Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, susipažinęs su pareiškėjų J. T. ir G. T. prašymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. T. ir G. T. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl priverstinio dukros D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo psichiatrijos ligoninėje.

Prašyme nurodo, jog jų dukra D. S. 2014 metų vasario mėnesį gulėjo KMUK psichiatriniame skyriuje pas profesorių B., kur jai buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas – istorinis sindromas, tačiau ji nesigydo, nevartoja jai paskirtų medikamentų ir neduoda sutikimo būti paguldyta į gydymo įstaigą. Taip pat ji buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje, tačiau jai nesutikus toliau gydytis, išleista iš jos. Tačiau gydytojai minėjo, kad gydymas jai ir toliau reikalingas įtariant bipolinį sindromą. Nurodo, kad dukra pasidarė labai agresyvi ir nestabilios psichikos, todėl kyla pagrįsta baimė, kad ji savo veiksmais gali padaryti realios žalos sau ir aplinkiniams.

Pareiškimas atsisakytinas priimti.

Iš teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl priverstinės jų dukters D. S. hospitalizacijos ir priverstinio gydymo psichiatrijos įstaigoje. Tačiau teismas sprendžia, kad pareiškimas, nežiūrint to, kad jame suformuluotas reikalavimas, nurodytas jo pagrindas, yra su trūkumais, nes nei iš jo turinio, nei pridėtų priedų nematyti, kad būtų buvęs atliktas pirminis prašomo hospitalizuoti asmens psichikos būklės patikrinimas, nepateikti pareiškime suformuluotą reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, nes nepridėtas prie pareiškimo tokio psichikos būklės patikrinimo aktas ar kitas tai patvirtinantis dokumentas. Todėl pateiktas pareiškimas negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

Kaip nustatyta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnyje, pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje (yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei). Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas LR sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr. 133 patvirtinta Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, kurios 5 punktas nustato, kad jeigu pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Artimieji privalo kreiptis į gydytoją – psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. CK 2.26 straipsnio 3 dalis taip pat reglamentuoja asmens psichikos būklės tyrimo atvejus. Bendra taisyklė yra ta, kad veiksnaus asmens psichikos būklė gali būti tiriama tik jo paties sutikimu, o viena iš išimčių – asmens psichikos būklė gali būti tiriama prieš jo valią teismo leidimu. Šiuo atveju CK 2.26 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kas gali kreiptis dėl asmens psichinės būklės ištyrimo. Taigi, iš principo yra galimas to asmens, dėl kurio psichikos būklės ištyrimo yra kreipiamasi į teismą, šeimos narių kreipimasis į teismą su atitinkamu pareiškimu.

Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo pareiškimu prašo ne D. S. psichikos būklės tyrimo (ištyrimo), o prašo leisti patalpinti dukrą priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę (hospitalizuoti) ir prašymą grindžia ne CK 2.26 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia psichikos būklės ištyrimo sąlygas bei tvarką, o būtent CK 2.26 straipsnio 4 dalimi.

Pareiškėjų prašomo teismo leidimo asmenį paguldyti priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę išdavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja būtent CK 2.26 straipsnio 4 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, kuriomis remiantis asmuo priverstinai hospitalizuotas gali būti nustačius, kad asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tačiau tai galima nustatyti tik atlikus pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą, vadovaujantis aukščiau aptarta tvarka, ar gavus teismo leidimą tirti asmens psichinę būklę CK 2.26 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad vadovaujantis nurodyta tvarka buvo atliktas D. S. pirminis psichikos būklės įvertinimas, o prašymo teismui, kad būtų išduotas leidimas tokiam D. S. psichinės būklės tyrimui CK 2.26 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo tirti asmens psichinę būklę (CK 2.26 straipsnio 3 dalis), paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą (hospitalizuoti) (CK 2.26 straipsnio 4 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio2 ir 3 dalys ) nagrinėjami supaprastinto proceso CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šio skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų išdavimo trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad prašymai supaprastinto proceso tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK3 straipsnio 5 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintos apžvalgos A2-19 5 punktas).

Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pagal pareiškėjų pareiškime suformuluotą prašymą teismui (prašymo dalyką) bei nurodytą tokio prašymo pagrindą, t. y. teisės normą, kuria grindžiamas prašymas, pats pareiškimas neatitinka tokio prašymo turiniui keliamų reikalavimų ir taip pat nėra pridėti įrodymai, reikšmingi ir būtini sprendžiant pareiškėjų prašomo leidimo išdavimo klausimą, toks pareiškimas laikytinas su trūkumais ir negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

Teismų praktikoje tokiais iš esmės analogiškais atvejais yra pripažįstama, kad pareiškėjai pirmiausia turėtų kreiptis dėl dukros pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka arba kreiptis į teismą dėl dukros psichinės būklės ištyrimo CK 2.26 straipsnio 3 dalies tvarka, kas galėtų pagrįsti ir poreikį hospitalizuoti dukrą (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-927-230/2013)

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams pareiškėjų pareiškimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 12 p., 297 str. 1 d., 298 str., 334 str. 1 d. 1 p., 335 str. 1d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų J. T. ir G. T. pareiškimą „Dėl teismo leidimo išdavimo“ atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes jis neatiutinka įstatymo reikalavimų, ir grąžinti jį pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.