Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – S. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad kai ji buvo nepilnametė, nors jai buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, jos žiniomis tėvas jai priteisto išlaikymo nemokėjo. Kiek jai žinoma antstoliai negalėjo rasti atsakovo, nes jis nelegaliai dirbo užsienyje. Ieškinio pateikimo metu ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atestatas jai įteiktas rugpjūčio 2 d. Mokslo metai turėjo pasibaigti daug anksčiau, bet dėl karantino mokslo metai užsitęsė. Kai mokėsi mokykloje ji gyvena su mama, mama padengdavo visas jos išlaidas, nes ji mokėsi ir negalėjo savęs išlaikyti. Ji su mama gyveno močiutei priklausančiame bute, mama apmokėjo visus komunalinius mokesčius. Mama savo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyveno iš mamos gaunamo darbo užmokesčio. Prašo priteisti iš atsakovo paramą iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje.

Atsakovas R. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio ir jo priedų kopijos kartu su teismo pranešimu atsakovui R. L. įteikti tinkamai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, apie teismo posėdį jis buvo informuotas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. L., gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. L. ir trečiojo asmens S. G. dukra (e. b. l. 1-6). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4158-06/2003, nutraukė atsakovo R. L. ir trečiojo asmens S. G. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas R. L. ir trečiasis asmuo S. G. susitarė, kad jų nepilnametės dukros A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusi (duomenys neskelbtini) lieka gyventi su motina S. G., dukrų išlaikymui R. L. mokės po 1 MGL dydžio išlaikymą po 1 MGL dydžio išlaikymą kas mėnesį, kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės (e. b. l. 13, 36-37). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-44-182/2009 tenkintas ieškovės S. G. ieškinys ir pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 2 d. sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis ir nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 12 d. priteistas iš atsakovo R. L., išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. L. ir R. L. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį kiekvienam iš jų iki vaikų pilnametystės (e. b. l. 38-40). Ieškovei R. L. 2019 m. rugsėjo 12 d. suėjo 18 metų (e. b. l. 6). Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2020 m. sausio 8 d. pažymos Nr. V9-1, matyti, kad R. L. 2019-2020 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 (12) ė klasėje, pagal vidurinio ugdymo programą, numatoma mokyklos baigimo data 2020 m. liepos 17 d. (e. b. l. 8). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki bendrojo lavinimo mokymo programos mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos 2020 m. rugpjūčio 2 d., bet ne ilgiau, nei sukaks 24 metai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui. Šiuo atveju yra svarbios tokios aplinkybės: vaiko turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovei 2019 m. rugsėjo 12 d. sukako 18 metų, sulaukusi pilnametystės, ji mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 4 (12) ė klasėje, mokslo metų pradžia 2019 m. rugsėjo 1 d., mokslo metų pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 2 d. Ji yra ne vyresnė nei 24 metų, neturi registruotino kilnojamojo/nekilnojamojo turto (e. b. l. 9, 10), nedirba, faktiškai buvo ir yra išlaikoma trečiojo asmens S. G. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kadangi mokymosi procesas apima ne tik užsiėmimus mokykloje, bet ir pasiruošimą pamokoms, savarankiškus darbus ir pan., dalyvavimą užklasinėje veikloje, todėl akivaizdu, kad ieškovė neturėjo galimybės dirbti savarankiškai ir gauti pajamų. Svarbu ir tai, kad mokantis vidurinėje mokykloje svarbu ne tik baigti mokyklą, tačiau turi būti dedamos maksimalios pastangos mokyklą baigti kuo geresniais pažymiais, nes nuo mokyklos baigimo rezultatų priklauso tolimesnės galimybės pasirinkti norimą ar siekiamą studijų formą bei specialybę. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad didžiąją laiko dalį ieškovė privalėjo skirti mokymuisi, todėl teismas sprendžia, kad ieškovei jos mokymosi laikotarpiu materialinė parama buvo reikalinga ir atsakovas būdamas ieškovės tėvu turėjo pareigą tam tikra dalimi taip pat prisidėti prie pilnametės poreikių tenkinimo jos mokymosi laikotarpiu.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma sudaro apie 300,00 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistui – po 5 Eur per dieną, 150 Eur per mėnesį; drabužiams, avalynei (pagal sezoniškumą), vidutiniškai per mėnesį – 30 Eur; higienos reikmėms, vidutiniškai per mėnesį – 25 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.), vidutiniškai per mėnesį – 15 Eur; komunaliniams patarnavimams (elektra, dujos, vanduo, šildymas), vidutiniškai per mėnesį – 25 Eur; mokymosi prekėms, vidutiniškai – 35 Eur; transportui, vidutiniškai per mėnesį –10 Eur; Buities prekėms (valymo, skalbimo priemonės), vidutiniškai per mėnesį – 10 Eur.

