- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-350-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00261-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo netenkintas A. B. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2015-03-18 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau – Institucija) 2015-03-18 nutarimu Nr. 54N-27537408-15 (toliau – Nutarimas) A. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d. bei paskyrė jam 216 Eur baudą už tai, kad 2015-03-04 apie 15.00 val. A B. priklausantys 3 šunys (duomenys neskelbtini), P. P. kieme, papjovė jam priklausančius, aptvare buvusius 7 triušius. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 77 p. reikalavimus.
Nesutikdamas su tokiu nutarimu pažeidėjas pateikė skundą Biržų rajono apylinkės teismui. Biržų rajono apylinkės teismas 2015-05-05 nutartimi A. B. skundo dėl Institucijos nutarimo netenkino bei Institucijos 2015-03-18 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį bei Biržų rajono PK 2015-03-18 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnė, priimdama nutarimą, nesiekė visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, o teismo posėdžio metu liudytojai davė parodymus ne apie 2015-03-04 įvykį, o apskritai apie jo sodybą, šunis ir įvykius, buvusius daugiau nei prieš metus laiko. Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015-05-05 nutartį, nepagrįstai nurodo, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis P. P. negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek triušių buvo papjauta ir kiek jis jų turėjo. Policijos protokole ir nutarime nurodyta, kad buvo papjauti 7 aptvare buvę triušiai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. nurodė, kad 7 triušiai buvo papjauti prie aptvaro, o kitus triušius rado sudraskytus pamiškėje. Taigi liko neaišku, kiek iš viso triušių buvo papjauta. P. P. parodymais mažametė dukra matė, kaip šunys papjovė triušius, nei vienas iš liudytojų ir pats nukentėjusysis tiesiogiai šių įvykių nematė. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad triušiai buvo rasti ir pamiškėje, buvo išplėštos grotos ir išnešti triušiai, pirmos instancijos teismui nesukėlė abejonių, ar iš viso triušiai buvo papjauti šunų, o ne, pavyzdžiui, laukinių žvėrių, nes nei vienas liudytojas nematė, kad triušius draskė, pjovė ir į pamiškę nešė šunys. Neatmestina galimybė, kad alkani bešeimininkiai ir valkataujantys šunys, užuodę apdraskytus, papjautus triušius, lindo į aptvarą jau negyvų triušių paėsti. Be to, nukentėjusiojo dukra į aptvarą įlindusį matė tik juodą šunį. Liudytojų parodymai apie lakstančius palaidus šunis nepatvirtina fakto, kad būtent šunys papjovė triušius, o patvirtina tik tai, kad tie šunys laksto ne po jo vieno sodybą, jų nebuvo pririšęs, nes tie šunys ne jo. Liudytoja J. S. patvirtino, kad du šunis matė pririštus jo sodyboje, o juodo šuns nebematė. Patvirtina, kad jis anksčiau turėjo juodą šunį, bet jį nušautą savo sodyboje rado dar gerokai iki P. P. triušių papjovimo dienos. Liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių dėl jo kaltės, nes byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškų ir neginčijamų išvadų, kad būtent šunys papjovė triušius ir kad būtent jam priklausantys šunys tuos triušius papjovė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis (A. B.) yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes tuos benamius šunis šeria, tačiau apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi jis nėra nei šių šunų laikytojas, nei savininkas. Tai, kad bešeimininkis šuo pačiumpa jo laikomų šunų maisto likučius, negali būti traktuojama kaip šuns laikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas nesutinka su pateiktu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tiek Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės, tiek Biržų rajono apylinkės teismo priimti sprendimai administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįsti ir teisingi. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo šiuos sprendimus naikinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. B. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 110 str. 10 d. ir tvirtina, kad pažeidimo nepadarė, nes šunys jam nepriklauso. Tačiau bylos duomenys rodo priešingai.
ATPK 110 str. 10 d. numatyta, jog gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, dėl ko atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 144 Eur iki 289 Eur su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Be to, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-17 įsakymu Nr. A-535 patvirtintų gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 77 p. numatyta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs; matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. A. B. kaltinamas pažeidęs šių taisyklių 77 punktą, įtvirtinantį savininko/globėjo pareigą garantuoti, kad žemės valdoje, kuri nėra uždara, šuo bus pririštas, o jei šuo yra uždaroje valdoje, iš jos nepabėgs ir nepadarys žalos įstatymo saugomoms vertybėms.
Pažeidėjas argumentuoja, kad šunys, galimai sudraskę nukentėjusiojo triušius, jam nepriklauso, jis nėra jų savininkas, todėl pažeidimo nepadarė, tačiau tokie A. B. argumentai pripažintini nepagrįstais. A. B. kaltė padarius ATPK 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotais duomenimis. Iš 2015-03-17 tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo ir 2015-03-17 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos J. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pabendravus su A. B. pastarasis paaiškino, jog 3 palaidi šunys yra valkataujantys ir dažnai atbėga į jo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes jis juos šeria (9, 21-22 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapai). Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apylinkės teisme A. B. paaiškino, kad jo sodyba yra neaptverta ir į ją ateina valkataujantys šunys. Šeriant savus šunis, tie valkataujantys šunys taip pat nugriebdavo kokį kaulą (25-26 b.l.). Liudytoja N. Š. patvirtino, kad kažkuris iš jų – A. B. ar jo žmona, teigė, kad tuos šunis maitina (27 b.l.). Liudytoja J. S. nurodė, kad A. B. sodyboje yra mačiusi daug šunų, tarp kurių buvo trys palaidi – vienas juodas ir du šviesūs. A. B. paaiškino, kad tie palaidi šunys jo sodyboje yra dėl to, kad jis juos šeria (28 b.l.). Iš 2015-03-04 nukentėjusiojo P. P. rašyto pareiškimo matyti, kad jis pranešė, jog į jo sodybą atbėgo trys šunys – didelis juodas, baltas ir dar vienas mažesnis šviesus – bei papjovė aptvare buvusius triušius (1 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapas). Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad prie A. B. sodybos buvo tie patys trys šunys. Sodyboje yra ir daugiau šunų – ir aptvertų, ir pririštų. Dukra, eidama į mokyklą, matė, kad šunys papjovė triušius. Pamačiusi tai, išsigando ir atbėgusi pasakė, kad matė į aptvarą įlindusį juodą šunį. Minėti trys šunys buvo apdraskę kitos moters karvę (26 b.l.). S. V. apylinkės teisme apklausiamas liudytoju parodė, kad važiuojant pro A. B. sodybą puldinėdavo šunys. Sodyboje yra matęs tuos tris šunis – juodą didelį, šviesų ir baltą su dėmėmis. Tie patys šunys būdavo palaidi. Juodas šuo tikrai būdavo palaidas, vydavosi pravažiuojančius ir su dviračiu, ir su mašina. Tas juodas šuo buvo ir pernai, ir užpernai. Suprato, kad tas juodas šuo yra sodybos savininko (27 b.l.). Tokias pačias aplinkybes S. V. nurodė ir rašytiniame paaiškinime (4 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapas). Kaip matyti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, tarp jų nenustatyta jokių akivaizdžių prieštaravimų, jie sutampa su rašytine bylos medžiaga, be to, reikšminga, kad nukentėjusysis ir liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (19-23 b.l.), todėl, atsižvelgiant į visa tai, nėra jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ar juos vertinti kritiškai, kaip apeliaciniame skunde tvirtina pažeidėjas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. B., net, kaip jis tvirtina, ir nebūdamas šunų savininkas, jais rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl privalėjo užtikrinti, kad jie nedarytų žalos kitų asmenų turtui. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog šunys padarė žalos nukentėjusiojo P. P. turtui – sudraskė septynis triušius.
Nors A. B. teigia, kad triušius galėjo papjauti laukiniai žvėrys, šis jo teiginys taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Iš 2015-03-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) grupelės vadas G. S. paaiškino, jog P. P. pareiškime minimi šunys palaidi bėgioja nuo 2014 metų rudens. Šiuos šunis daug kartų yra matęs A. B. sodyboje. Ne kartą juos matė atbėgusius prie P. P. namų ir (duomenys neskelbtini) kaimo miške (5 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapas). Teisme P. P. nurodė, kad po to, kai rado sudraskytus triušius, medžiotojai iš (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ten A. B. šunys. Tie šunys ateidavo ir anksčiau. Be to, mažametė dukra matė, kaip triušių narve buvo juodas šuo (26 b.l.). Aukštesniojo teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. P. triušius sudraskė ne laukiniai žvėrys, o A. B. šunys. Tokį teismo įsitikinimą dar labiau sustiprina ir tai, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų nukentėję nuo laukinių gyvūnų, o daugelis jų tvirtino, jog arba patys nukentėjo nuo A. B. šunų, arba girdėjo, kad kažkas kitas buvo nuo jų nukentėjęs.
Taigi, priimant aptariamus procesinius sprendimus, kuriais A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei atmestas jo skundas, visiškai pagrįstai buvo remiamasi aptartais įrodymais, kurių visuma, priešingai nei tvirtina pažeidėjas, neabejotinai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog Biržų rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.