- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-568-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23112-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui N. B. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir 1000 Eur dydžio užstatą, ir baudžiamoji byla N. B. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, iš N. B. nuspręsta konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz R320CDI 4Matic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką nustatant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. B. 2021 m. liepos 12 d. apie 02.48 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,33 promilių neblaivumą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už kurios padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. N. B. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 rugpjūčio 17 d. nuosprendį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad konfiskuotino automobilio vertė yra didesnė nei 5700 Eur. Tokia suma jo šeimai itin didelis finansinis praradimas. Į automobilį buvo daug investuota, dėl ko jo vertė dar padidėjo. Automobilis buvo naudojamas darbinėje veikloje, o taip pat ir visos šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, poreikiams tenkinti. Netekus teisės vairuoti nuvykti į darbą Vilniuje tapo sudėtinga, todėl darbo, kuriame uždarbis siekdavo 1000 Eur, teko atsisakyti. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir mokosi bokštinio krano operatoriaus profesijos. Taip pat nurodo, kad automobilis buvo įsigytas už 6000 Eur paskolą, kurią įsipareigota grąžinti 2024 metų kovą. Sutuoktinė taip pat yra paėmusi 6474 Eur vartojimo paskolą, kurios grąžinimo terminas numatytas 2025 metais. Sutuoktinė nuo 2021 m. liepos dirba sezoninį darbą, iki to ji gaudavo tik nedarbo išmoką, neviršijančią 300 Eur, taigi šeima šiuo metu gauna minimaliais pajamas.
2.2. Skunde pažymima, kad nors BK 72 straipsnis numato, kad nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama, tačiau turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Apelianto manymu, automobilio konfiskacija nėra būtina priemonė, kadangi jis padarė vieną nusikaltimą, niekada nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, šiuo metu jis mokosi ir išlaiko šeimą, už jį laiduoja teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Apeliantas mano, kad visai tai duoda pagrindą teigti, kad konfiskuojant didelės vertės automobilį jo teisės buvo suvaržytos labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juolab, kad jam yra paskirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 1000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apelianto N. B. skundas atmestinas.
6. Skundu prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo argumentuojant tuo, kad šios priemonės taikymas yra neproporcingas.
7. Apeliantas teisus teigdamas, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teismui suteikta teisė pačiam spręsti dėl baudžiamojo poveikių priemonių taikymo būtinumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi teismui suteikta diskrecijos teisė taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų kiekį ir rūšis.
8. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržyti asmens teisių daugiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015; 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.).
9. Sprendžiant apeliantui paskirto turto konfiskavimo proporcingumo klausimą kolegija pažymi, kad N. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką jam bausmė neskirta, neatsirado teistumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
10. Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu apeliantas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra neproporcinga, labiau asmens teises pažeidžianti, nei visuomenės interesus atitinkanti priemonė. Skunde apelianto nurodomos ir teismui pateiktais dokumentais (b.l. 140-165) pagrįstos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės, turimų finansinių įsipareigojimų, šeimos sudėties ir gaunamų pajamų, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonė neproporcingumą. Automobilio konfiskavimas niekaip nepaveiks apelianto turimų finansinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis, apelianto sutuoktinė turi kitą automobilį, taigi būtiniausi šeimos poreikiai susiję su automobilio naudojimu, vaikų pristatymu į švietimo ir gydymo įstaigą bus užtikrinti. Kolegija pažymi, kad visos apelianto teismui nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra nei6vengiamos paties apelianto nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką.
11. Skunde prašoma vertinti ir tai, kad apeliantas padarė tik vieną nusikaltimą, niekada nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir kitas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą buvo pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018), šiuos skundo argumentus atmeta.
12. Kolegija taip pat vertina tai, kad N. B. padarytas nusikaltimas susijęs su itin pavojingu naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimu. Jam nustatytas neblaivumas siekė 2,33 promiles. Nors jo nusikalstamais veiksmais ir nebuvo sukeltos pasekmės tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasekmių išvengta tik dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių. Kolegija laikosi nuomonės, kad dviejų, pakankamai švelnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas be automobilio konfiskavimo, už tokio pobūdžio nusikaltimą, formuotų asmens nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, ne tik pačiam apeliantui, bet ir kitiems asmenims, o taip pat sudarytų sąlygas pakartotiniems tokio pobūdžio veiksmams.
13. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Analogiškoje nagrinėjamai byloje, kurioje atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą asmeniui taip pat buvo taikytos trys analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės ir buvo keliamas paskirto turto konfiskavimo proporcingumo klausimas, kasacinis teismas pasisakė, kad baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), nėra pakankamos siekiant užtikrinti įstatymų leidėjo keliamų tikslų didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi
nutarė:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.