Išanalizavus ieškinyje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, konstatuojama, kad šie nurodyti ieškovės poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, – visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai) ir jos yra minimalios. Negalima nuginčyti to fakto, kad suaugusiam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo išlaidų, kad besimokančiai ieškovei yra būtinos mokymosi priemonės. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, privalu atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Ieškovė nurodė, kad ją remia ir visiškai materialiai išlaiko trečiasis asmuo – motina, atsakovas – tėvas geranoriškai neprisidėjo ir neprisideda prie išlaikymo (paramos) teikimo, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas vengė teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki pilnametystės, išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, ieškovės mama S. G., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. buvo nuo 328,57 Eur iki 888,16 Eur (neatskaičius mokesčių) (e. b. l. 15-16). Trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ji uždirba nuo 430 iki 460 Eur per mėnesį priklausomai nuo gaunamų premijų. S. G. kilnojamojo/nekilnojamojo turto, neturi (e. b. l. 17, 18), panaudos tikslais gyvena jos motinai S. B. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19, 22). Pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog S. G. mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už elektrą (e. b. l. 23, 32). S. G. su AB „Mokilizingas“ 2019 m. gruodžio 27 d. sudariusi tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį 932 Eur sumai nešiojamajam kompiuteriui įsigyti, paskolos grąžinimo pabaiga – 2021 m. birželio 24 d. (e. b. l. 34). Vertinant ieškovės motinos gaunamas pajamas pripažintina, kad jos yra santykinai mažos, o trečiojo asmens paaiškinimais išlaikyti dukras jai labai padėdavo jos mama. Taip pat, S. G. auginą dar vieną nepilnametę dukrą T. G., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7), kuriai taip pat reikalingas išlaikymas.

Atsakovas R. L. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė bei duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Pagal VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenis kilnojamojo/nekilnojamojo turto atsakovas, neturi (e. b. l. 88, 89), SODROS duomenimis, nedirba (e. b. l. 90). A. S. Žukaitienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą iš skolininko R. L., išieškotojos S. G. naudai, išieškojimo suma 17 637,40 Eur (e. b. l. 41, 42). Tačiau vien šių byloje esančių duomenų neužtenka pagrindo konstatuoti, kad atsakovo finansinės padėtis tokia bloga, kad jis negali prisidėti prie savo pilnametės dukros išlaikymo (paramos). Atsakovas byloje elgėsi pasyviai, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo lygiomis dalimis su ieškovės motina prisidėti prie dukros išlaikymo (paramos). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas pagal savo amžių ir galimybes negali dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Be to, kaip matyti iš antstolės S. Ž. 2019 m. gruodžio 4 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, atsakovas 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėn. (e. b. l. 43), dirbo, kas patvirtina, kad atsakovas dirbti gali. Ieškovę iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje išlaikė ir šiuo metu išlaiko jos motina trečiasis asmuo S. G., t. y. prisiima visą ieškovės išlaikymo naštą, atsakovas prie dukters išlaikymo gera valia niekada neprisidėjo ir neprisideda. Teismo vertinimu, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien tik motinai. Motinai finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros, kuri siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, būtinuosius poreikius, todėl ieškovei buvo būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių, trečiojo asmens turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, tačiau mokėsi gimnazijoje siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, parama jai buvo reikalinga, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovo priteistinas išlaikymas (parama) dukrai R. L. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas pilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 1.5 straipsnis, 3.192¹ straipsnis).

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).

Nagrinėjamu atveju paramą ieškovė iš atsakovo priteisti prašo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 15 d. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovė teisę į išlaikymą turi nuo tos dienos kai jai suėjo aštuoniolika metų, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. Nors ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau tokio jos prašymo negalima vertinti, kad jai išlaikymas nebuvo reikalingas nuo pat jos pilnametystės kai ji mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais joms visuomet pragyventi buvo sunku, o teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, abejoti tuo neturi pagrindo. Kaip matyti iš

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 2.1 (NTP-2)-19-T-4709-16989, ieškovė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo, valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai pateikė 2019 m. spalio 14 d. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė R. L. teismui pirmą kartą ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, teikė 2020 m. sausio 27 d. Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. (11.7) TPS-9771 patvirtina, kad iki teismui pateikiant naują ieškinį, ieškovė 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant su atsakovu R. L. ginčą civilinėje byloje dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė praktiškai nuo jos pilnametystės siekė prisiteisti paramą iš atsakovo kol ji mokėsi vidurinėje mokykloje, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių susiklostė situacija, kad ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2020 m. balandžio 15 d. Tuo pagrindu teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs esančius įrodymus sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovės pareikštą reikalavimą, ir ieškovės naudai iš atsakovo turi būti priteistinas materialinis išlaikymas (parama) kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo ieškovės pilnametystės kol ji mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki bendrojo lavinimo mokymo programos mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos – 2020 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau, įvertinus aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu laikotarpis, už kurį turi būti priteistas išlaikymas (parama) yra praėjęs, teismas priteisia ieškovės naudai iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d., skaičiuojant kas mėnesį po 150,00 Eur. Taigi iš atsakovo ieškovei priteisiama išlaikymo įskolinimo suma yra 1 604,67 Eur (95 Eur (rugsėjo mėn. 19 d.) + (150 Eur x 10 mėn.) + 9,67 Eur (rugpjūčio mėn. 2 d.) = 1 604,67 Eur) (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 36,00 Eur (95 Eur (rugsėjo mėn. 19 d.) + 150 Eur x 10 mėn. + 9,67 Eur (rugpjūčio mėn. 2 d.) = 1 604,67 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 14,67 Eur; ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 253,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, minėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 604,67 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturių eurų 67 ct) išlaikymo (paramos) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36,00 Eur žyminį mokestį ir 14,67 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 50,67 Eur (penkiasdešimties eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 253,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) išlaidas už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. 74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.