- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2-278-488/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04949-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- B. P.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. D. ir jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovui B. P. ir jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atsakovui B. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo B. P. (toliau – atsakovas) 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, atsakovas davė parodymus: „santykiai su A. D. yra konfliktiški, kadangi ji yra pasikėsinusi jį nužudyti“. Viešai, žodžiu pareiškęs, kad ieškovė yra padariusi sunkų nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskleidė tikrovės neatitinkančią ir išgalvotą informaciją, o tai akivaizdžiai žemina ieškovės garbę ir orumą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė prarado dvasinę ramybę, patyrė fizinį – dvasinį skausmą, pažeminimą. Situacija sukėlė emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovė nesikreipė dėl neturtinės žalos priteisimo po administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi ji neturėjo tam sveikatos, tačiau kadangi atsakovas iki šiol skleidžia šią informaciją, ji ryžosi kreiptis į teismą. Ieškovė nurodo, kad šalių konfliktiniai santykiai gali kilti iš ginčo dėl nekilnojamojo turto. Ieškovė patirdama atsakovo išpuolius prastai miega, jai padidėja spaudimas. Pas psichiatrus ieškovė nesigydė, lankosi pas šeimos gydytoją dėl padidėjančio spaudimo. Patirtą neturtinę moralinę žalą vertina 2 000,00 Eur suma.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė pasikėsino jį nužudyti ir užsakė jo nužudymą. Atsakovas šių teiginių iki šiol nepaneigė, priešingai, tokios pozicijos laikosi iki šiol ir tai tvirtina. Kadangi šalys yra artimi giminaičiai, šie teiginiai išsakyti ne tik viešo teismo posėdžio metu, bet ir kitų asmenų artimųjų ir pažįstamų žmonių aplinkoje, todėl toks šmeižtas žeidžia ieškovės garbę ir orumą, pažeidžia ieškovės interesus ir teises. Dėl nurodyto neatsakingo atsakovo elgesio pablogėjo ieškovės psichologinė sveikata: ieškovė prastai miega, jaučia skausmą ir pažeminimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 2 000,00 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi jis nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodo, kad atsakovas administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, teismui atskleidė jo ir ieškovės tarpusavio santykius ir nurodė, kad santykiai yra konfliktiški bei kad ieškovė kėsinosi jį nužudyti. Teismo posėdžio metu nuomonės atskleidimas teismui nėra laikomas duomenų paskleidimu ir negali užtraukti civilinės atsakomybės. Iš atsakovo išsakytos nuomonės matyti, kad jis manė ir iki šiol mano, jog ieškovė kėsinosi jį nužudyti. Pagal atsakovo pareiškimą teisėsaugos institucijose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ar atsakovo teiginys laikytinas žinia ar nuomone. Atsakovas pažymi, kad jo teismui išsakyta nuomonė negali būti laikoma žinia. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė nėra paskleista, atsakovas savo nuomonę išsakė teismo posėdžio metu, tačiau neviešai. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo išsakytos nuomonės pablogėjo ieškovės sveikata, atsirado neigiamos pasekmės, kuriuos būtų galima įvertinti ieškovės nurodyta suma. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusio asmens patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas savo nuomonę išreiškė duodamas parodymus administracinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje. Atsakovas nurodytos bylos nagrinėjimo metu davė parodymus kaip nukentėjusysis, todėl jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti nubaustas už melagingų parodymų davimą. Teismas galėjo reaguoti į atsakovo parodymus, tačiau jokių procesų dėl to teismo ar ieškovės iniciatyva nėra pradėta. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė gali būti laikoma paskleista viešai dėl teismo posėdžių specifikos, atsakovas neturėjo tikslo ieškovę pažeminti. Asmuo už administraciniame procese duotus parodymus negali būti traukiamas atsakomybėn civilinio proceso tvarka, nes tai pažeistu nukentėjusiojo teisę duoti parodymus, taip kaip jis supranta. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teisme išreiškė savo nuomonę. Neturtinė žala gali būti atlyginama tik tuomet, kai yra nustatomos pasekmės, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo išsakytos nuomonės pablogėjo ieškovės sveikata, sugadinta jos reputacija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu atsakovas duodamas parodymus teismo posėdyje paaiškino, kad „santykiai su A. D. yra konfliktiški, kadangi ji yra pasikėsinusi jį nužudyti“. Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad tokiu būdu atsakovas viešai žodžiu pareiškė, kad ieškovė yra padariusi labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir tokiais veiksmais viešai paskleidė išgalvotą ir neatitinkančią tikrovės informaciją. Ieškovės kaltinamas padarius labai sunkų nusikaltimą žemina ieškovės garbę ir orumą.
Analizuojant, ar egzistuoja specialusis garbės ir orumo įžeidimo deliktas, būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę, kadangi tik nustačius, kad asmuo paskleidė žinią, analizuotinos kitos garbės ir orumo delikto sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment oi 9 January 2007). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo teiginiai buvo pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste, jis juos pateikė duodamas parodymus teisme ir šių aplinkybių niekaip negrindė, laikytina, kad tai yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė, kurią jis susidarė subjektyviai vertindamas faktus ir duomenis. Nors bylos nagrinėjimo teisme procesas tam tikra prasme turi viešumo požymių, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo pasisakymai dėl šalių santykių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste, skirta konkretiems asmenims ir aplinkybėms išsiaiškinti, todėl negali būti vertinami kaip asmenį įžeidžianti ar jo garbę ir orumą žeminanti informacija.
Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo sistemingumo skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę yra formalios, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės yra neįrodytos, todėl apie jas nepasisako.
Nustačius, kad atsakovo parodymai bylos nagrinėjimo metu nelaikytini žinios paskleidimu, nėra pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sąlygų, kadangi siekiant taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos šio delikto būtinosios sąlygos kartu. Kadangi nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus CK 2.24 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo ir spręsti jos priteisimo klausimą (CK 6.245 – 6.249, 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškovės ieškinys atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavai atmestini, t. y. sprendimas priimtinas atsakovo naudai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovui teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 220,00 Eur, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 21,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,52 Eur (dvidešimt vieno euro 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai. Pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose