Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. M. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

A. V. M. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės V. M. ir atsakovo V. M., sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). Ieškovė V. M. savo gyvenamąją vietą nuo 1996-07-16 deklaravusi (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 5). VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis atsakovas nuo 2016-08-09 deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2016-08-09 dovanojimo sutartį Nr. 5395 (el. b. l. 10). Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas niekur nedirba (el. b. l. 11).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti jį moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

Ieškovės rašytiniais paaiškinimais ir ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena paskutinius 18 metų, vienas nuo kito yra nutolę, nebendrauja, nebesprendžia šeimos reikalų. Šalių bendras gyvenimas nutrūko 2005 m. Šalys iki šiol gyvena atskirai ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Bylos aplinkybės rodo, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatymo reikalavimą būti atsakingu už šeimos išsaugojimą. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.155 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką, šalių tarpusavio išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog šalys santuokoje įgyto dalintino turto neturi, atsižvelgiant į tai klausimas dėl turto padalijimo nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda 18 metų, ieškovė tikslios dienos nepamena nuo kada su atsakovu pradėjo gyventi atskirai. Dėl šios priežasties ieškovė siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005-01-01. Įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2005-01-01. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 2005-01-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 105 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisimos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei V. M. po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2005-01-01.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.