- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- eII-22-999/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00094-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13845-2024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13845-2024 A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje bei paskirta jam 35 Eur bauda. Nutarimas buvo surašytas dėl to, jog A. J. 2024 m. liepos 6 d., apie 13 val. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti - transporto priemonė pastatyta ant vejos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. J. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnų teisinis vertinimas, kad transporto priemonė pastatyta ant vejos yra klaidinantis. Ta vieta, kur buvo pastatytas automobilis, nėra veja. Veja - tai įvairių atrinktų žolių rūšių mišinys. Žolių atrankos kriterijus – tankumas, panašumas, augumas spalva. Prieš vejos sėją - ruošiama dirva, vėliau tręšiama, laistoma, reguliariai šienaujama. Veja pasižymi vienodu aukščiu, spalva, joje išnaikintos piktžolės. Taigi, veja - vienodo aukščio ir spalvos žalias plotas. Ten, kur buvo pastatyta transporto priemonė, žolė nevienalytė rūšiniu kriterijumi, įvairaus aukščio, skirtingos lapų struktūros, smulkių žiedų įvairove, matosi šienautos žolės likučiai ir vietomis išdegusi nuo karščio žemė. Darytina išvada, kad šioje vietoje dirva niekada nebuvo ruošiama žolės sėjai, nenaudojamos trąšos, laistymas nevykdomas, šienavimas vykdomas retai. Tai labiau panašu į pievą ar paprastą žolę. Papildomai pažymi, kad vieta, kur buvo pastatyta transporto priemonė, neatitinka daugumos kriterijų, kad būtų įvardinta, kaip veja - tai paprasta natūrali minimaliai prižiūrima žolė.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities vyriausias policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, pažymi, kad KET 150.5 p. nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Iš administracinėje byloje esančių foto nuotraukų aiškiai matyti, kad A. J. transporto priemonė stovi sustoti/stovėti draudžiamoje vietoje. Akivaizdu, kad tai vieta, kuri neskirta transporto priemonių statymui, o automobilis pastatytas ant prižiūrėtos, nupjautos žolės. A. J. skunde nurodomos aplinkybės vertintinos, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, foto nuotraukos, tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei A. J. skyrė baudą, kuri artimesnė minimaliai sankcijoje numatytai baudai. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų.
4. Pareiškėjas A. J. bei Institucijos atstovas į 2025 m. sausio 13 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
5. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Skundžiamu nutarimu A. J. buvo nubaustas 35 Eur dydžio bauda dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. liepos 6 d., apie 13 val. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Institucija konstatavo, kad A. J. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.
10. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti.
11. KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
12. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu pateiktuose atsiliepimuose kilo klausimas, kur dingo pirmasis 2024 m. liepos 13 d. 13.48 val. Nr. 00-ANR_P-254539-2024 administracinio nusižengimo protokolas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2024 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimų registro išrašo aiškiai matyti, kad 2024 m. liepos 13 d. 13.48 val. Nr. 00-ANR_P-254539-2024 administracinio nusižengimo protokolas yra anuliuotas, anuliavimo priežastis – tikslinama įvykio vieta.
13. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. atsiliepime nurodo, kad jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokole Nr. 60-ANR_P-1732-2024 nurodytų adresu (duomenys neskelbtini), kurios nurodytos koordinatėse niekada nestovėjo. Iš pareigūnės Simonos Valašinės 2024 m. lapkričio 8 d. el. laiško, dėl ROIK:24248844862, nustatyta, kad nusižengimo padarymą fiksavo policijos pareigūnai GPA programėle (GPA įvykio vietą palydovo pagalba nustato pati, rankiniu būdu adresas nevedamas). Pareigūnės paaiškino, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo ant žolės priešais įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia muziejaus „Žemaičių alka“. Pagal Google Maps nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuris yra toje kelio pusėje, kurioje pažeidimo padarymo metu stovėjo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl protokole patikslinama įvykio vieta esanti arčiausiai pažeidimo vietos yra (duomenys neskelbtini). Iš esmės nėra pagrindo netikėti pareigūnės paaiškinimais dėl adreso ir jo nustatymo, nes tai esmės nekeičia, transporto priemonė buvo pastatyta draudžiamojoje vietoje.
14. Tai, kad pareiškėjas pastatė ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio patvirtina ir administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas, iš kurio matyti pažeidimo data - 2024 m. liepos 6 d., pažeidimo laikas - 13.47 val., pažeidimo vieta – Kuršių tak. 1T, 00317X: 6215771.0, Y: 317889.0, Palanga, Palangos miesto savivaldybė, transporto priemonė - „(duomenys neskelbtini)“, nusižengimo tipas - transporto priemonė sustojo/stovėjo KET punkto ribojimo zonoje. Taip pat pateikta foto nuotrauka, iš kurios aiškiai matyti konkreti transporto priemonė ir jos valstybinis numeris, transporto priemonės pastatymo ant vejos faktas. Matyti, kad šalia vietos, kur pastatytas automobilis, neišvažinėtoje dalyje, auga žolė, krūmai. Iš nuotraukos taip pat matyti, kad vieta, kurioje pažeidimo dieną pareiškėjas buvo palikęs stovėti automobilį yra neasfaltuota ir nepritaikyta automobilio eismui. Iš Google Maps foto nuotraukos matyti, kad dalis ant kurios stovi pareiškėjo pastatyta transporto priemonė stovi sustoti draudžiamojoje vietoje. Iš foto nuotraukų matyti, kad tai vieta, kuri neskirta transporto priemonių statymui, o automobilis aiškiai pastatytas ant prižiūrėtos, nupjautos žolės. Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog ta vieta, kurioje pastatytas automobilis nėra veja, ten žolė buvo nevienalytė rūšiniu kriterijumi, įvairaus aukščio, skirtingų lapų struktūros, smulkių žiedų įvairovė, jo nuomone matosi šienautos žolės likučiai ir vietomis išdegusi nuo karščio žemė. Teismų praktikoje suformuluota, kad vien tai, jog dėl dažno netinkamo mašinų parkavimo dalis vejos yra akivaizdžiai sunykusi, nesuteikia automobilių vairuotojams teisės šioje vietoje juos statyti ar per nurodytą vietą važinėti (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-278-1058/2024). Šiuo atveju darytina išvada, kad A. J. pastatė ir paliko stovėti automobilį tam neskirtoje vietoje, t. y. Kelių eismo taisyklių draudžiančioje vietoje.
15. Taigi teismui nekyla abejonių, kad A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus, t. y. sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę – ant vejos. Tokiu būdu jo padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
16. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės galioja tiek viešose, tiek privačiose teritorijose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Kelių eismo taisyklių nuostatos įtvirtina draudimą stovėti tam tikroje vietoje. Kelių eismo taisyklių privalančiam išmanyti vairuotojui šis draudimas turi būti žinomas, net ir kai nėra kelio ženklų, draudžiančių stovėti tam tikroje teritorijoje. Iš byloje esančių foto nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, kurie leistų statyti automobilį aptariamoje vietoje kaip pastatė pareiškėjas.
17. Be to, pažymėtina, kad vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė pėsčiųjų eismui, savaime nesuteikia teisės statyti automobilį pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia kelių eismo taisyklės. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje.
18. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta pirmiau, teismas konstatuoja, jog A. J. veiksmuose, kuomet jis 2024 m. liepos 6 d., 13.47 val., (duomenys neskelbtini)., pastatė ir paliko transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėti vietoje, kur pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus, yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Taigi teismas daro išvadą, jog Institucija visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl 2024 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas, kuriuo A. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 35,00 Eur dydžio bauda, paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-13845-2024 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo A. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.