Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-719/2014

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Proceso Nr. 1-76-1-00537-2009-1

2014 m. liepos 3 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos ir J. J. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. paskirta bausme ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas D. S., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., įsibraudamas į du S. K. butus, esančius (duomenys neskelbtini), sugadino bendros 1200 Lt vertės ir pagrobė bendros 1200 Lt vertės S. K. turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos bausmės griežtumą, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>. Skirdamas bausmę asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, teismas privalo atsižvelgti į BK XI skyriaus nuostatas.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas J. J. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti du tyčiniai, baigti, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai), į jo atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino J. J. asmenybę (jis teisiamas 8 kartą, šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnamečiu, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas, psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas, charakterizuojamas patenkinamai). Kartu apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, nes naujus tyčinius nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, iki šioje byloje ištirtų nusikaltimų padarymo jis buvo padaręs 6 nusikaltimus (už juos buvo nuteistas 5 kartus), o po šių nusikaltimų padarymo jis padarė dar 3 nusikaltimus (už juos buvo nuteistas dar 2 kartus), jis nedirba ir nesimoko, visi jo padaryti nusikaltimai yra savanaudiški, nes nukreipti į kitų asmenų nuosavybę ir praturtėjimą nusikalstamu būdu. Taip pat būtina atsižvelgti į anksčiau J. J. taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą – anksčiau jam taikytos bausmės (laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o taip pat ir vėlesnių nusikaltimų, padarymo. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. J. išvadų iš ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nesitaiso ir nenori to daryti, kad jis yra linkusi nusikalti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai už kiekvieną nusikaltimą paskyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimus, kurie savo trukme yra žymiai mažesni už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Šias bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino tarpusavyje J. J. palankesniu bausmių apėmimo būdu, o subendrintą bausmę subendrino su 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją J. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalį sudaro būtent 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri šiuo metu nebegali būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti J. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

Apeliantas savo skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo nuomonę, kuris jam atleido ir prašė jo nebausti. Tačiau su tokia nuteistojo nuomone sutikti negalima – ši aplinkybė apylinkės teismui buvo žinoma ir nors skundžiamame nuosprendyje konkrečiai to nenurodė, skirdamas žymiai mažesnes už sankcijose numatytas bausmes, apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir nukentėjusiojo poziciją. Taigi, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK 27 str., 54 str., 56 str., 61 str. ir XI skyriaus nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naujas nusikalstamas veikas J. J. paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta reali bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

Apeliantas nepagrįstai mano, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Minėtos teisės normos taikymui, be asmens prisipažinimo kaltu, būtina, kad byla teisme būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba ji būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau šiuo atveju nėra nė vienos iš paminėtų alternatyvių sąlygų BK 64¹ str. taikymui – ši baudžiamoji byla nebuvo pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, ji nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nagrinėdamas šią bylą apylinkės teismas įrodymus tyrė bendrąja, o ne sutrumpinta tvarka, todėl šiuo atveju taikyti BK 64¹ str. ir J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė J. J. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimus. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog subendrindamas J. J. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes apėmimo būdu apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad, be kita ko, vadovaujasi BK 63 str. 4 d. Tačiau ši teisės norma reglamentuoja bausmių subendrinimą dalinio bausmių sudėjimo būdu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. J. J. paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrino pagrįstai ir teisingai, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmių subendrinimo pagrindas, numatytas BK 63 str. 4 d., laikytinas rašymo klaida, kuri nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.