Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-6327-917/2013 pagal pareiškėjų V. L. ir J. L. prašymą išduoti teismo leidimą priverstinai hospitalizuoti psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27, 28 straipsniai nustato tvarką, kuri leidžia prašyti teismo priverstinai hospitalizuoti ligonį į psichiatrijos ligoninę 48 valandoms tikslu nustatyti, ar reikalinga ligonį gydyti priverstinai ir kreiptis į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos. Skundas taip pat grindžiamas CK 2.26 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu ar teismo leidimu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl priverstinio dukros gydymo psichiatrijos ligoninėje atsisakė priimti, kaip paduotą asmenų, neturinčių teisės paduoti tokį prašymą. Teismas darė išvadą, kad dėl priverstinio asmens hospitalizavimo turi kreiptis psichiatrijos įstaigos administracija, taip pat nurodė, kad visų pirma pareiškėjai turi kreiptis raštu į gydytoją psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą dėl savo dukters psichikos būklės įvertinimo.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje (yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei). Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas LR sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr. 133 patvirtinta Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, kurios 5 punktas nustato, kad jeigu pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Artimieji privalo kreiptis į gydytoją – psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. CK 2.26 straipsnio 3 dalis taip pat reglamentuoja asmens psichikos būklės tyrimo atvejus. Bendra taisyklė yra ta, kad veiksnaus asmens psichikos būklė gali būti tiriama tik jo paties sutikimu, o viena iš išimčių – asmens psichikos būklė gali būti tiriama prieš jo valią teismo leidimu. Šiuo atveju CK 2.26 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kas gali kreiptis dėl asmens psichinės būklės ištyrimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašė leisti patalpinti dukrą priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę (hospitalizuoti), tačiau prašymą grindė CK 2.26 straipsnio 3 dalimi. Teismo leidimo asmenį paguldyti priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę išdavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja CK 2.26 straipsnio 4 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, kuriomis remiantis asmuo priverstinai hospitalizuotas gali būti nustačius, kad asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tai galima nustatyti tik atlikus pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą, vadovaujantis aukščiau aptarta tvarka, ar gavus teismo leidimą tirti asmens psichinę būklę CK 2.26 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo tirti asmens psichinę būklę (CK 2.26 straipsnio 3 dalis), paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą (hospitalizuoti) (CK 2.26 straipsnio 4 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio2 ir 3 dalys ) nagrinėjami supaprastinto proceso CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šio skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų išdavimo trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad prašymai supaprastinto proceso tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK3 straipsnio 5 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintos apžvalgos A2-19 5 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjų suformuluotas prašymas teismui (prašymo dalykas) neatitinka prašymo pagrindo, t. y. prašymas pagrįstas teisės norma, reglamentuojančia leidimo išdavimą kitu, nei suformuluotas pareiškėjų reikalavimas, atveju, toks prašymas laikytinas su trūkumais ir negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjai taip pat nepridėjo jokių pareiškimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl pareiškėjai pirmiausia turėtų kreiptis dėl dukros pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka arba kreiptis į teismą dėl dukros psichinės būklės ištyrimo CK 2.26 straipsnio 3 dalies tvarka, kas galėtų pagrįsti ir poreikį hospitalizuoti dukrą.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai prašyti teismo išduoti leidimą priverstinai hospitalizuoti asmenį, kadangi kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinės hospitalizacijos psichiatrinėje gydymo įstaigoje gali prokuroras, artimieji giminaičiai, psichiatrinė gydymo įstaiga, globos ir rūpybos institucijos, t. y. asmenys, turintys teisinį interesą apsaugoti save, savo turtą ar aplinkinius nuo pavojingų ir nenuspėjamų tokio asmens veiksmų (CPK 5 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai tokiam prašymui paduoti, ir tuo pagrindu prašymą atsisakė priimti, tačiau pareiškėjų prašymas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka dėl aukščiau nustatytų jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą ištirti jų dukters psichinę būklę, tačiau aukščiau aptarti prašymo trūkumai turi būti ištaisyti paduodant pakartotinį prašymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.