Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1018-460/2012

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-01788-2012-0)

NUTARTIS

2012 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. Kontauto individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3962-792/2012 pagal ieškovės I. Kontauto individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „PERSOLITA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-02-10 buvo gautas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „PERSOLITA“ dėl 11 793,62 Lt skolos priteisimo, ji prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodydamas, kad šis ieškinys yra tapatus Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011, išnagrinėtam ieškovės UAB „PERSOLITA“ ieškiniui atsakovei I. Kontauto individualiai įmonei dėl skolos priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, nurodo, kad nesutampa šioje byloje pareikšto ir civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 išnagrinėto ieškinio pagrindas, t. y. bylos faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 Klaipėdos apygardos teismas nustatė, jog šalys 2006-06-19 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 70604/P, pagal kurią UAB „PERSOLITA“ įsipareigojo savo rizika atlikti statomame gyvenamajame name su biuro patalpomis pamatų hidroizoliavimo darbus ir juos perduoti užsakovui atsakovei I. Kontauto individualiai įmonei, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktą darbą ir sumokėti sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą 27 381,90 Lt. Tarp šalių taip pat buvo pasirašytas sutarties Nr. 70604/P priedas Nr. 2, jos 1 p. 4 p. numatyta, kad atlikus izoliavimo darbus rangovas perduoda užsakovei per dvi valandas nuo darbų atlikimo pabaigos. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 70605 rangovo UAB „PERSOLITA“ buvo surašytas 2007-11-19, PVM sąskaita faktūra išrašyta 2008-11-11. Ginčas byloje kilo dėl likusios pagal rangos sutartį nustatytos sumos apmokėjimo – ieškovė reikalavo, kad atsakovė sumokėtų likusią 12 381,90 Lt sumą už atliktus darbus. o atsakovė, nesutikdama sumokėti likusią sumą, nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad statybos rangos sutartis yra savita tuo, kad joje yra arba gali būti numatyti skirtingi darbai bei darbų etapai. Taigi neužtenka nustatyti, kad reikalavimas kyla vien tik iš minėtos 2006-06-19 statybos rangos sutarties, tačiau būtina išsiaiškinti, ar dėl tų pačių atliktų ar neatliktų darbų kilo ginčas. Svarbu paminėti, kad civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 buvo nagrinėjami pamatų hidroizoliavimo darbai, tuo tarpu apeliantė ieškinyje nurodo, jog atliko grunto kasimą ir užvertimą ekskavatoriais, grunto kasimą ir kraštų tvirtinimą, geotekstilės paklojimą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju objektyviai nustatyti, ar tai tie patys darbai, jei tapatūs, ar jie atlikti tame pačiame etape ar toje pačioje vietoje, iš bylos duomenų nėra galimybių. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nesiaiškino (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Negalima nepaminėti ir to, kad apeliantė nurodo, jog savo lėšomis statybos darbus atliko žodiniu susitarimu su atsakove. Taigi apeliantė nagrinėjamu atveju remiasi ne 2006-06-19 statybos rangos sutartimi, bet žodiniu susitarimu su atsakove (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

Svarbu pažymėti ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 ieškovė UAB „PERSOLITA“, kaip anksčiau minėta, rėmėsi 2007-11-19 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 70605 bei UAB „PERSOLITA“ 2008-11-11 išrašyta PVM sąskaita faktūra. Nagrinėjamu atveju apeliantė remiasi 2006-08-18 Atliktų darbų aktu Nr. 06/0818 bei apeliantės už atliktus darbus 2006-08-23 išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 11 793,62 Lt suma. Pabrėžtina, kad civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 apeliantė priešieškinio pareiškusi nebuvo ir reikalavimo, kuris pateikiamas ieškinyje, nekėlė (CPK 143 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino to fakto, kad galbūt ieškovė UAB „PERSOLITA“ civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 su šioje byloje reiškiamu reikalavimu sutiko ir savo ieškinyje pareiškė sumažintą reikalavimą, t. y. su šiame ieškinyje reikalaujama suma sutiko ir savo ieškinį sumažino atlikdama įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 išnagrinėto, tiek šioje byloje paduoto ieškinio faktinis pagrindas gali nesutapti, nes civilinėje byloje Nr. 2A-822-265/2011 nurodomos galbūt ne visiškai tos pačios aplinkybės, kuriomis UAB „PERSOLITA“ grindė savo reikalavimus.

Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.