad Institucija nesiaiškino apie Institucijos siųstų procesinių dokumentų gavimo (įteikimo) aplinkybes, nes P. S. nei savo el. paštu (duomenys neskelbtini) nei kokiu kitu būdu asmeniškai negavo jokių procesinių dokumentų iš Institucijos, P. S. papildomai pradėjo ieškoti savo el. pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini), Institucijos sprendime nurodyta data Institucijos siųsto procesinio dokumento, tačiau šio dokumento iš Institucijos nurodytą dieną nebuvo gavęs, kadangi jokių Institucijos procesinių dokumentų pašto dėžutėje nebuvo. Siekdamas išsiaiškinti Institucijos sprendime nurodytas aplinkybes pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. kreipėsi į Policijos departamento Informacijos teikimo skyrių prašydamas pateikti duomenis, kuriuose būtų matoma iš kokio elektroninio pašto ir kokiais elektroniniais paštais Institucija siuntė procesinius dokumentus ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad šie Institucijos siųsti procesiniai dokumentai buvo gauti ir su jų turiniu buvo susipažinęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; kokiu adresu E. pristatymo sistema buvo išsiųstas procesinis dokumentas ir kokiu būdu Institucija nustatė, kad šį procesinį dokumentą gavo P. S. ir ši, procesiniuose dokumentuose pateikta, informacija jam buvo žinoma, tačiau Institucija atsakymo nepateikė. Tačiau iš Institucijos 2025 m. kovo 27 d. pateikto atsakymo su pridedamais dokumentais kitoje analogiškoje AN byloje, dėl analogiškų aplinkybių (ROIK (duomenys neskelbtini)) manytina, kad šioje AN byloje egzistuoja analogiški duomenys, kuriais reikia vadovautis ir nagrinėjant šį skundą. Institucijos atsiųstame atsakyme nurodyta, kad „registruota pašto siunta dėl administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) nebuvo siųsta, todėl pateikti kokiu adresu siųsta siunta nėra galimybės. Apie el. paštu siųstus ir perskaitytus ar neperskaitytus el. laiškus pareigūnai duomenų neturi. Procesiniai dokumentai siunčiami iš Administracinių nusižengimų registro auto-anr-no-reply@anr.gov.lt“. Iš, prie Institucijos atsakymo, pridėto priedo duomenų „ANR ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys, 2 l.“ matyti, kad Institucijos procesiniai dokumentai 2024-07-22 (AN protokolas) ir 2024-09-03 (nutarimas) buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai nurodyta pačiame Institucijos pateiktame atsakyme ar el. paštu siųsti procesiniai dokumentai buvo perskaityti ar neperskaityti el. laiškai pareigūnai duomenų neturi. Taip pat Institucija nepateikė jokių duomenų, kad Institucijos el. paštu siunčiami procesiniai dokumentai buvo įteikti būtent P. S. ir ar jam buvo žinoma Institucijos procesiniame dokumente esanti informacija. Taigi iš šių Institucijos turimų ir pateiktų duomenų pasakyti ir kategoriškai teigti, kad Institucijos procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra galimybės. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau ir nutarimas buvo išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir niekada nepriklausė P. S. ir jis juo niekada nesinaudojo. Šis el. pašto adresas priklauso buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), su kuria P. S. yra sudaręs buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Bandydamas išsiaiškinti šio laiško gavimo aplinkybes P. S. kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) prašydamas pateikti informaciją ar į įmonės el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta jam adresuotų laiškų iš el. pašto adreso auto-anr-no-reply@anr.gov.lt, tačiau įmonė nurodė, jog jokių laiškų iš anksčiau paminėto elektroninio pašto gavę nebuvo. Be to įmonėje yra taikoma griežta kibernetinio saugumo politika, kuri reikalauja itin atsargaus elgesio su nežinomais ar įtartinais el. laiškais. Atsižvelgdama į bendrą praktiką, jog kenkėjiški laiškai gali būti siunčiami iš adresų, kurie atrodo oficialūs, tačiau iš tikrųjų yra suklastoti, darbuotoja neatidaro ir nedelsiant ištrina laiškus, kurių siuntėjų neidentifikuoja kaip oficialių įmonės partnerių ar sutartis su įmone pasirašiusių adresatų. Šiuo atveju nebuvo gauta jokių papildomų pranešimų ar oficialių užklausų, kurie patvirtintų tokio laiško buvimą. Papildomai akcentuotina, kad el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) P. S. nežinant, deklaruodama P. S. bei jo valdomų įmonių ir ūkio mokesčius yra pateikusi buhalterines paslaugas teikianti buhalterė. Tačiau buhalterė nurodydama savo įmonės el. pašto adresą turėjo tikslą savalaikiai gauti informaciją iš VMI apie mokestines prievoles vykdant sutartinius įsipareigojimus.
