Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2S-927-230/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2S-927-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02996-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
V. L., J. L.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-927-230/2013
Pirmosios instancijos teisėja Sigita Meškauskienė
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02996-2013-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8; 122.2; 122.3; 122.4; 128.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-6327-917/2013 pagal pareiškėjų V. L. ir J. L. prašymą išduoti teismo leidimą priverstinai hospitalizuoti psichiatrijos įstaigoje.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu leisti patalpinti dukrą I. L., gim. (duomenys neskelbtini), priverstiniam gydymui į Kauno psichiatrijos ligoninę. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio mėn. 18 d. nutartimi leido patalpinti I. L. priverstinam gydymui į Kauno psichiatrinę ligoninę. Ligoninėje ji gydėsi mėnesį ir jos sveikata pagerėjo, ji nuolat gėrė vaistus, buvo rami ir galėjo savimi pasirūpinti. Tačiau paskutinius metus I. L. vaistų nenaudoja, pas gydytojus nesilanko, į tėvų prašymus gydytis nereaguoja. Ji nesugeba sutvarkyti dokumentų dėl invalidumo, nedirba, nors registruota Darbo biržoje, tačiau ieškoti darbo nenori. Nuo 2012 m. rudens jos elgesys tapo nepakenčiamu, naktimis ji nemiega, stumdo baldus, kelia triukšmą, dienos metu sėdi kelias valandas žiūrėdama į vieną tašką. Į tėvų prašymus ji reaguoja audringai, kaltina pareiškėjus nebūtais dalykais, užgaulioja, grasina susidoroti, mušasi. Pareiškėjai bijo, kad ji nepadarytų esminės žalos savo sveikatai ir gyvybei arba savo agresyvumą nepanaudotų prieš pareiškėjus. Pareiškėjai prašymą grindė CK 2.26 straipsnio 3 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjų V. L. ir J. L. prašymą atsisakė priimti ir persiuntė jį Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Teismas nurodė, kad teisės kreiptis į teismą dėl priverstinės dukters hospitalizavimo ir priverstinio gydymo psichiatrijos įstaigoje įgyvendinimo procesinę tvarką nustato 1995 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 133. Pagal minimo įstatymo nuostatas prieš asmenį priverstinai hospitalizuojant turi būti atliktas pirminis asmens psichikos būklės patikrinimas ir įvertinimas. Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas pagal Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarką, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 133. Dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į gydytoją – psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), jis turi būti gydytojo-psichiatro apžiūrėtas ir, esant reikalui, jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba. Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją-psichiatrą kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas - psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Esant tokiai situacijai artimieji privalo kreiptis į gydytoją - psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. Sunkiu psichikos sutrikimu laikoma asmens psichikos sveikatos sutrikimas, dėl kurio kyla reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei ir /ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias nuostatas, sprendė, kad jeigu pareiškėjai pagrįstai mano, kad dėl jų dukters I. L. sveikatos pablogėjimo – sunkaus psichikos sutrikimo kyla reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei ir /ar jos, ar artimųjų sveikatai, gyvybei, o jų duktė prieštarauja gera valia būti apžiūrimas gydytojo - psichiatro, pareiškėjai visų pirma turėtų kreiptis raštu su prašymu į gydytoją - psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą dėl savo dukters psichikos būklės patikrinimo. Teismas pažymėjo, kad Tvarkoje taip pat numatyta, jog policijos pareigūnai, jei jie įtaria sunkius asmens psichikos būklės sutrikimus, privalo kviesti psichiatrijos pagalbą arba patys pristatyti asmenį į psichiatrijos įstaigą. Asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir jam atsisakius hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Todėl teismas sprendė, kad dėl pareiškėjų dukros I. L. po pirminio jos sveikatos patikrinimo su prašymu dėl priverstinės hospitalizavimo gali kreiptis psichiatrijos įstaigos administracija, bet ne pareiškėjai. Kadangi prašymą dėl priverstinės hospitalizavimo pateikė ne įstatyme numatytas subjektas, todėl jis negali būti nagrinėjamas iš esmės ir turi būti gražintinas prašymą padavusiems asmenims. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad prašyme yra nurodyti smurto artimoje aplinkoje požymiai, pareiškėjų prašymą persiuntė Kauno apylinkės prokuratūrai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį ir prašymą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir priėmė neteisėtą nutartį. Apeliantai teigia, kad iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas nagrinėjo prašymą ir priėmė nutartį, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso XIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminį tyrimą. Tačiau apeliantai nereiškė prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. L. veiksmų (vengimo gydytis), o prašė klausimą nagrinėti Civilinio proceso kodekso tvarka pagal XXXIX skyriaus nuostatas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27, 28 straipsniai nustato tvarką, leidžiančią prašyti