Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam K. B. g. 41, Biržų m,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Biržų rajono PK 2015-03-18 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK (toliau - Biržų rajono PK) VPS PP tyrėja 2015-03-18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - protokolas) pagal LR ATPK 110 str. 10 d. A. B.. Protokole nurodė, kad 2015-03-04 d., apie 15.00 val. nustatyta, kad A. B. priklausantys 3 šunys Biržų r., Svirgeliškių k., P. P. kieme, papjovė jam priklausančius, aptvare buvusius 7 triušius. Tuo A. B. pažeidė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 77 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10 d.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Biržų rajono PK VPS PP tyrėja 2015-03-18 d. nutarimu A. B. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 10 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 216 Eur baudą. Pareigūnė įvertino, jog nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė, rėmėsi jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog gyvena Biržų m., o sodyba yra (duomenys neskelbtini) k., 6 km nuo Biržų. Nuvažiuoja į sodybą kiekvieną dieną. Sodyba neaptverta, nes per vidurį kiemo eina kelias. Turi 4 šunis - 2 laikomi voljere, 2 pririšti lauke. Šunys nutrūkę nebuvo. Voljeras vielos tinklo, žmogaus aukščio. Šunims perka kaulus ir kiekvieną dieną pašeria. Buvo ruja, o kadangi turi kalių, pribėgo šunų. Biržų m. nėra tarnybų, kurioms būtų galima pranešti dėl valkataujančių šunų. Šerdavo savo šunis, todėl ir tie valkataujantys šunys nugriebdavo kokį kaulą, tačiau atskirai tų šunų nešerdavo. Nuvažiavęs į sodybą, tuos šunis išvaikydavo, o kai išvažiuodavo, jie vėl sugrįždavo. Tie šunys atsirado šiemet, kai buvo ruja, anksčiau jų nebūdavo. Tų svetimų šunų pririšęs nebuvo, nes jie bėga, neprisileidžia žmogaus. Seniūnė pernai rudenį buvo įspėjusi, kad prisirištų juodą šunį. Tas šuo buvo nušautas prieš kokius 2 mėn., dar prieš triušių papjovimą. Pernai tų valkataujančių šunų nebuvo. Jo šunys yra skiepyti. Anksčiau pretenzijų dėl šunų sulaukęs nebuvo.

Nukentėjusysis P. P. parodė, kad atstumas nuo jo namų iki A. B. sodybos apie 1 kilometras. Mažametė dukra, eidama į mokyklą matė, kad šunys papjovė triušius. Dukrai 8 metai. Duktė tai pamačiusi išsigando, įbėgo į namus ir pasakė, kad matė į aptvarą įlindusį juodą šunį. Triušių aptvarai užkabinami. Šunys išdraskė medinius aptvarų užsukimus ir įlindo. Buvo išplėštos grotos ir išnešti triušiai. Dukra matė ir jis pats matė tris šunis. Pirmiausia iškvietė televiziją, o paskui policiją. Septyni triušiai buvo papjauti prie aptvaro, o kitus triušius rado sudraskytus pamiškėje. Medžiotojai iš Obelaukių pasakė, kad ten A. B. šunys. Tie šunys ateidavo ir anksčiau. Anksčiau niekur nesikreipė, bandė pats išsiaiškinti kaime, kieno tie šunys. Važiavo į sodybą, norėjau jos savininkui pasakyti, kad prisirištų šunis, bet nieko nerado. Buvo su inspektore prie sodybos - ten buvo užveista šunų ferma, šunų buvo pilna ir lauke, ir patalpose, ir užtvertų, ir pririštų. Šunys labai pikti.

Liudytoja R. V. parodė, kad pernai vasarą važiavo pas karvę ir ją užstojo šunys. Buvo pranešusi inspektorei apie šunis. Šiemet šunys buvo atbėgę ir papjovė tris jos vištas. Tuos šunis matė A. B. apleistoje sodyboje. Sodyboje, t.y. jos kieme ir aptvaruose – garduose, šunų buvo daug – ir didelių, ir mažų. Šunys vydavosi net ir su mašina pravažiuojančius. Apie šunis, kurie papjovė triušius, nieko nežino. Šiuo metu tų šunų nebemato.

Liudytojas S. V. parodė, kad važiuojant pro A. B. sodybą puldinėdavo šunys.

Sodyboje buvo daug šunų – ir palaidų, ir užtvertų. Tie šunys lakstydavo ir laukais. Sodyboje yra matęs tuos tris šunis – juodą didelį, šviesų ir baltą su dėmėmis. Tie patys šunys būdavo palaidi. Juodas šuo tikrai būdavo palaidas, vydavosi pravažiuojančius ir su dviračiu, ir su mašina. Tas juodas šuo buvo ir pernai, ir užpernai. Suprato, kad tas juodas šuo yra tos sodybos savininko.

Liudytoja N. Š. parodė, kad yra Širvėnos seniūnijos seniūnė. 2013 m. teko bendrauti su A. B. dėl gautų gyventojų skundų. A. B. buvo įspėtas, kad susitvarkytų šunis ir aplinką, kad žmonės galėtų pravažiuoti. 2015 m. kovo mėn. paskambino įgaliotinė ir informavo, kad kreipėsi P. P. ir pranešė, jog papjauti triušiai. Kitą dieną jai paskambino P. P. ir pranešė, kad yra atvykę iš televizijos. Ji, savivaldybės atstovas ir Veterinarijos tarnybos viršininkas važiavo žiūrėti, kas atsitiko. A. B. sodyboje šunų buvo daug - ir pririštų, ir garduose, ir palaidų. Garduose buvo gal trys vilkšuniai, o pririštų ir palaidų šunų buvo gal dar aštuoni ar devyni. Veterinarijos tarnybos viršininkas suskaičiavo šunis, žiūrėjo, ar jie yra šeriami. Veterinarijos tarnybos viršininkas A. R. buvo nuvykęs pas A. B. į namus. A. B. namuose nebuvo, buvo kalbėta su jo žmona. Jei asmuo šunis šeria, tai jis turi būti už juos ir atsakingas. Kažkuris iš jų, ar A. B., ar jo žmona teigė, kad tuos šunis maitina. P. P. sodyboje yra mažų vaikų, jie nesaugūs.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba Biržų r. PK tyrėja. 2015 m. kovo mėn. pradžioje kreipėsi P. P., parašė pareiškimą ir nurodė, kad trys atbėgę šunys papjovė jo septynis triušius. Aiškinosi, kieno tie šunys ir išsiaiškino, kad jie priklauso A. B.. Apklausė žmones: V., G. ir kitus. Įvykio vietoje buvo ne kartą. Toje sodyboje buvo daug šunų: palaidų, aptvertų. Palaidi buvo 3 šunys – 1 juodas ir 2 šviesūs. A. B. paaiškino, kad tie palaidi šunys jo sodyboje yra dėl to, kad jis juos šeria. Paties A. B., kai nuvykdavo, sodyboje nerasdavo. Šunis toje sodyboje matė ne vieną kartą. Pernai dėl šunų kreipėsi gyventojai – V., kad išpjovė jos vištas, moteris iš Devynbalsių kaimo. Su seniūne aiškinosi, kam priklauso sodyba, kas ten gyvena. Buvo A. B. susiradę, nuvažiavę pas jį į namus mieste ir įspėję, kad susitvarkytų šunis ir aplinką. Didelį juodą šunį ir du šviesius šunis sodyboje matė. Dėl to juodo šuns šnekėjosi su A. B.. Prieš dvi savaites buvo sodyboje ir matė tuos pačius du šunis pririštus prie ūkinio pastato, o juodo šuns nebematė. Vakar sodyboje matė tik vieną šunį. Patvirtino, kad matė pririštus tuos du šunis, kurie neva ne A. B., bet kuriuos jis šeria.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

LR ATPK 110 str. 10 d. yra nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais, atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje šie reikalavimai yra įtvirtinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintose gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse. Šių taisyklių 77 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