Taip pat siekdamas tinkamai surinkti įrodymus ir išsiaiškinti sprendime nurodytas aplinkybes pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, prašydamas pateikti informaciją kokiu būdu buvo sumokėta Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) paskirta bauda. 2025 m. kovo 10 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atsakymas, kuriame nurodyta, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti P. S. paskyroje laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m, rugsėjo 12 d. nurodyti elektroninio pašto adresai: (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2020 m. spalio 23 d.; (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2013 m. lapkričio 8 d. Taip pat nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024 m. liepos 1 d. susidariusi PVM permokos dalis 500,00 Eur padengė P. S. prievolę pagal ROIK (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad Institucijos P. S. paskirta bauda buvo įskaityta iš susidariusios PVM permokos ir pagal ROIK (duomenys neskelbtini) buvo padengta apie tai nieko nežinant ir pačiam pareiškėjui. Tokiu būdu pareiškėjas nebuvo gavęs jokių duomenų apie paskirtą baudą, o bauda buvo padengta iš permokos. Taigi Institucija priimdama skundžiamą sprendimą, vertindama tik byloje esančią informaciją jos nepatikrinusi iš esmės, padarė netinkamą išvadą ir neįsitikino ar administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. yra tinkamai ir realiai informuotas apie vyksiantį procesą, taip nesudarydama jam lygių sąlygų dalyvauti bylos procese pateikiant savo gynybos argumentus, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į tinkamą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl nevisapusiško bylos išnagrinėjimo Institucija nubaudė P. S., nesant duomenų, patvirtinančių, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimų, nurodytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, ir taip netinkamai taikė minėtą įstatymą.
Be kita ko, skunde nurodoma, jog Institucijos inkriminuojamų nusižengimų pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 4 dalį P. S. apskritai nėra padaręs, nes P. S. 2024 m. liepos 17 d. 16.08 val. Palangos miesto sav., Palanga, (duomenys neskelbtini), transporto priemonės LAND ROVER RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet buvo užfiksuotas nusižengimas, nevairavo. Pareiškėjas 2024 m. liepos 1 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gavęs kvietimą 2024 m. liepos mėn. 15 – 18 d. aplankyti (duomenys neskelbtini) gamyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Todėl nusižengimo padarymo metu P. S. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią žemės ūkio paskirties technikos (duomenys neskelbtini) gamyklą. O Institucijos procesiniuose dokumentuose minėtą transporto priemonę LAND ROVER RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais buvo palikęs savo įmonės darbuotojams, kad esant reikalui jie turėtų galimybę ja pasinaudoti. Tačiau kas valdė ir ja naudojosi nusižengimo padarymo metu nustatyti nepavyko. Pareiškėjas lankydamasis gamykloje užsisakė kombainą, kuris jo pageidavimu buvo pristatytas į Lietuvą šios gamyklos tarpininkui UAB (duomenys neskelbtini), o 2024 m. liepos 31 d. išperkamosios nuomos būdų įgijo kombainą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) (išperkamosios nuomos sutartis pridedama), kuris P. S. pageidavimu buvo atgabentas iš (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodoma ir tai, kad P. S. nešioja akinius ir akcentuotina, kad jo vairuotojo pažymėjime yra nurodyta žyma su kodu 01.06, kuris reiškia, kad asmuo privalo vairuoti su tam tikro tipo akiniais. Tačiau iš AN byloje esančio vaizdo įrašo bei nuotraukos matyti, kad galimas nusižengimas yra fiksuojamas važiuojančiai transporto priemonei iš šono iš pakankamai tolimo atstumo, o tinkamai identifikuoti transporto priemonę vairuojantį asmenį nėra galimybės. Nors Institucija byloje sugretino registruose esančią nuotrauką su vaizdo įraše sėdinčio asmens veidu, toks sugretinimas tik Institucijos daroma regimybė, kad tai galėjo būti P. S., tačiau jis nėra logiškas, kadangi registre esanti nuotrauka buvo daryta prieš dešimtmetį ir akivaizdu, kad laikui bėgant žmonės keičiasi, o pačio P. S. nusižengimo fiksavimo metu Lietuvoje apskritai nebuvo. Be to skundu nesutinkama su Institucijos atliktu P. S. atpažinimu, nes tai yra tik Institucijos prielaida. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors P. S. vardu ir yra užregistruota pažeidimų su transporto priemone (fiksuota nusižengimų padarymo metu), tačiau šių nusižengimų jis nėra padaręs. Transporto priemonę vairuoja kiti darbuotojai, o pranešimai apie skirtinas baudas būdavo siunčiami taip pat ne P. S. el. pašto adresu, tačiau buhalterijai priklausančiu el. pašto adresu, o visos jam paskirtos baudos pasidengdavo iš VMI esančių permokų, analogiškai kaip ir duotuoju atveju. P. S. nėra padaręs jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, dėl ko administracinio nusižengimo byla turi būti atnaujinta.
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai, prašymai ir papildoma informacija
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą ir juo prašė P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2025 m. kovo 5 d. priimtą sprendimą.
Institucijos atsiliepime nurodyta, kad P. S. per įstatyme numatytą laiką nepasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis, privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Institucija nesutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad P. S. netinkamai buvo įteikti administracinėje byloje priimti procesiniai dokumentai. Administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas bei pranešimas, kad jeigu šį nusižengimą padarė kitas asmuo, nurodyti visus pranešime prašomus duomenis, P. S. buvo surašyti 2024 m. rugpjūčio 26 d. bei išsiųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau - Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, taip pat dokumentai buvo išsiųsti ir į P. S. deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau asmuo siuntos neatsiėmė. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) P. S. buvo išsiųstas ne tik el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ir el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. paštą administracinės bylos nagrinėjimo metu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pats P. S.), bei buvo išsiųstas E. pristatymo sistema, t. y. į P. S. aktyvią E. pristatymo dėžutę (informacija apie procesinių dokumentų įteikimą matosi dokumente Nr. (duomenys neskelbtini)). Institucija išnaudojo visas galimybes pristatyti procesinius dokumentus P. S.. Duomenų, kad procesiniai dokumentai nebūtų pristatyti P. S. byloje nėra. P. S. nuo Institucijos nutarimo išsiuntimo momento 2024 m. rugsėjo 12 d. turėjo galimybę susipažinti su šiuo nutarimu ir jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o tai, kad jis to nepadarė, tik rodo jo paties nerūpestingumą ir neatidumą. Asmuo nutarimu skirtą nuobaudą – baudą sumokėjo. Byloje asmens prašymų ir pranešimų iki ne teismo tvarka priimto nutarimo nebuvo gauta. Automobilio Land Rover Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. liepos 25 d. lizingo vadybininkė I. J. el. paštu (administracinėje byloje esantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad pažeidimo metu automobiliu naudojosi P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, tel. (duomenys neskelbtini). I. J. pateiktiems duomenims patvirtinti buvo sulyginami vaizdo įraše užfiksuoto administracinį nusižengimą padariusio vairuotojo atvaizdas su policijos registruose esančia P. S. foto nuotrauka. Administracinėje byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini) 16.08 (1)" matosi, kad vairuotojas vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi telefonu kairia ranka pridėjęs prie kairės ausies. Vaizdo įrašas darytas dienos metu esant geroms oro sąlygoms (šviesus paros metas, saulėta, nelietinga, geras matomumas), todėl vaizdo įrašas geros kokybės, aiškiai matosi vairuotojo veidas ir kitos smulkios detalės. Pareiškėjas skunde nurodo, kad vaizdo įraše vairuotojas užfiksuotas šonu, taip pat skunde visiškai deklaratyviai skamba, kad Institucijos procesiniuose dokumentuose daroma regimybė, kad pažeidimą padarė P. S. nėra logiška, nes už vairo sėdintis asmuo yra be akinių, o P. S. nešioja akinius. Į šį teiginį Institucija pasisako, kad P. S. vairavimas be akinių nesudaro jokių kliūčių, kadangi jis ne vienoje byloje užfiksuotas darantis nusižengimus ir vairavimo metu nebuvo užsidėjęs akinių, todėl, kad ir kaip skundo autoriui tokie Institucijos argumentai atrodytų nelogiški, tačiau faktinės aplinkybės rodo priešingai, nei skundo autorius nurodo skunde. Kaip pavyzdys byloje ROIK (duomenys neskelbtini) P. S. vairuoja automobilį be akinių, nes vietoj jų galima naudoti kontaktinius lęšius, todėl nurodyta aplinkybė nepaneigia, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne P. S..
Institucija atsiliepime pasisakė, kad įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą nekyla abejonių, kad 2024 m. liepos 17 d. padarytą pažeidimą padarė būtent P. S.. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog nusižengimo įvykdymo metu transporto priemonę valdė ne jis, o kitas nenustatytas asmuo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Faktinių duomenų asmuo nepateikia. Administracinių nusižengimų registre užfiksuota, kad transporto priemone, su kuria įvykdytas administracinis nusižengimas ROIK (duomenys neskelbtini), naudojasi pareiškėjas ir su šia transporto priemone 2021-2024 metais (iki aptariamo pažeidimo) įvykdyta 20 administracinių nusižengimų, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kuriuos įvykdė pareiškėjas. Kitų asmenų neužfiksuota. Pareiškėjas skunde nurodo, kad P. S. administracinių nusižengimų fiksavimo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra pateikta.
2025 m. gegužės 12 d. teisme buvo gautas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės akcininko M. Z. pranešimas, kuriame nurodyta, kad P. S. yra atleistas iš įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų už daugybinius pažeidimus, įmonių lėšų švaistymą ir grobstymą stambiu mastu bei neteisėtą praturtėjimą įmonės sąskaita. Manau, kad ši informacija yra esminė nagrinėjant administracinę bylą dėl piliečio P. S. teisių grąžinimo, ir pagrindžia faktą, kad žmogus yra linkęs nuolat nesilaikyti visuomenės elgesio normų ir taisyklių bei daro pastovius nusižengimus ne tik kelyje, bet ir kitose srityse. Taip pat nurodyta, kad pilietis P. S., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo kasdien vairuoja vieną iš automobilių - Jaguar markės automobilį bei Range Rover markės automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 661 straipsnio 1 dalis nustato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, o kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 661 straipsnio 2 dalis).
ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. ANK 660 straipsnyje numatyta, jog prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo gali būti paduodamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Nenustačius naujai paaiškėjusių aplinkybių arba praleidus terminą prašymui pateikti, priimamas sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kuris šiuo atveju buvo priimtas pagrįstai.
ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė apskųsti sprendimą aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o kai tokio pareigūno nėra, – teismui. Aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali skųsti teismui. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) turėjo paduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkui, tačiau teismas išsprendė skundo priėmimo klausimą, ir skundą priėmė nagrinėti teisme, o atsižvelgiant į byloje pateiktą Institucijos atsiliepimą, Institucijos pozicija išlieka nepakitusi, sprendžiant, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą.
Teismui pateiktame pareiškėjo P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skunde yra nurodomi esminiai argumentai dėl ko procesas administracinio nusižengimo byloje turėtų būti atnaujinamas, o būtent tai, kad apie P. S. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną jis nežinojo, kadangi nebuvo tinkamai informuotas, nes elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o jo reikalus tvarkančiai buhalterinei įmonei, o jam nežinant, deklaruodama P. S. bei jo valdomų įmonių ir ūkio mokesčius yra pateikusi buhalterines paslaugas teikianti buhalterė. Tačiau buhalterė nurodydama savo įmonės el. pašto adresą turėjo tikslą savalaikiai gauti informaciją iš VMI apie mokestines prievoles vykdant sutartinius įsipareigojimus. Taip pat P. S. negavo procesinių dokumentų ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą ir jo teisės buvo suvaržytos. Skunde kitas argumentas yra nurodyta tai, jog administracinių nusižengimų padarymo metu P. S. net nebuvo Lietuvoje, o kas valdė automobilį nustatyti nepavyko, be kita ko jis nešioja akinius ir su jais turi vairuoti, o byloje esančiame vaizdo įraše asmuo vairuoja be akinių. Taip pat skundu nesutinkama su Institucijos atliktu P. S. atpažinimu sugretinant vaizdo įrašo metu fiksuotą asmenį su Institucijos registre esančia P. S. nuotrauka.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 573 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo P. S. buvo išsiųsti Institucijos procesiniai dokumentai buvo nurodytas kaip kontaktinis viename iš valstybinių registrų. Todėl Institucija, nepažeisdama ANK 573 straipsnio nuostatų, turėjo teisę siųsti minėtus procesinius dokumentus P. S. ir tai padarė nepažeidžiant įstatymo nuostatų, dėl ko nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo. Be kita ko Institucijos surašytas protokolas P. S. buvo siųstas ir jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis siuntos neatsiėmė. 2024 m. rugsėjo 12 d. Institucijos priimtas nutarimas buvo išsiųstas ne tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ir E. pristatymu, nes dėžutė buvo egzistuojanti ir aktyvi ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį P. S. Institucijai nurodė telefonu. Visa tai atskleidžia, jog P. S. apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus žinojo ir buvo tinkamai informuotas, tačiau pats nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti savo procesines teise, kaip pavyzdžiui laiku skųsti Institucijos priimtą nutarimą.
Pažymėtina, kad analogiška situacija dėl netinkamo P. S. informavimo Institucijai siunčiant dokumentus P. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų) buvo sprendžiama ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-317-1165/2025, kurioje buvo išaiškinta, jog iš administracinėje nusižengimo byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtame protokole buvo nurodytas asmens el. paštas (duomenys neskelbtini). P. S., susipažindamas su administracinio nusižengimo protokolu ir jame pasirašydamas, protokolą surašiusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra klaidingas ar jis juo nesinaudoja. Ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartis, ją išnagrinėjus apeliacine tvarka 2025 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155634/2025, buvo palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), P. S. apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus buvo informuotas tinkamai ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, juo labiau, kad ir kaip aptarta aukščiau, Institucijos nutarimas P. S. buvo siųstas ne tik šioje pastraipoje nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau ir per E. pristatymą, ir jo paties telefonu Institucijai nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), todėl Institucija išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti P. S., tokiu būdu nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui.
Pažymėtina ir tai, kad P. S. įpareigojęs buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkyti ne tik su jo valdomomis įmonėmis susijusius reikalus, tačiau ir jo asmeninius reikalus, asmuo prisiėmė riziką, kad įpareigoti asmenys tai darys tinkamai. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pateikti informaciją, ar į įmonės el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta jam adresuotų laiškų iš el. pašto adreso auto-anr-no-reply@anr.gov.lt, tačiau pastaroji nurodė, kad patikrinus elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), jokių laiškų iš el. pašto adreso auto-anr-no-reply@anr.gov.lt nebuvo gauta. Atsakinga darbuotoja nurodė, kad jų įmonėje yra taikoma griežta kibernetinio saugumo politika, kuri reikalauja atsargaus elgesio su nežinomais ar įtartinais el. laiškais. Atsižvelgiant į tai, jog kenkėjiški laiškai gali būti siunčiami iš adresų, kurie atrodo oficialūs, tačiau iš tikrųjų yra suklastoti, darbuotojai yra nurodyta neatidarinėti įtartinų laiškų, todėl ji jų neatidaro bei nedelsiant ištrina. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pareiškėjo atsakomybės nešalina, įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tinkamai, tai, kad jie buvo ištrinti, nėra pareiškėjo atsakomybę naikinanti ar švelninanti aplinkybė, juo labiau, kad Institucijos siųstas nutarimas buvo teikiamas ir kitais aukščiau pateiktais būdais. Be to, teismas kaip deklaratyvų ir niekuo neparemtą skundo argumentą vertina ir tai, kad P. S. nurodė, jog nerado jokių Institucijos jam siųstų dokumentų ir kitame elektroninio pašto adrese (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas Institucijai pats nurodė šį elektroninio pašto adresą telefonu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde akcentuoja, jog Institucija el. paštu siųsdama jam procesinius dokumentus privalėjo įsitikinti, jog siųsti dokumentai pasiekė adresatą ir pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Tačiau teismas, pritardamas Institucijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šiuo atveju nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi joje priimti išaiškinimai dėl pareigos įsitikinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra žinoma apie priimtus procesinius dokumentus Institucijai kilo dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas elektroninio pašto adresas nesutapo su Administracinių nusižengimų registre nurodytu adresu, ir bylos duomenimis turėjo būti išsiųstas paštu, o ne elektroninio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, Institucija gali siųsti procesinius dokumentus ANK nustatytu būdu, ir neprivalo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą pasiekė. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pakartodamas šį išaiškinimą naujoje kasacinėje nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024. Šiuo atveju Institucijos siųsti dokumentai buvo siųsti valstybės registre nurodytu el. paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką.
Nors skunde nurodoma, kad Institucijos nutarimu P. S. skirta bauda buvo padengta iš susidariusios PVM permokos, apie tai pareiškėjui nieko nežinant, ši aplinkybė nešalina P. S. atsakomybės, nes kaip aukščiau teismo konstatuota Institucijos siųsti dokumentai P. S. buvo tinkamai įteikti ir apie jo atžvilgiu vykstančią administracinę teiseną jis buvo informuotas, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė, kas tik patvirtina, jog bauda yra sumokėta, o Pareiškėjas šia aplinkybe nesidomėjo.
Skunde taip pat nurodoma, jog P. S. yra ūkininkas ir 2024 m. liepos 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavęs kvietimą 2024 m. liepos mėn. 15 – 18 d. aplankyti (duomenys neskelbtini) gamyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Todėl nusižengimo padarymo metu P. S. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią žemės ūkio paskirties technikos (duomenys neskelbtini) gamyklą, o lankydamasis šioje gamykloje susipažino su joje gaminama ūkine technika bei įvertinęs siūlomą įsigyti techniką nusprendė ją įsigyti ir užsisakė kombainą (duomenys neskelbtini), kuris jo pageidavimu buvo pristatytas į Lietuvą šios gamyklos tarpininkui UAB (duomenys neskelbtini). O 2024 m. liepos 31 d. išperkamosios nuomos būdų įgijo kombainą (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) (išperkamosios nuomos sutartis pridedama), kuris P. S. pageidavimu buvo atgabentas iš (duomenys neskelbtini). Vis tik, teismas šių teiginių kaip neabejotinai šalinančių P. S. atsakomybė nelaiko, kadangi jokių objektyvių duomenų, kad P. S. 2024 m. liepos 17 d. iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje, byloje nėra. Kartu sutiktina ir su Institucijos skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. pasirašytas įsakymas dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo nuotoliniu būdu nepatvirtina, kad būtent liepos 15-18 dienomis P. S. buvo išvykęs iš Lietuvos. Papildomų duomenų, kurie patvirtintų realų P. S. išvykimą iš Lietuvos 2024 m. liepos 15 – 18 d. byloje nėra, todėl ir šiuo pagrindu teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.
Tai, jog skunde nurodyta, kad P. S. turėtų vairuoti su akiniais, taip pat nėra pagrindas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui, kadangi kaip tinkamai pasisakė Institucija asmuo gali nešioti kontaktinius lęšius, kurie yra alternatyva akiniams. O be to, Institucija atsiliepime nurodė, kad P. S. kitoje administracinio nusižengimo byloje buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus susijusius su vairavimu, kuriuos padarė būdamas be akinių, todėl akinių nešiojimas ar kitoks pasirinktas veikimo būdas, yra pačio asmens apsisprendimas, šiuo atveju neturintis jokios įtakos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui.
Skundu nesutinkama ir su tuo, jog Institucija sugretinusi vaizdo įrašą su P. S. nuotrauka esančia gyventojų registre, nustatė, kad vaizdo įraše fiksuotas asmuo yra būtent pareiškėjas. ANK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios. Kaip matyti iš įstatyminės nuostatos ekspertas ekspertizės atlikimui yra skiriamas tuo atveju, kai yra reikalingos specialios žinios, kurių poreikio, šiuo atveju, teismas nagrinėdamas skundą nenustatė. Byloje esantis vaizdo įrašas yra darytas dienos metu, vairuojantis ir rankomis naudojantis mobiliojo ryšio telefonu asmuo yra gerai matomas, o byloje esanti sustabdyto vaizdo įrašo kadro nuotrauka, ją sugretinus su gyventojų registre esančia P. S. nuotrauka, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog administracinį nusižengimą darantis asmuo ir P. S. yra vienas ir tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra pagrindo ekspertizės skyrimui, nes nuotraukos yra pakankamai aiškios identifikavimui atlikti, taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, naikinti Institucijos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo P. S. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą atmesti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.