teismo priverstinai hospitalizuoti ligonį į psichiatrijos ligoninę 48 valandoms. Šis laikas yra pakankamas gydytojams psichiatrams nustatyti, ar reikalinga ligonį gydyti priverstinai ir kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo. Mano, kad teismas nepagrįstai nesprendė pareiškėjų prašymo išreikalauti iš gydymo įstaigos duomenis apie I. L. ligą ir gydymą, neįvertino prašyme išdėstytų aplinkybių, todėl prašymą nepagrįstai atsisakė priimti ir jį persiuntė Kauno apylinkės prokuratūrai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27, 28 straipsniai nustato tvarką, kuri leidžia prašyti teismo priverstinai hospitalizuoti ligonį į psichiatrijos ligoninę 48 valandoms tikslu nustatyti, ar reikalinga ligonį gydyti priverstinai ir kreiptis į teismą dėl priverstinės hospitalizacijos. Skundas taip pat grindžiamas CK 2.26 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu ar teismo leidimu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl priverstinio dukros gydymo psichiatrijos ligoninėje atsisakė priimti, kaip paduotą asmenų, neturinčių teisės paduoti tokį prašymą. Teismas darė išvadą, kad dėl priverstinio asmens hospitalizavimo turi kreiptis psichiatrijos įstaigos administracija, taip pat nurodė, kad visų pirma pareiškėjai turi kreiptis raštu į gydytoją psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą dėl savo dukters psichikos būklės įvertinimo.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje (yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei). Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas LR sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr. 133 patvirtinta Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, kurios 5 punktas nustato, kad jeigu pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Artimieji privalo kreiptis į gydytoją – psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius. CK 2.26 straipsnio 3 dalis taip pat reglamentuoja asmens psichikos būklės tyrimo atvejus. Bendra taisyklė yra ta, kad veiksnaus asmens psichikos būklė gali būti tiriama tik jo paties sutikimu, o viena iš išimčių – asmens psichikos būklė gali būti tiriama prieš jo valią teismo leidimu. Šiuo atveju CK 2.26 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kas gali kreiptis dėl asmens psichinės būklės ištyrimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašė leisti patalpinti dukrą priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę (hospitalizuoti), tačiau prašymą grindė CK 2.26 straipsnio 3 dalimi. Teismo leidimo asmenį paguldyti priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę išdavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja CK 2.26 straipsnio 4 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos, kuriomis remiantis asmuo priverstinai hospitalizuotas gali būti nustačius, kad asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tai galima nustatyti tik atlikus pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą, vadovaujantis aukščiau aptarta tvarka, ar gavus teismo leidimą tirti asmens psichinę būklę CK 2.26 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo tirti asmens psichinę būklę (CK 2.26 straipsnio 3 dalis), paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą (hospitalizuoti) (CK 2.26 straipsnio 4 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio2 ir 3 dalys ) nagrinėjami supaprastinto proceso CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šio skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų išdavimo trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), taip pat į tai, kad prašymai supaprastinto proceso tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK3 straipsnio 5 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 41 patvirtintos apžvalgos A2-19 5 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjų suformuluotas prašymas teismui (prašymo dalykas) neatitinka prašymo pagrindo, t. y. prašymas pagrįstas teisės norma, reglamentuojančia leidimo išdavimą kitu, nei suformuluotas pareiškėjų reikalavimas, atveju, toks prašymas laikytinas su trūkumais ir negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjai taip pat nepridėjo jokių pareiškimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl pareiškėjai pirmiausia turėtų kreiptis dėl dukros pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka arba kreiptis į teismą dėl dukros psichinės būklės ištyrimo CK 2.26 straipsnio 3 dalies tvarka, kas galėtų pagrįsti ir poreikį hospitalizuoti dukrą.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai prašyti teismo išduoti leidimą priverstinai hospitalizuoti asmenį, kadangi kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinės hospitalizacijos psichiatrinėje gydymo įstaigoje gali prokuroras, artimieji giminaičiai, psichiatrinė gydymo įstaiga, globos ir rūpybos institucijos, t. y. asmenys, turintys teisinį interesą apsaugoti save, savo turtą ar aplinkinius nuo pavojingų ir nenuspėjamų tokio asmens veiksmų (CPK 5 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai tokiam prašymui paduoti, ir tuo pagrindu prašymą atsisakė priimti, tačiau pareiškėjų prašymas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka dėl aukščiau nustatytų jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą ištirti jų dukters psichinę būklę, tačiau aukščiau aptarti prašymo trūkumai turi būti ištaisyti paduodant pakartotinį prašymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė