Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1325-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
2S-1325-826/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
D. G.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paslaugų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, valstybės įmonė „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. 2S-1325-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00032-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos
:3.3.2.5; 3.4.2.11.1.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2606-669/2020 pagal bankroto administratoriaus V. T. prašymą dėl fizinių asmenų D. G. ir D. G. bankroto bylos nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paslaugų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ ir valstybės įmonė „Turto bankas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. kovo 14 d. nutartimi D. G. ir D. G. (toliau – ir pareiškėjai, bankrutuojantys asmenys) iškelta bankroto byla. Bankrutuojančių asmenų bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lexuna“, kuri Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas bankroto administratorius V. T..

Šalies argumentai

2. Bankroto administratorius V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad bankrutuojantys asmenys prašymo pateikimo teismui dieną yra finansiškai pajėgūs per protingą terminą atkurti savo mokumą ir savarankiškai padengti visas savo skolas kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi užbaigė bankrutuojančių asmenų D. G. ir D. G. bankroto bylą.

4. Teismas nustatė, kad bankrutuojančių asmenų patikslintame kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plane numatyta, kad pareiškėjams būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikalinga 502,77 Eur suma, o jų kas mėnesį į bankroto administratoriaus atidarytą banko sąskaitą mokama suma – 193,45 Eur. Planą numatoma baigti įgyvendinti 2020 m. spalio 20 d. Remiantis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo patvirtinta plano vykdymo ataskaita Nr. 4 už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. spalio 20 d., pagal administratoriui pateiktus duomenis, savo būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjai skiria daug didesnes sumas, nei jos yra numatytos galiojančiame plane. Per ataskaitinį laikotarpį bankrutuojantys asmenys savo būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo skirti 3 017,28 Eur (arba 502,77 Eur / mėn.) sumą, nors faktiškai buvo skirta bent 8 908,50 Eur (arba 1 484,75 Eur / mėn.) suma (9 395,39 + 1 449,00 – 1 935,89). Tai patvirtina, kad D. G., per ataskaitinį laikotarpį gavęs 12 084,58 Eur pajamų (2 950,58 Eur darbo užmokestis + 9 134,00 Eur dienpinigiai), net 7 004,39 Eur sumą pervedė savo sutuoktinei D. G. (kuri šias lėšas išleido), 825,00 Eur pervedė administratoriui, o 783,00 Eur sumą pervedė kitiems asmenims (iš viso pervesta 9 395,39 Eur suma). Tuo tarpu D. G. per ataskaitinį laikotarpį gavo 1 449,00 Eur pajamų (1 029,42 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos + 412,58 Eur darbo užmokestis + 7,00 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos grąžinta GPM permoka). Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu D. G. Plungės rajono savivaldybės administracija pervedė 240,78 Eur išmokų, o buvęs sutuoktinis V. A. – 300,00 Eur sumą (alimentai).

5. Bankrutuojančių asmenų 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 12 patvirtinta 2020 m. balandžio 21 d. plano vykdymo ataskaita Nr. 5 už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 20 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. ir pritarta bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą su prašymu baigti fizinių asmenų bankroto bylą FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

6. Plano vykdymo ataskaitoje Nr. 5, be kita ko, nurodyta, kad, pagal administratoriui pateiktus duomenis, savo būtiniesiems poreikiams tenkinti bankrutuojantys fiziniai asmenys skyrė daug didesnes sumas, nei jos yra numatytos galiojančiame plane, – faktiškai buvo skirta bent 7 480,05 Eur (arba 1 246,68 Eur / mėn.) suma (8 528,89 + 1 492,46 - 2 250,00 - 291,00). Tai patvirtina, kad D. G., per ataskaitinį laikotarpį gavęs 12 953,78 Eur pajamų (3 260,78 Eur darbo užmokestis + 9 693,00 Eur dienpinigiai), net 7 112,59 Eur sumą pervedė savo sutuoktinei D. G. (kuri šias lėšas išleido), taip pat 1 416,00 ,00 Eur pervedė administratoriui (iš viso pervedė 8 528,89 Eur sumą). Tuo tarpu D. G. per ataskaitinį laikotarpį gavo 1 492,46 Eur pajamų (860,47 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos + 631,99 Eur darbo užmokestis). Be to, ataskaitiniu laikotarpiu D. G. Plungės rajono savivaldybės administracija pervedė 243,69 Eur išmokų, o buvęs sutuoktinis V. A. – 360,00 Eur sumą (alimentai).

7. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankrutuojantys asmenys per du paskutiniuosius plano vykdymo pusmečius, t. y. nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., gavo 27 979,82 Eur pajamų (12 084,58 Eur + 1 449,00 Eur + 12 953,78 Eur + 1 492,46 Eur) arba vidutiniškai 2 331,65 Eur per mėnesį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į gautą pajamų dydį per du paskutiniuosius plano vykdymo pusmečius ir į likusią kreditinio reikalavimo sumą (11 197,37 Eur), sutiko su bankroto administratoriaus pozicija, kad bankrutuojantys asmenys yra finansiškai pajėgūs per protingą terminą atkurti savo mokumą ir savarankiškai padengti savo skolas kreditoriams. Nors D. G. teismo posėdyje paaiškino, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis šiuo metu dirba naujose vietose, tačiau šios aplinkybės savaime nesuponuoja išvados, kad jų pajamos bus daug mažesnės. Tokios išvados teismui nesudaro pagrindo manyti ir D. G. per du paskutiniuosius plano vykdymo pusmečius gautos pajamos, kurios patvirtina D. G. galimybę uždirbti, teismo vertinimu, orias pajamas.

8. Teismas nenustatė, kad bankrutuojantys asmenys papildomai lėšų būtų skyrę kreditinių reikalavimų dengimui, tokių duomenų nepateikė ir bankrutuojantys asmenys. Tokia situacija, kai bankrutuojantys asmenys gauna daug didesnes pajamas nei numatytos plane ir neskiria papildomai lėšų kreditiniams reikalavimams tenkinti, yra teismo nepateisinama ir neužtikrinanti teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros.

9. Teismas taip pat atmetė D. G. argumentus, kad D. G. gauti dienpinigiai neturėtų būti laikomi pajamomis, be to, jie reikalingi D. G. pragyvenimui užsienyje. Teismas pažymėjo, kad dar teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje bankrutuojantiems asmenims buvo išaiškinta, kad D. G. gaunami dienpinigiai laikytini pajamomis. D. G. dienpinigiai tris kartus viršijo jo gaunamą darbo užmokestį, o bankrutuojantys asmenys įrodymų, kad gauti dienpinigiai buvo reikalingi pragyvenimui užsienyje, nepateikė. Be to, D. G. iš savo gaunamo darbo užmokesčio, įskaitant dienpinigius, gautus per du paskutiniuosius plano vykdymo pusmečius, D. G. pervedė 14 116,98 Eur (7 004,39 Eur + 7 112,59 Eur), kuri šias lėšas naudojo savo nuožiūra.

10. Teismas konstatavo, kad bankrutuojantys asmenys, gaudami didesnes pajamas nei numatytos plane, nesiekė sutaupyti ir maksimaliai padengti kreditorių reikalavimų ir taip pažeidė teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. G. ir D. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratoriaus V. T. prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Byloje nėra ginčo dėl didesnių gautų pajamų, tačiau, pareiškėjų nuomone, bankroto administratorius netinkamai priskiria visas gautas pajamas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Aplinkybė, kad D. G., per ataskaitinį laikotarpį gavęs 12 953,78 Eur pajamų, net 7 112,59 Eur sumą pervedė savo sutuoktinei D. G. (kuri šias lėšas išleido), neatitinka tikrovės. D. G. gauti dienpinigiai buvo išleisti darbo funkcijų įgyvendinimui, nes išgryninimas vyko Lietuvoje dėl geresnio kurso ir sąlygų, buvo perkami maisto produktai pragyvenimui komandiruotėje, atsiskaitoma už būsto nuomą būnant komandiruotėje. Todėl savo poreikiams tenkinti ši suma negalėjo būti išleista.

11.2. Pareiškėjų nuomone, ankstesniais laikotarpiais gautos pajamos parodo įvykius praeityje, tačiau neturi jokio teisinio pagrindo ateičiai, nes dabartinė D. G. darbo sutartis patvirtina, jog tokių pajamų, kokias gavo ataskaitiniais laikotarpiais, D. G. nebegauna. Taigi ši aplinkybė patvirtina bankrutuojančių asmenų daug blogesnę esamą turtinę padėtį nei buvusiu laikotarpiu.

11.3. Bankroto administratoriaus pareiga yra laiku reaguoti į pokyčius ir jeigu administratorius manė, kad bankrutuojantys asmenys yra finansiškai pajėgūs mokėti didesnes įmokas, visų pirma turėjo kreiptis į teismą dėl plano pakeitimo, nustatant kitus įmokų dydžius.

12. 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjų prašymas įpareigoti bankroto administratorių V. T. parengti pareiškėjų bankroto byloje plano įgyvendinimo aktą bei nutraukti pareiškėjų bankroto bylą.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų D. G. ir D. G. atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. FABĮ 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad fizinis asmuo, be kita ko, turi visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau mokamą darbą, tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Nurodytų FABĮ normų pažeidimus patvirtina patys pareiškėjai, atskirajame skunde pripažindami, kad papildomai gautos lėšos nebuvo perduotos / pervestos administratoriui, kad būtų didesne dalimi atsiskaityta su kreditoriais, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėjai nėra sąžiningi ir vengia savo prievolės kreditoriams vykdymo.

14. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į pareiškėjų D. G. ir D. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Trečiojo asmens vertinimu, pareiškėjų atskirasis skundas nepagrįstas, jame nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nėra pateikta įrodymų, kad 9 712 Eur suma buvo išleista komandiruotėse, nėra konkrečių įrodymų ir teisinių argumentų, kurie pagrįstų dėstomas aplinkybes.

14.2. Kreditinių reikalavimų tenkinimo ir fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu planas turi būti vykdomas visa apimtimi ir analizuojamos visos plano vykdymo laikotarpiu esančios aplinkybės, jeigu planas nebuvo tikslinamas. Nagrinėjamu atveju planas nebuvo tikslintas, o tokia išimtine teise gali pasinaudoti tik bankrutuojantis asmuo FABĮ 17 straipsnyje numatyta tvarka, bet ne bankroto administratorius, kaip teigiama atskirajame skunde.

14.3. Atskirajame skunde pripažįstama, kad papildomai gautos lėšos nebuvo pervestos į depozitinę sąskaitą, kad būtų didesne dalimi atsiskaityta su kreditoriais, todėl pagrįstai darytina išvada, jog bankrutuojantys asmenys nėra sąžiningi, pažeidžia ne tik FABĮ paskirtį, bet ir teisingą jų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad bankrutuojantys asmenys yra finansiškai pajėgūs per protingą terminą savarankiškai padengti visus skolinius įsipareigojimus savo kreditoriams. Fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad skolininkų gaunamų pajamų dydis yra pakankamas jų įsipareigojimams padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

17. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas užbaigė bankrutuojančių asmenų bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Pareiškėjai D. G. ir D. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – D. G. 2020 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutarties kopiją. Pareiškėjų vertinimu, šis pateiktas naujas įrodymas patvirtina jų pasikeitusią finansinę padėtį.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamu nauju įrodymu, pažymi, kad darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio (įmonės atstovo). Be to, darbo sutartis sudaryta dar 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. likus daugiau kaip mėnesiui iki 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai nenurodė priežasčių, kodėl šios darbo sutarties kopijos neteikė pirmosios instancijos teismui, nors pareiškėja D. G. teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad D. G. nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio yra pakeitęs darbovietę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamą naują įrodymą ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

21. 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme taip pat gautas pareiškėjų prašymas įpareigoti bankroto administratorių V. T. parengti pareiškėjų bankroto byloje plano įgyvendinimo aktą bei nutraukti pareiškėjų bankroto bylą. Nurodo, jog bankroto administratorius netenkino jų pateikto prašymo, o šiuo metu kreiptis į pirmosios instancijos teismą nėra galimybių, nes byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti tokį pareiškėjų prašymą kaip neteismingą apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjai skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir prašymus FABĮ ir CPK nustatyta tvarka turi teisę teikti fizinių asmenų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (šiuo atveju Plungės apylinkės teismui), bet ne tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užbaigė pareiškėjų bankroto bylą, konstatavęs, kad tokia situacija, kai pareiškėjai gauna daug didesnes pajamas nei numatytos plane ir neskiria papildomai lėšų kreditiniams reikalavimams tenkinti, yra nepateisinama ir neužtikrinanti teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, be to, pareiškėjai yra finansiškai pajėgūs per protingą terminą atkurti savo mokumą ir savarankiškai padengti savo skolas kreditoriams. Pareiškėjai pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodami, kad: 1) D. G. gautos didesnės pajamos buvo panaudotos jo darbo funkcijoms įgyvendinti, o jų išgryninimas vyko Lietuvoje dėl geresnio kurso ir sąlygų, buvo perkami maisto produktai pragyvenimui ir atsiskaitoma už būsto nuomą būnant komandiruotėje; 2) šiuo metu D. G. nebegauna tokių pajamų, kokias gavo ataskaitiniais laikotarpiais, todėl šiuo metu pareiškėjų finansinė padėtis yra daug blogesnė; 3) pats bankroto administratorius, manydamas, kad pareiškėjai yra finansiškai pajėgūs mokėti didesnes įmokas kreditoriams, turėjo kreiptis į teismą dėl plano pakeitimo.

23. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019 ir kt.).

25. FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose numatyti teisiniai pagrindai, kai fizinio asmens bankroto procedūra gali būti užbaigta anksčiau mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos: 1) anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus; 2) bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus; 3) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus.

26. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti pareiškėjų bankroto bylą FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, pateikdamas teismui bankrutuojančių asmenų kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitas už paskutinius du ataskaitinius laikotarpius ir pareiškėjų banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas D. G. gavo daug didesnes pajamas, nei buvo numatytos plane, tačiau papildomų lėšų dengti turimiems kreditorių įsipareigojimams neskyrė.

27. Nors pareiškėjai pripažįsta, kad D. G. gavo kur kas didesnes pajamas, nei buvo numatyta plane, tačiau teigia, kad jos buvo panaudotos D. G. darbo funkcijoms įgyvendinti, o jų išgryninimas vyko Lietuvoje dėl geresnio kurso ir sąlygų, buvo perkami maisto produktai pragyvenimui ir atsiskaitoma už būsto nuomą būnant komandiruotėje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjų argumentus kaip deklaratyvius. Visų pirma, pareiškėjai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad D. G. pervesti D. G. pinigai bent iš dalies buvo panaudoti D. G. darbo funkcijoms atlikti. Priešingai, D. G. banko sąskaitos išrašas teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šie pinigai buvo panaudoti D. G. asmeninėms reikmėms. Antra, pareiškėjai nesilaikė FABĮ 16 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje bei informuoti bankroto administratorių apie pasikeitusią finansinę būklę.

28. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai, gaudami daug didesnes pajamas nei numatytos plane ir neskirdami papildomai lėšų kreditiniams reikalavimams tenkinti, pažeidė bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjų kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos už ataskaitinius laikotarpius nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. patvirtina, kad bankrutuojantys asmenys per šiuos laikotarpius gavo 27 979,82 Eur pajamų. Įvertinus likusią kreditinio reikalavimo sumą (11 197,37 Eur), pripažintina, kad pareiškėjai yra finansiškai pajėgūs per protingą terminą atkurti savo mokumą ir savarankiškai padengti savo skolas kreditoriams.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjai klaidingai nurodo, jog pats bankroto administratorius, manydamas, kad pareiškėjai yra finansiškai pajėgūs mokėti didesnes įmokas kreditoriams, turėjo kreiptis į teismą dėl plano pakeitimo. Tokia teisė FABĮ 17 straipsnio 1 punkte nustatyta ne bankroto administratoriui, bet patiems bankrutuojantiems asmenims.

30. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjų D. G. ir D. G. kartu su atskiruoju skundu teikiamą naują įrodymą bei 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktą prašymą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjas Marius Dobrovolskis