Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. J., G. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Plungės rajone (toliau – Skyrius) iš viso buvo gauta 19 pranešimų dėl galimų A. V. vaiko teisių pažeidimų. 11 kartų ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 6 atvejais pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, 1 kartą nepilnametė A. konfliktavo su kitais mažamečiais, 2 kartus nustatytas nepilnametės motinos neblaivumas, 2 kartus nustatyta, jog nepilnametė žalojosi ir 1 kartą buvo nustatyti kiti vaiko teisių pažeidimai. 8 kartus iš Skyriuje gautų pranešimų dėl galimų A. V. vaiko teisių pažeidimų ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 1 kartą ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, jog prieš nepilnametę A. V. smurtavo artimas suaugęs asmuo, 1 kartą (201-08-12) nepilnametė A. V. tapo smurto artimoje aplinkoje liudininkė, 3 kartus ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, jog nepilnametė auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama, taip pat nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, kurį panaudojo vienas iš tėvų. Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, kurį panaudojo artimas suaugęs asmuo. (duomenys neskelbtini) nustatytas galima smurtas prieš vaiką, o būtent įvykus konfliktui tėvo šeimoje, mergaitė išreiškė nenorą gyventi su tėvais, prisiminė galimai patirtą tėvo seksualinį priekabiavimą bei patirtą fizinį smurtą praeityje. (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o būtent autodestruktyvus vaiko elgesys – galima savižala; paaiškėjo, jog nepilnametė prieš keletą metų patyrė savo motinos L. J. fizinį smurtą – mama ją keletą kartų smaugė. Kurį laiką atsakovas G. V. su dukra gyveno Plungės socialinių paslaugų centro krizių centre. (duomenys neskelbtini) G. V. su nepilnamete dukra A. V., drauge S. B. ir jos dukra L. Ž. išėjo iš krizių centro galėdami savarankiškai gyventi. (duomenys neskelbtini) G. V. šeimoje kilo konfliktas, po kurio jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, nepilnametei A. po šio įvykio nustatytas apsaugos poreikis.

11. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas G. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo A. V. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodant, kad nepilnametei A. V. tėvo G. V. smūgis suduotas ranka per petį, su tikslu, kad ji nustotų šaukti ir grasinti, jog nusižudys, vertintini kaip siekis sudrausminti vaiką, taip pat nebuvo nustatyta, jog šis tėvo dukrai suduotas smūgis sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Už šiuos G. V. veiksmus nepilnametės dukters atžvilgiu, jam (duomenys neskelbtini) buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

12. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių – tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

14. Ieškovė ieškinį dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei L. J. grindžia tuo, kad atsakovė nededa pakankamų pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą. Pažymi, kad pagalbos šeimai plane be kita ko nustatyta, jog nuo laikinos globos vaikui nustatymo akivaizdžių teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko, priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta laikinoji globa, nėra pasikeitusios, vaiko mama problemų neidentifikuoja, nesistengia jų spręsti. Todėl, institucijos nuomone, šiuo metu vaikui nėra galimybių grįžti į mamos šeimą, be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji neturi sąlygų auginti A., ji nedirba, šiuo metu skiriasi su sugyventiniu ir net nežino kur gyvens pati.

15. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametės motinai L. J. ir jos sugyventiniui V. G. buvo atnaujintas atvejo vadybos procesas, kadangi A. V. buvo nustatyta laikinoji priežiūra, o nuo (duomenys neskelbtini) laikinoji globa. L. J. pagalbos plane buvo numatyti įpareigojimai: gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, užsiregistruoti psichologo konsultacijoms, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, bendrauti su dukra, ieškotis darbo ir gerinti gyvenimo sąlygas. Kaip nurodyta šeimai sudarytame pagalbos plane, specialistų darbas su L. J. yra komplikuotas, kadangi moteris neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius, ne visada įsileidžia specialistus į savo gyvenamąją vietą, nekelia ragelio. Bendraujant su specialistais moteris nurodo, jog savo gyvenimo būdo keisti neketina ir įpareigojimų nevykdys. Moteris pastangų matytis su dukra nededa, (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą matytis su dukra, tačiau iki (duomenys neskelbtini) nė karto su dukra nesusitiko. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas prevencinis šeimų lankymas su policijos pareigūnais, nuvykus pas L. J., moteris rasta namuose, jai nustatytas 2,89 promilių girtumas (duomenys užfiksuoti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo). (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą nuvykus į L. J. šeimą, jai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (duomenys užfiksuoti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) L. J. pateikto pasiaiškinimo, ji nurodo, kad pagalbos plano neįgyvendino, tėvystės įgūdžių neišklausė, nes neturėjo finansinių galimybių bei neturėjo galimybės prisijungti nuotoliu būdu. Taip pat moteris nurodo, jog alkoholio problemos nesprendžia, nes dažnai pykstasi su sugyventiniu.

16. Iš surinktos ir teismui pateiktos atsakovės L. J. šeimą charakterizuojančios medžiagos nustatyta, jog pagrindinės atsakovės problemos – tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, alkoholio vartojimas iki šiol išliko, o pokyčiai nevyksta, atsakovė nededa visiškai jokių pastangų susigrąžinti mergaitę į šeimą. Atsakovei kyla sunkumų savarankiškai funkcionuoti, problemos nuolat kartojasi, per paskutinių metų pagalbos priemonių teikimo laikotarpį (nuo vaiko laikinosios globos nustatymo momento) nustatyti atvejai, kai atsakovė buvo neblaivi, ji nebendradarbiauja su specialistais, neatsako į telefono skambučius, neperskambina. Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad atsakovei buvo sudaryti 4 pagalbos planai, iš kurių ji neįgyvendino nei vieno. Moteris dėl priklausomybės alkoholiui nesikreipė ir nesprendė problemos, taip pat nesiregistravo į tėvystės įgūdžių kursus. Į (duomenys neskelbtini) vykusį atvejo vadybos posėdį L. J. neatvyko, parašydama trumpąją žinutę, kad turėjo svečių ir šventė gimtadienį.

17. Surinktų duomenų visuma nustatyta, jog teigiamų pokyčių atsakovės L. J. veiksmuose ir elgesyje nenustatyta, nors jai ir buvo teikiama atvejo vadyba, tačiau atsakovė visiškai jokių išvadų nepadarė, elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų palaikyti artimą ir glaudų ryšį su vaiku, teigiamų pokyčių nenustatyta ir nėra perspektyvos, kad artimiausiu metu kažkokie pokyčiai įvyks. Toks atsakovės elgesys, nors ir turint neribotas galimybes bendrauti su vaiku, teikti jai materialinį išlaikymą, rūpintis jos gyvenimu, nepateisinamas ir vertintinas kaip motinos pareigų nevykdymas. Pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nėra, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti dukros būtiniausius poreikius, bendrauti su ja, atsakovė nesiėmė – tinkamai nebendrauja, nelanko dukros globos namuose, materialiai neišlaiko, t. y. motinos valdžios neįgyvendina dėl abejingumo savo pareigoms, kas laikytina vengimu atlikti savo pareigas ir rūpintis savo vaiku. Tokią padėtį sąlygojo pačios atsakovės veiksmai: alkoholio vartojimas, nedėjimas pastangų gerinti savo socialinius įgūdžius. Atsakovė savo netinkamu elgesiu nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

18. Toks atsakovės elgesys yra priešingas vaiko interesams, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės L. J. motinos valdžią į nepilnametę dukrą A. V. (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis), ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

20. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) G. V. su nepilnamete dukra A. V., drauge S. B. ir jos dukra L. Ž. išėjo iš krizių centro galėdami savarankiškai gyventi. Šeimoje pasitaikydavo atvejų kai kyla tarpusavio nesutarimų, konfliktų, bet su socialinio darbuotojo pagalba problemos buvo sprendžiamos. Bendravimas su šeima vykdavo nuolat. (duomenys neskelbtini) atsakovas su sugyventine Samanta susilaukė bendro vaiko M. V. Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad tėvas G. V. stengėsi užtikrinti šeimos poreikius, išlaikyti darbą. Visada esant poreikiui lankydavosi ugdymo įstaigoje, spręsdavo susidariusias problemas, stengdavosi priimti siūlomą pagalbą. Lankėsi Plungės visuomenės sveikatos biure pas priklausomybių konsultantą, taip pat konsultavosi su Plungės vyru krizių specialistu. Šeimai vedant bendrą buitį, mergaitės elgesys keitėsi, mergaitė tapo reiklesnė, piktesnė. Buvo pastebėta, kad išaugęs mergaitės poreikis tėvo dėmesiui, bendram laikui kartu, ko tėvas ne visada galėjo tinkamai paskirstyti visiems šeimos nariams. A. V. buvo siūloma intensyvi psichologinė pagalba, taip pat dėl suicidinių veiksmų buvo kreiptasi į šeimos gydytoją konsultacijai, užregistruota į sanatoriją Gintaras. Tėvas vaiko poreikius užtikrino, į gydymo įstaigas nuveždavo, reaguodavo, atkreipdavo dėmesį į gydytojų rekomendacijas. (duomenys neskelbtini) G. V. šeimoje kilo konfliktas, po kurio jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, nepilnametei A. po šio įvykio nustatytas apsaugos poreikis. Nurodoma, kad vyras po šių įvykių atsiribojo nuo specialistų, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų atsisakė. Pasak vyro, jis laiko pyktį ant dukros ir nenori, kad dukra grįžtų į šeimą, jo santykiai su sugyventine tapo geresni, nekeliantys konfliktų. Vyras nesiekia, kad dukra grįžtų gyventi į šeimą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo smurto prieš vaiką, vaikas išsakė savo norą gyventi atskirai tiek nuo mamos, tiek nuo tėčio. Iš (duomenys neskelbtini) G. V. pareiškimo matyti, kad jis nurodė, kad jis nenori, kad dukra gyventų šeimoje, kadangi dukra stengėsi išskirti jo dabartinę šeimą, šeimoje nuolat kilo konfliktai, jis dėjo visas pastangas auginti dukrą, tačiau dukra siekia jo šeimą išskirti.

21. Iš Plungės (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto matyti, kad A. V. dažnai sunkiai valdo emocijas, reikalauja daug dėmesio tiek iš mokinių, tiek iš mokytojų. Dažnai provokuoja konfliktus, greitai įsižeidžia, gali sukelti didžiulį skandalą, gali verkti, rėkti, mėtyti daiktus. Pokalbių metu neretai kartoja, kad jai niekas negali padėti.

22. Surinktų duomenų visuma nustatyta, jog atsakovas G. V. dėjo pastangas, kad dukra A. augtų šeimoje, iki (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto šeimoje atsakovas priėmė teikiamą pagalbą, bendradarbiavo su specialistais, vežiojo dukrą pas daktarus, psichologus, tačiau po (duomenys neskelbtini) kai šeimoje kilo konfliktas ir atsakovui buvo nustatytas 2,17 prom. girtumas, nepilnametei A. nustatytas apsaugos poreikis. Po šio įvykio atsakovas G. V. atsisakė specialistų pagalbos, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dukra jį apšmeižė, apkaltino nebūtais dalykais ir jis dėl to labai pyksta, be to, bijo, kad dėl dukros nepagrįstų kaltinimų jis gali sėsti į kalėjimą, taip pat dukros buvimas šeimoje labai veikia ir jo santykius su sugyventine bei kitais vaikais. Pažymėtina, kad pokyčiai atsakovo šeimoje vyko, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp atsakovo ir jo dukros įvyko atsakovui esant neblaiviam ir nors ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas vis dar vartoja alkoholį. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad po laikinosios globos nustatymo nepilnametei A., atsakovas jokių pastangų nebedėjo, kad dukra gyventų šeimoje, jis ir toliau neigia turintys problemų dėl alkoholio, atsisakė specialistų pagalbos ir toks atsakovo elgesys yra nepateisinamas ir vertintinas kaip tėvo pareigų nevykdymas. Pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nėra, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti dukros būtiniausius poreikius atsakovas nesiėmė – reguliaraus išlaikymo neteikia, bendrauja minimaliai, t. y. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas. Atsakovas visiškai nusišalindamas nuo vaiko priežiūros veikia priešingai vaiko interesų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo G. V. tėvo valdžią į nepilnametę dukrą A. V. (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis), ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

23. Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

24. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

25. CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

26. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų nepilnamečio vaiko A. V. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį.

27. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovai duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė L. J. nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, jokio turto neturi, gauna 200 Eur nedarbo draudimo išmoką, kito vaiko išlaikymui jai yra priteista mokėti po 300 Eur kas mėnesį, turi didelį išlaikymo įsiskolinimą ir kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį algos antstolis nuskaičiuodavo skoloms. Nurodė, kad galėtų dukros išlaikymui mokėti po 50 – 100 Eur kas mėnesį. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė L. J. nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Sodros duomenimis jai nuo (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo draudimo išmoka, kuri siekia: už 2023 m. balandžio mėnesį – 317,63 Eur, už 2023 m. gegužės mėnesį – 317,63 Eur, už 2023 m. birželio mėnesį – 291,15 Eur. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, L. J. socialinių išmokų negauna. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo bazės duomenimis, duomenų apie nustatyta neįgalumą ar dalinį darbingumą nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovė veda asocialių gyvenimo būdą, nededa pastangų savo finansinei gerovei pagerinti, objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovės negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą bei atsižvelgiant į motinos turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės.

29. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba neoficialiai, gauna pakankamas pajamas, kad galėtų dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. V. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini), darbo paieškos nutraukimo priežastis nurodoma asmens pageidavimu. Sodros duomenimis, niekur nedirba ir pajamų negauna. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis G. V. socialinių pašalpų negauna. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo bazės duomenimis, duomenų apie nustatyta neįgalumą ar dalinį darbingumą nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutinka dukros išlaikymui skirti po 200 Eur, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo G. V. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės.

30. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad teis­mas iš­lai­ky­mą pri­tei­sia nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo die­nos, ta­čiau iš­lai­ky­mo įsi­sko­li­ni­mas ne­ga­li bū­ti iš­ieš­ko­tas dau­giau kaip už tre­jus me­tus iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo die­nos (CK 3.200 straips­nis). Teis­mas, pri­teis­da­mas iš­lai­ky­mą, už laikotar­pį, pra­ėju­sį nuo tei­sės į iš­lai­ky­mą at­si­ra­di­mo iki teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo die­nos, iš sko­li­nin­ko pri­tei­sia įsi­sko­li­ni­mą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

31. Teismo posėdžio metu atsakovas G. V. prašė, kad 200 Eur, kaip vaikui skiriamas išlaikymas nebūtų tiesiai atiduotas pačiai nepilnametei A. disponuoti. Teismas pažymi, kad nors išlaikymas ir yra priteisiamas vaikui, tačiau vaiko paskirtam globėjui yra pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą, t. y. šiuo atveju nepilnametei priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas laikinas globėjas Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniai vaikų globos namai (CK 3.190 str. 1 d.).

32. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 str. 1 d., 282 str.2 d. 1 p.).

33. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė A. V. šiuo metu gyvena Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, A. V. gyvenamoji vieta nustatoma Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (CPK 406 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.).

35. Kadangi ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo buvo patenkintas pilnai, todėl ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina po 109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.) bei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo valstybei iš atsakovės L. J. priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (200 x12x3%x75%), iš atsakovo G. V. – 54 Eur žyminio mokesčio (200 x12x3%x75%) (CPK 80 str. l d. 1 p., 7 d., 85 str. l d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti L. J., (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti G. V., (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnametei A. V. nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Priteisti iš atsakovės L. J., (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės A. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį globėją Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeninius vaikų globos namus.

Priteisti iš atsakovės L. J., (duomenys neskelbtini), 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo G. V., (duomenys neskelbtini), 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.