A. B., neigdamas savo kaltę dėl ATPK 110 str. 10 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tvirtina, kad tai ne jam priklausantys šunys papjovė P. P. triušius. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, papildomai ištyręs įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog A. B. priklausantys šunys išpjovė P. P. triušius. Kad būtent A. B. šunys išpjovė triušius, visų pirma patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kuris nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kokie šunys išpjovė triušius. Bijodamas dėl vaikų saugumo, apie tai jis pranešė policijos pareigūnams, iškvietė televiziją. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad A. B. šunys papjovė triušius, patvirtina posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Nors jie patys nematė, kas išpjovė gyvūnus, tačiau remiantis jų pateiktais duomenimis, galima konstatuoti, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad nukentėjusysis P. P. 2015-03-04 kreipėsi į Biržų r. PK pareiškimu, kad kovo 2 d. atbėgę trys šunys papjovė aptvare buvusius septynis jo triušius, tuo jam buvo padaryta 100 Eur žala. P. P. nurodė, kad vienas šuo buvo didelis juodas, kitas – didelis baltas, o trečias – šviesus mažas. Dėl šio pareiškimo Biržų r. PK buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad minėti šunys priklauso A. B.. Iš 2015-03-17 tarnybinių pranešimų matyti, kad tyrėja buvo nuvykusi į A. B. priklausančią sodybą 2015-03-15, 2015-03-17, ir abiem atvejais buvo rasti trys palaidi šunys – vienas juodas, kitas – baltas su rusvomis dėmėmis, trečias – baltas su juodomis dėmėmis. Minėti šunys buvo nepririšti ir lakstė palaidi po sodybą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėti šunys palaidi laksto apie metus laiko. Iš 2015-03-17 tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su A. B. matyti, kad nors A. B. teigia, kad minėti trys palaidi šunys yra ne jo, o valkataujantys, tačiau pripažino, kad šie šunys būna jo sodyboje, nes juos šeria. Aplinkybę, kad minėtus šunis šeria, A. B. pripažino ir teismo posėdžio metu. Nors A. B. nurodė, kad jis tėra 4 šunų savininkas ir pateikė gyvūnų (4 šunų) vakcinacijos pažymėjimus, tačiau tai vertintina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekis sušvelninti administracinę atsakomybę, kadangi iš liudytojų parodymų matyti, kad jo sodyboje vien pririštų ir aptvaruose laikomų šunų buvo gerokai daugiau nei keturi. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad tuos palaidus šunis šeria. Todėl laikytina, jog A. B. yra tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Liudytoja N. Š. posėdžio metu parodė, kad dar 2013 m. teko bendrauti su A. B. dėl gautų gyventojų skundų, tada A. B. buvo įspėtas, kad susitvarkytų šunis ir aplinką, kad žmonės galėtų pravažiuoti. Patvirtino, kad ji, savivaldybės atstovas ir Veterinarijos tarnybos viršininkas 2015 m. kovo mėn. važiavo aiškintis dėl įvykio į A. B. sodybą, ten matė lakstančius palaidus šunis, iš viso sodyboje šunų buvo gal devyni, šunys buvo ir pririšti, ir garduose, ir palaidi. Liudytoja J. S., dirbanti Biržų r. PK tyrėja, parodė, kad aiškinosi, kieno yra šunys, papjovę P. P. triušius ir išsiaiškino, kad jie priklauso A. B.. A. B. sodyboje buvo daug šunų: palaidų, aptvertų. Palaidi buvo 3 šunys – 1 juodas ir 2 šviesūs. Šiuos tris šunis toje sodyboje matė ne vieną kartą. Patvirtino, kad matė pririštus tuos du šunis, kurie neva ne A. B., bet kuriuos jis šeria. Šios liudytojos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, buvo išsamūs, nuoseklūs, nesiskyrė nuo tarnybinių pranešimų, surašytų 2015-03-17, jokių prieštaravimų tarp šios liudytojos parodymų nenustatyta. Teismo apklaustų liudytojų parodymai vieni kitus papildo. Dėl šių parodymų tikrumo abejonių neiškyla. Neigdamas tokius šių liudytojų parodymus, A. B. konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl minėtų liudytojų parodymai laikyti patikimais.

Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. B., būdamas nepakankamai rūpestingas, nepririšo auginamų ir laikomų šunų, kurie 2015-03-02 papjovė septynis P. P. priklausančius triušius. Pažymėtina, jog LR ATPK 110 str. 10 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargiai. Tuo A. B. neabejotinai pažeidė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 77 p. reikalavimus.

Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. B. asmenybę, į tai, jog jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje už analogišką pažeidimą baustas nebuvo, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (LR ATPK 20, 30, 30² str.) ir nėra teisinio pagrindo panaikinti nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ar sušvelninti skirtą nuobaudą, dėl ko A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį. Tuo būdu, esant visiems šiems virš išdėstytiems argumentams, A. B. skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą 2015-03-18 Biržų rajono PK nutarimą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.