Telšių apylinkės teismo sprendimas, 2-11-169/2015

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-25
Bylos Nr.: 2-11-169/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Violeta Erlickienė
Ieškovas: B. R.
Atsakovas: S. R.
Advokatai: Audronė Grigelionienė, Evelina Davidavičiūtė

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovui B. R., jo atstovei advokatei Audronei Grigelionienei,

atsakovei S. R., jos atstovėms Raimondai Joskaudienei ir advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės S. R. priešieškinį ir patikslintus priešieškinius ieškovui B. R., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. I. ir L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, apsimestinių sandorių nuginčijimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas B. R. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir atsakovės S. R. santuoką, sudarytą 1977 m. balandžio 30 d., įrašo Nr. 112, dėl atsakovės kaltės; padalinti santuokos metu įgytą turtą priteisiant jam: ½ dalį 0,2773 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 956 €; 5 690 € indeksuotos vertės 8,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2 586 € indeksuotos vertės 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3 577 € indeksuotos vertės 7,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 579 € vertės transporto priemonę FIAT, ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 18 vnt. galvijų, kurių vertė 8 015 €, bei kilnojamąjį turtą: 152 € vertės dviejų korpusų plūgą, 133 € vertės bulvių kasamąją, iš viso jam priteisiant turto už 25 688 €; atsakovei S. R. – ½ dalį 0,2773 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 956 €; 8 070 € indeksuotos vertės 15,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 027 € vertės transporto priemonę RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 860 € vertės pieno – šaldytuvą aušintuvą, 610 € vertės melžimo aparatą, 1 100 € vertės penkių korpusų plūgą bei 7 635 € piniginę kompensaciją, kurios dalis už 11 vnt. parduotų galvijų – 5 384 €, yra sumokėta, todėl likusi nesumokėta priteistinos kompensacijos dalis – 2 251 €, iš viso atsakovei priteisiant turto už 25 258 €; taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pripažino, jog pieno liniją, kurios vertė 3 475 €, jis pardavė, todėl sutinka ½ dalį šio turto vertės kompensuoti ir sumokėti atsakovei 1 737,50 €. Ieškinyje nurodė, jog santuoką įregistravo 1977-04-30, santuokos metu gimė dukterys S. ir J., kurios šiuo metu yra pilnametės, o sūnus A. 2008 m. žuvo. 2012 m. gegužės 6 d. ieškovas įtaręs, kad atsakovė susitikinėja su kitu vyriškiu, pasekė ją išvažiuojančią iš namų automobiliu ir matė jos susitikimą su jam iš matymo pažįstamu vyriškiu, A. S.. Po šių įvykių jis sutuoktinei pareiškė galvojąs apie santuokos nutraukimą, nes ši jam neištikima, o atsakovė tuo metu prisipažino apie intymius santykius su minėtu vyriškiu. Pažymėjo, jog atsakovė jau kurį laiką su juo elgėsi grubiai, nebendravo, stengėsi kuo mažiau laiko būti namuose. Jis ne kartą stebėjo sutuoktinės slaptus pokalbius telefonu. Mano, jog atsakovė tokiu savo elgesiu pažeidžia santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą, ši santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, bendras gyvenimas yra negalimas. Jau daugiau kaip metai jie negyvena kaip vyras ir žmona, neveda bendro ūkio, todėl šeimos išsaugoti nėra jokios galimybės. Ieškovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę – „R.“. Nurodė, kad pats asmeniškai, ir, jo žiniomis, atsakovė taip pat kreditorių neturi.

Šalies argumentai

Atsakovė S. R. nesutikdama su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu 2015 m. balandžio 23 d. priešieškinio reikalavimo patikslinimu (4 t., 55–57 b. l.) galutinai suformulavusi priešieškinio ir patikslintų priešieškinių reikalavimus prašo jos ir ieškovo B. R. santuoką, sudarytą 1977 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 112 , nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardę – R., atsakovui – R.; po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui B. R. priteisti transporto priemonę FIAT, ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 9 748,89 € vertės nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 271,08 € rinkos vertės 0,2773 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 144,06 € rinkos vertės gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 265,69 € rinkos vertės ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,06 € rinkos vertės šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 6 330 € vertės kilnojamąjį turtą, kurį sudaro 860 € vertės pieno šaldytuvas, 610 € vertės melžimo aparatas, 1 100 € vertės penkių korpusų plūgas, 152 € 2 korpusų plūgas, 133 € vertės bulvių kasamoji, 3 475 € vertės pieno linija, bei 22 galvijų bandą; pripažinti, jog 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos dėl turto perleidimo su A. I., o vėliau su L. B., yra neteisėtos ir negaliojančios ab initio, tariamai perleistas 24 270 € vertės kilnojamas turtas: 2 200 € rinkos vertės traktorius ChTZ, T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 800 € rinkos vertės traktorius McCormick, CX 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 100 € rinkos vertės traktoriaus priekaba Nr. OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 150–170 €/t rinkos vertės traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3 000 € rinkos vertės traktoriaus priekaba, valst. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalintina šioje civilinėje byloje, ir priteisti išvardintą turtą ieškovui B. R.; po santuokos nutraukimo atsakovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę RENAULT, SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 15 363,73 € vertės nekilnojamąjį turtą: 3 556,53 € vertės 8,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 572,23 € vertės 15,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 616,08 € vertės 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 618,62 € vertės 7,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė prašo iš ieškovo jai priteisti 12 492,14 € kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, 9 557,46 € kompensaciją už ieškovui natūra atitekusią 22 galvijų bandą, 12 453,66 € už pasisavintas pinigines lėšas, 2 896,20 € neturtinės žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas; už melagingus parodymus bei trukdymą bylos procesui, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, skirti ieškovui baudą, pusę baudos dydžio paskiriant jai. Priešieškinyje nurodė, jog, nepaisant bendro gyvenimo ir visada kartu vykdomos veiklos, bendras santuokinis gyvenimas su ieškovu visą laiką nuo pat santuokos sudarymo buvo pagrįstas nepasitikėjimu, įtarinėjimais ir prikaišiojimais dėl neištikimybės, koliojimais. Laikui bėgant pamačiusi, kad gyvenimas darosi vis blogesnis, vyras dar labiau ėmė ją kolioti, visaip įžeidinėti, tiesiog terorizuoti, galų gale net nebeleido naudotis kartu iš ūkio uždirbamais pinigais, paslapčia perleido visus galvijus, techniką, kitą turtą, užblokavo sąskaitas, paslėpė visus telefonus, nebebuvo net iš ko maitintis, dėl to ji privalėjusi ieškotis darbo. Ilgainiui gyvenant santuokoje pamačiusi, jog sutuoktinis vis labiau ima pavyduliauti, nuolat nepatenkintas, dažni nerviniai puolimai, koliojimaisi. Ieškovas tapo nepakantus, nekantrus, nuolat reikalaudavo besąlygiškai paklusti jo nustatytoms sąlygoms ir reikalavimams. Net esant mažiausiam prieštaravimui atsakovas prieš ją naudodavęs psichologinį smurtą. Atsakovės nuomone, ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, naudoja psichologinį smurtą, neteikia šeimai moralinės ir materialinės paramos, nebejaučia meilės ir pagarbos, nuolatos meluoja, savinasi bendrą turtą, yra nelojalus, todėl mano, kad bendras gyvenimas tapo negalimas. Nurodė išlaikymo sau nereikalaujanti. Pažymėjusi, jog santuokoje buvo įgiję technikos – traktorių T-150, McCormick, srutovežį, savaeigę šienapjovę, ruloninį šieno presą, vyniotuvą į plėvelę, plūgų, kombainą, purkštuvą, bulvių sodinamąją ir kasamąją, dvi priekabas, melžimo įrangą, pieno linijas, pieno šaldytuvą, 33 melžiamas karves, 9 kiaules, kuriuos ieškovas be jos žinios išpardavė ar perleido tretiesiems asmenims ir neteisėtai pasisavino lėšas, kurios turėjo būti dalinamos pusiau, mano, jog su trečiuoju asmeniu A. I. 2013-01-03 sudaryti tariami sandoriai dėl traktoriaus priekabos, modelis 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. A209, (kurio vertę pardavimo kainą nurodė 2 000 Lt); dėl traktoriaus priekabos, modelis OZTP-8572, tapatumo Nr. 2700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 0146649, (kurio vertę pardavimo kainą nurodė 2 000 Lt); dėl ratinio traktoriaus, modelis ChTZ T-150K, tapatumo Nr. 398323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 14517, (kurio vertę nurodė 5000 Lt); dėl ratinio traktoriaus, modelis McCormick, tapatumo Nr. ZC95AL4JJE2052425, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 14515, (kurio vertę nurodė 15 000 Lt); dėl traktoriaus priekabos, tapatumo Nr. 106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 14038, (kurio vertę pardavimo kainą nurodė 5 000 Lt), kurių bendrą vertę ieškovas nurodo 29 000 Lt, turi būti pripažinti negaliojančiais. Nurodė, jog dėl ieškovo agresijos, nuolatinio melo ir keliamų konfliktų, nepakantumo, atsainaus požiūrio į ją ir vaikus, apskritai reikalavimo besąlygiškai paklusti jo keliamiems reikalavimams, nuolat jautusi psichologinį spaudimą, baimę, net savo pačios namuose negalėjusi jaustis saugi. Pažymėjo, jog tai, jog ieškovas pateikė teismui melagingus parodymus, jog neva tai ji turėjusi santykių su kitu vyriškos lyties atstovu, jog sukčiavimo būdu bando pasisavinti šimtatūkstantinį turtą, įgytą bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, jog viską perleido jai nežinant, ją sekė, naudojosi įvairiais pasiklausymo įrenginiais, norėdamas klausytis ir kontroliuoti jos veiksmus, ją labai įskaudino ir pažemino prieš visus pažįstamus, vaikus ir giminaičius, pamynė jos garbę ir orumą. Įvertinusi visas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, jų santuokoje susiklosčiusių santykių ir jos patirtų išgyvenimų mastą bei pobūdį, laiko patyrusi 2 896,20 € neturtinę žalą. Nurodė santuokoje kreditorinių įsipareigojimų neturinti.

Ieškovas B. R. teismo posėdyje ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, juose išdėstytais motyvais, o priešieškinį ir patikslintus priešieškinius atmesti. Paaiškino, jog santuoką nori nutraukti dėl to, kad atsakovė buvo jam neištikima, šią aplinkybę jis sužinojo pasekęs atsakovę iki miško ir ten pamatęs ją su svetimu vyriškiu. Be to, atsakovė pati jam prisipažino buvusi neištikima. Nesutikdamas su atsakovės priešieškinyje išdėstytais teiginiais, jog bendras gyvenimas nuo santuokos sudarymo buvo pagrįstas nepasitikėjimu, nurodė, kad ilgus metus šeimoje jie gyveno gerai, pasistatė namą, užaugino dvi dukteris. Pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl jo nuolatinio pavyduliavimo, nervinių priepuolių, koliojimosi nepagrįsti jokiais įrodymais, nurodė, jog atsakovės reikalavimas padalinti turtą taip, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitektų visi santuokoje įgyti žemės sklypai, o gyvenamasis namas su žemės sklypu, gyvuliai, žemės ūkio padargai ir žemės ūkio technika asmeninės nuosavybės teise atitektų jam, yra nepagrįstas, nelogiškas ir neatitinkantis protingumo principo, kadangi tokiu atveju ieškovui nesuprantama, kaip jis turėtų gyventi ir išlaikyti ūkį, neturėdamas nei vieno žemės sklypo. Ieškovo nuomone, turtas turėtų būti padalintas natūra lygiomis dalimis taip, kad vienam sutuoktiniui netektų našta sumokėti piniginę kompensaciją kitam sutuoktiniui, kurios jis nepajėgtų mokėti, todėl tinkamiausias, anot ieškovo, būdas santuokoje įgytą turtą abiem sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis, o pasibaigus santuokos nutraukimo procesui jį realizuoti savo nuožiūra. Nesutikdamas su atsakovės teiginiais, jog traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos (srutovežio), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, ieškovas nurodė, kad apie technikos pardavimą atsakovei buvo žinoma, pinigus už parduotą žemės ūkio techniką jie pasidalino, atsakovei teko apie 30 000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė 2013-01-03 pardavimo sandorius įvardindama „apsimestiniais ir tariamais“, nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir kokiu pagrindu. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai priešieškinio reikalavimuose nurodo, kad jai priklauso 33 000 Lt kompensacija už galvijus, kadangi vienuolikos galvijų pardavimo sandorį surašė pati atsakovė ir į jos sąskaitą pirkėjas S. U. už parduotas karves pervedė 18 590 Lt. Su atsakove buvo sutarta, kad pinigai už vienuolika parduotų karvių priklauso jai, o likusios karvės ir telyčaitės (18 vnt.) lieka ūkio bandoje ir priklauso ieškovui, nes jis gyvulius šeria ir prižiūri iš savo lėšų. Nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jai 2 896,20 € neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog atsakovės teiginys, kad dėl jo agresijos, nuolatinio melo ir keliamų konfliktų, nepakantumo, atsainaus požiūrio į vaikus, reikalavimo besąlygiškai paklusti jo keliamiems reikalavimams, kad ji nuolat jaučia psichologinį spaudimą ir baimę, yra nepagrįstas ir neteisingas, pažymėdamas, kad tokia atsakovės pasirinkta pozicija, nurodant bendro pobūdžio, niekuo nepatvirtintus samprotavimus, nesudaro pagrindo jai reikalauti neturtinės žalos, kurios ji nepatyrė.

Ieškovo B. R. atstovė advokatė Audronė Grigelionienė, išdėsčiusi ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, juose išdėstytais motyvais, o priešieškinį ir patikslintus priešieškinius atmesti. Nurodė, jog ieškinyje ir patikslintame ieškinyje reikalavimai dėl turto padalinimo išdėstyti taip, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas po ½ dalį ieškovui ir atsakovei, motyvuojant tuo, kad tokiu būdu padalinus turtą nei vienam iš sutuoktinių netektų mokėti kompensacijos kitam sutuoktiniui, kadangi nei viena šalis neturėdama santaupų negalėtų šito padaryti. Nesutikdama su atsakovės reikalavimu visus žemės sklypus natūra priteisti jai, ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovui neturint nė vieno žemės ūkio paskirties žemės sklypo būtų užkirstas kelias ūkininkauti. Kalbėdama apie turto vertinimo ataskaitas, atstovė pažymėjo, jog atsakovės pateiktose ataskaitose vertinamas daiktas ir lyginamas su daug geresnės būklės daiktu, todėl mano, kad vertinimo ataskaitose nustatytos turto vertės neatitinka realios daikto fizinės būklės, todėl prašė vadovautis ieškovo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, L. B., į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą (srutovežį), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ratinį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai pasiūlė nusipirkti ieškovas B. R., nurodęs, kad jo ankstesnis sandoris su A. I. neįvyko, kadangi pastarasis persigalvojo. Jai pasirašant žemės ūkio technikos pirkimo – pardavimo sutartis A. I. parašas jau buvo. Pinigus (24 000 Lt) ji sumokėjo ieškovui B. R. ir su juo susitarė, kad šis parduotą žemės ūkio techniką galės nuomotis, nes jos tikslas buvo tik investuoti pinigus.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. I. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog 2013 m. sausio 3 d. ieškovui B. R. paprašius vienai savaitei perrašyti vieną traktorių, jis visiškai nieko neįtardamas ir pasitikėdamas juo, sutiko tai padaryti, tačiau vėliau suprato, kad B. R. fiktyviai perrašė jam visą žemės ūkio techniką, o jis pasirašė nepažiūrėjęs, už ką rašosi. Patikino už nieką nemokėjęs ir jokios technikos iš ieškovo negavęs. Praėjus sutartai savaitei manė, kad B. R. persirašęs savo techniką, todėl nieko neįtardamas įdavė jam savo pasą, o kai šis jį grąžino, tikėjo, kad B. R. viską sutvarkė. L. B., kuriai buvo perrašyta žemės ūkio technika, jis nepažįsta ir nebuvo susitikęs, apie ją sužinojo iš B. R., kai šis atvažiavęs pasakė, ką reikės kalbėti tyrėjai. Teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas B. R. norėdamas pagąsdinti atsakovę S. R., paprašė jo laikinai savo vardu persirašyti žemės ūkio techniką. Kai po savaitės ieškovas atvyko pas jį, šiam įdavė savo pasą tikėdamas, jog ieškovas važiuoja persirašyti savo vardu anksčiau jam perrašytą techniką. Dokumentus pasirašė jų neskaitęs ir nesupratęs, kad visa jo vardu registruota žemės ūkio technika parduodama trečiajam asmeniui – L. B.. Pažymėjo, jog pinigų ieškovui nemokėjo, technikos nepirko, L. B. niekada nėra matęs, jos nepažįsta, jokių pirkimo–pardavimo dokumentų, technikos registracijos liudijimų neturi. Pažymėjo, kad visa technika iki šiol tebėra pas ieškovą B. R..

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovė S. R. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė juos atmesti, priešieškinį ir patikslintus priešieškinius tenkinti. Nurodė, jog ieškovas visą gyvenimą buvo pavydus ir be pagrindo įtarus, turėdamas lakią vaizduotę jos susitikimą su vyriškiu savaip suprato kaip jos neištikimybę, nors su vyriškiu ji buvo susitikusi susitvarkyti visai kitus reikalus. Pažymėjo, jog ieškovo buvo nuolat koliojama ir šmeižiama, todėl mano, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės.

Atsakovės S. R. atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė, antrindama atsakovei, su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė juos atmesti, priešieškinį ir patikslintus priešieškinius tenkinti. Nurodė, jog atsakovės S. R. neištikimybės fakto, dėl kurio, anot ieškovo, iširo šalių santuoka, byloje nepatvirtina jokie įrodymai, patikino, jog atsakovė visada rūpinosi šeimos gerove, buvo lojali ieškovui. Ieškovo elgesys, kai jis ruošdamasis nutraukti santuoką, bandė paslėpti santuokoje užgyventą turtą, privertė atsakovę išsikraustyti iš jų bendro gyvenamojo namo, tik patvirtina jį buvus nelojaliu atsakovei, todėl santuoka, atstovės manymu, turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, jog nors pirmenybė dalinant santuokoje įgyta turtą tiek pagal įstatymą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra teikiama turto padalinimui natūra, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams, toks turto padalinimo būdas tik sudarytų sąlygas tęstis konfliktams ir atsirasti naujiems ginčams, todėl santuokos nutraukimo bylose atstovės nuomone turto padalinimo klausimas turėtų būti išspręstas taip, kad jokie ginčai dėl turto tarp šalių nebekiltų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė jau ilgą laiką gyvenamajame name negyvena, šiame name gyvena ir juo rūpinasi ieškovas, todėl tikslingą šį turto kompleksą jam ir palikti. Be to, ieškovas viename iš savo atsiliepimų nurodė, kad ūkininkauti jam yra nepelninga, jis yra susiradęs darbą, dėl šios priežasties, atstovės nuomone, žemės sklypai ieškovui natūra neturėtų būti priteisti. Kalbėdama apie kilnojamųjų daiktų padalinimą atstovė pažymėjo, kad atsakovė negyvendama gyvenamajame name neturi jokių galimybių kur nors laikyti šį dalintiną turtą, nei galimybės jį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Atsikirsdama į ieškovo B. R. atstovės advokatės Audronės Grigelionienės argumentus dėl turto vertinimo ataskaitose nurodytos netinkamos turto vertės, atsakovės atstovė nurodė, jog, jos manymu, pats ieškovas šį turtą sugadino siekdamas sumenkinti jo vertę, todėl prašė vadovautis atsakovės pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Aiškindama kompensacijos dydį už dalintinus galvijus, atstovė nurodė, jog 9 557,46 € kompensaciją sudaro pusė ieškovui priteistinų galvijų vertė. Atstovė pažymėjo, jog kasos dokumentai rodo, kad ieškovas 2013-08-19 išgrynino 86 000 Lt, kurie kreipiantis į teismą buvo ūkio kasoje, todėl šie pinigai, anot atstovės, pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini, atsakovei priteisiant ½ dalį šių pinigų, t. y. 12 453,66 €. Prašomą priteisti neturtinę žalą atsakovės atstovė grindė atsakovės dvasiniais išgyvenimais, motyvuodama tuo, jog ieškovo išvaryta iš namų ji turėjo pakeisti jai įprastą gyvenamąją aplinką, dėl patyrė stresą ir nepatogumus.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta N. R. parodė, jog yra atsakovės sesuo, patvirtino, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo žemės ūkyje, turėjo daug žemės ūkio technikos, gaudavo ES paramą, augino vaikus. Ieškovas visą gyvenimą buvo piktas, pavydus, ne kartą girdėjo kaip ieškovas koliodavo atsakovę ir vaikus, patvirtino, jog ieškovas išvarė atsakovę iš namų, gyvenant santuokoje buvo ją sumušęs.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. I. parodė, jog jokios žemės ūkio technikos iš ieškovo jos sutuoktinis B. I. nepirko, niekada šios technikos nematė, pinigų nemokėjo, nes tokių pinigų niekada neturėjo ir neturi. Paaiškino, kad ieškovas B. R. atvažiavęs pas juos, paaiškino, kad nori pagąsdinti atsakovę ir perrašyti vieną traktorių, kurį po savaitės vėl perregistruos savo vardu. Pažymėjo, kad visus dokumentus tvarkė ieškovas B. R., o sutuoktinis A. I. juos pasirašė neskaitydamas. Dokumentuose nurodytos L. B. nepažįsta, niekada jos nematė.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. M. parodė, jog ieškovas su atsakove kartu gyveno, dirbo ūkyje, vedė veislininkystę, nesutarimų tarp jų nepastebėjo.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės liudytoja apklausta D. B., paaiškinusi, jog ji tvarko ieškovo ūkininko ūkio finansinę apskaitą bei pažymėjusi, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko ūkis nėra atskirtas nuo asmeninio ūkio, parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. kasos knygoje buvo užfiksuota nurašyta nuo 2013 m. sausio 1 d. susikaupusi nenurašytų 86 000 Lt grynųjų pinigų suma, panaudota asmeniniams poreikiams. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. iš ieškovo banko sąskaitos periodiškai buvo išimami gryni pinigai ir įnešami į ūkio kasą, tačiau jie nebuvo periodiškai nurašomi, todėl sutikrinus kasos likutį buvo pastebėta, kad yra susikaupusi minėta suma, todėl ieškovas išrašė kasos išlaidų orderį tai sumai, nors realiai tų pinigų jau nebuvo, nes jie buvo išleisti asmeninėms reikmėms.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė prašė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 12 453 € kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, nes 2013 m. rugpjūčio 19 d. B. R. ūkio kasoje realiai 86 000 Lt nebuvo ir jie nebuvo išmokėti grynais pinigais. Pažymėjo, jog byloje yra įrodyta, kad tie pinigai – tai susikaupę per eilę metų ir išleisti asmeniniams poreikiams šalims gyvenant kartu jų abiejų poreikiams.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė, pasisakydama dėl 12 453 € kompensacijos priteisimo, nurodė, jog reikalavimo pagrįstumą patvirtina kasos knyga ir kasos išlaidų orderis. Liudytojos parodymus siūlė vertinti kritiškai, nes šie yra prieštaringi – ieškovas teigė, kad lėšos banke ir kasoje yra tos pačios, liudytoja parodė, jo kasa ir bankas vedami atskirai. Liudytoja kasoje esančių pinigų nematė, bet liepė ieškovui išrašyti kasos išlaidų orderį. 2013 m. sausio 1 d. kasos likutis buvo 33 676 Lt. Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas išėmė 86 000 Lt, nes kasos pajamų ir išlaidų orderiais yra fiksuojamos ūkinės operacijos. Ieškovo teiginiai, kad tuos pinigus išleido per 2012–2013 m. niekuo nepagrįsti. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas ginčo nagrinėjimo metu, todėl žinant ieškovo ankstesnius veiksmus, kai jis fiktyviai perleido žemės ūkio techniką, o po to pats ja naudojosi, galima teigti, kad minėtus pinigus jis išėmė norėdamas nuslėpti nuo dalintino turto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės S. R. (iki santuokos turėta pavardė – „Ž.“), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo B. R., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota 1977 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.112 (1 t., 7 b. l.).

Bylos duomenys liudija, jog ieškovas ir atsakovė gyvendami santuokoje bendrai vedė ūkį, ėmė paskolas ūkio modernizavimui, laikė gyvulius, abu daug dirbo stengdamiesi ūkį išlaikyti ir susikurti sau patogų gyvenimą. Išklausius šalių ir liudytojų parodymus, akivaizdu, kad per trisdešimt šešerius santuokinio gyvenimo metus tarp šalių būta nesutarimų, ieškovo elgesys visus tuos metus nebuvo tinkamas, tačiau atsakovei buvo priimtinas, ji toleravo tokį ieškovo elgesį, charakterio bruožus ir tik ieškovui įtarus ją esant neištikima, pastaroji ieškovo elgesyje įžvelgė santuokinių pareigų nevykdymą, nelojalumą jai, moralinės ir materialinės paramos šeimai neteikimą.

Atsižvelgus į tai, jog atsakovė S. R. teismo posėdžio metu pripažino buvusi susitikusi su ieškinyje nurodytu vyriškiu miške, nors ir neigiant neištikimybės faktą, nurodant, jog susitikta buvo siekiant susitvarkyti kitus reikalus, tokios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog toks atsakovės elgesys, sąlygojęs ieškovo staigų apsisprendimą nutraukti santuoką, nebuvo tinkamas sutuoktinės pareigų vykdymas. Nepaisant to, ieškovo elgesys tiek šalims gyvenant kartu, tiek prasidėjus civiliniam procesui dėl santuokos nutraukimo, nepripažintinas tinkamu vykdant santuokines pareigas, tokias, kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, todėl įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, pripažintina, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl to teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. esant mišriai kaltei, todėl nė vienas sutuoktinis, tame tarpe ir atsakovė neturi teisės į žalos atlyginimą. Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų išrašai liudija, jog šalys santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: 8,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 0,2773 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t. 8–17 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys santuokoje įsigijo transporto priemones: FIAT ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 18–20 b. l.).

2003 m. kovo 19 d. ieškovas B. R. savo vardu Mažeikių r. savivaldybės žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas 9453751 (1 t., 26 b. l.);

2009 m. liepos 10 d. atsakovė S. R. savo vardu Mažeikių r. savivaldybės žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas 6726426 (1 t., 65 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublik?s ūkininko ūkio įstatymo nuostatas santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jo gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ūkininko ūkis, nors įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.91 straipsnis, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnis). Taigi, santuokos metu įsteigto ūkininko ūkio veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. sausio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartys liudija, jog ieškovas B. R. pardavė, o pirkėjas A. I. nupirko: traktoriaus priekabą OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 2 000 Lt, traktoriaus priekabą (srutovežį), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 5 000 Lt, traktoriaus priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 2 000 Lt, ratinį traktorių ChTZ T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sandorio šalys įvertino 5 000 Lt, ratinį traktorių McCormick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sandorio šalys įvertino 15 000 Lt (1 t., 132, 133, 134, 135, 136 b. l.).

2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 132 antstolis S. D. nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje – (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate yra 19 (devyniolika) galvijų. Konstatavimo metu dalyvavęs B. R. nurodė, kad šį galvijų skaičių sudaro: septynios karvės, keturi buliukai, trys telyčios iki vienerių metų amžiaus, penkios telyčios virš vienerių metų amžiaus. Visi galvijai registruoti, – ausyse įsegti numeriai. Faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje rasta ši žemės ūkio technika ir padargai: plūgas, bulvių kasamoji, grūdų malūnas, trąšų barstytuvas, kaušas (montuojamas prie traktoriaus keltuvo), oro ventiliatorius, technikos agregatų padangos, ratinis traktorius McCornick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). B. R. nurodė, kad tai nėra jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Traktorius užvestas. Garaže yra gręžimo staklės, žoliapjovė, lengvasis automobilis FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 33–34 b. l.).

Pagal ieškovo B. R. pateiktą UAB „Rezultatas“ atliktą turto vertinimo ataskaitą pieno šaldytuvas – aušintuvas įvertintas 860 €, melžimo aparatas – 610 €, 5 korpusų plūgas – 1 100 €, 2 korpusų plūgas – 152 €, bulvių kasamoji – 133 € (3 t., 38–43 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktos 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimis perleisto turto vertės ataskaitos liudija, jog šalys nesutaria dėl tretiesiems asmenims parduoto turto.

Ieškovo B. R. pateiktoje traktoriaus ChTZ T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 1 162 € su PVM, pažymint, kad traktorius yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis. Neina pasukti variklio, kas įrodo jo alkūninio švaistiklio mechanizmo gedimą. Variklio remontas ekonomiškai būtų netikslingas ir nepagrįstas (4 t., 70–79 b. l.). Atsakovės S. R. pateiktoje traktoriaus ChTZ T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog minėtas traktorius turto vertinimo dieną buvo naudojamas pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė prasta, apžiūros dieną neveikė variklis, buvo nutrūkęs alkūninis velenas, transporto priemonė įvertinta 2 200 € be PVM (4 t., 16, 22–23 b. l.).

Ieškovo B. R. pateiktoje traktoriaus McCormick CX95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 14 363 € su PVM, pažymint, kad traktorius netvarkingas, be k. p. durų ir galinio stiklo, daugelyje variklio ir greičių dėžės vietų matomas tepalo prasisunkimas. Užsakovo (ieškovo B. R.) teigimu blogai veikia greičių dėžė bei kuro siurblys, variklis darbo metu užgęsta. Transporto priemonės apžiūros akte Nr. 20150602-1 taip pat nurodytos keistinos detalės – k. p. durys, galinis stiklas, k. laipteliai, bei remontuotinos detalės – greičių dėžės diagnostika ir remontas, kuro siurblio diagnostika ir remontas (4 t. 85–92 b. l.). Atsakovės S. R. pateiktoje to paties traktoriaus vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktorius turto vertinimo dieną buvo naudojamas pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė vidutinė (buvo išdaužtas langas), transporto priemonė įvertinta 17 800 € be PVM (4 t., 17, 23 b. l.).

Ieškovo B. R. pateiktoje traktoriaus priekabos OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 303,58 € su PVM, pažymint, kad priekaba techniškai netvarkinga, pagrindinis nešantysis rėmas deformuotas, pažeistas korozijos, netinkantis tolimesnei eksploatacijai. TP nesaugi, jos dalyvavimas viešajame eisme pavojingas. Galinės ašies padangos skirtingų gamintojų ir skirtingų protektoriaus raštų. Visos padangos suskirdusios. Vertimo mechanizmas iškomplektuotas, stabdžių sistema neveikianti. Transporto priemonės apžiūros akte Nr. 20150602-6 taip pat nurodytos keistinos detalės – pagrindinis nešantysis rėmas, priekinis bortas, padangos (4 vnt.), hidrocilindras, krovinių dėžės kaiščiai (4 vnt.), bei remontuotinos detalės – krovinių dėžės remontas, stabdžių sistemos remontas, vertimo sistemos remontas (4 t., 97–107 b. l.). Atsakovės S. R. pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktoriaus priekaba OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė – vidutinė. Lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė be PVM 1 100 € (4 t., 18, 23–24 b. l.).

Ieškovo B. R. pateiktoje vienaašės traktoriaus cisternos – srutovežio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 3 034 € su PVM, pažymint, kad transporto priemonės netvarkinga. TP dalyvavimas viešajame eisme pavojingas. Transporto priemonės apžiūros akte Nr. 20150602-5 taip pat nurodytos keistinos detalės – galiniai k. ir d. žibintai, d. padanga, sukabintuvo kilpa (4 t., 111–120 b. l.). Atsakovės S. R. pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktoriaus priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė – prasta. Apžiūros dieną neveikė vakuuminis siurblys, yra tik cisterna. Lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė be PVM 3 000 € (4 t., 19, 24 b. l.).

Ieškovo B. R. pateiktame transporto priemonės apžiūros akte Nr. 20150602-7 nurodyta, jog traktoriaus priekaba 2PTS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai netvarkinga, iškomplektuota. TP remontas netikslingas ir ekonomiškai būtų nepagrįstas. Įvertinęs tai, kad traktoriaus priekaba iškomplektuota, be bortų ir krovinių dėžės, jos atstatymas ekonomiškai būtų nepagrįstas, vertintojas šį turtą vertino kaip negabaritinį metalo laužą, kurio 1 t kaina vertinimo dieną – 198,40 € įskaitant PVM. Vertinamo objekto metalo masei esant apie 1 300 kg, šio turto vertė nustatyta 257,95 € su PVM (4 t., 126–135 b. l.). Atsakovės S. R. pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė – vidutinė. Vertinimo ataskaitoje pažymėta, jog ši traktoriaus priekaba yra savadarbė, todėl analogų rinkoje rasti sudėtinga, esant itin skirtingoms panašių priekabų vertėms, vertinamo objekto vertė priimta – žaliavos verte, t. y. nuo 150 € iki 170 € už toną (4 t., 18, 24 b. l.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Atsakovė priešieškiniu prašiusi pripažinti 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas dėl turto perleidimo su A. I., o vėliau su L. B., nurodė, jog jos yra neteisėtos ir negaliojančios ab initio, nes turtas tariamai perleistas.

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimis ieškovas perleido trečiajam asmeniui A. I. kilnojamą turtą: traktorių ChTZ, T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorių McCormick, CX 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą Nr. OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. I. patvirtino minėtos technikos iš ieškovo nepirkęs, pinigų jam nemokėjęs. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime nurodė 2013 m. sausio mėnesį gavusi ieškovo pasiūlymą ir už 24 000 Lt įsigijo tą pačią techniką. Byloje esančių traktoriaus ChTZ, T-150K, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. 0146957, traktoriaus McCormick, CX 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. 0146956, traktoriaus priekabos Nr. OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. 0146959, traktoriaus priekabos 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. 0146960, traktoriaus priekabos PN-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. 0146958 kopijos (4 t., 31–36 b. l.) patvirtina, jog 2013 m. sausio 17 d. minėtos technikos savininke įrašyta L. B..

Byloje nekilo ginčo, kad minėta žemės ūkio technika buvo įgyta ieškovo B. R. ir atsakovės S. R. santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. sausio 17 d. žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu tretieji asmenys įgijo realias civilines teises ir pareigas.

Įvertinus bylos aplinkybes, trečiojo asmens A. I., liudytojos A. I. parodymus, yra pagrindas konstatuoti, kad nei A. I., nei L. B. nesiekė įgyti nuosavybės teisės į transporto priemones ir tik formaliai tapo turto savininkais. Pažymėtina, jog po dviejų savaičių tą pačią žemės ūkio techniką ieškovas perleido L. B., kuri atsiliepime nurodė, jog pasirašant pirkimo sutartis A. I. parašas jau buvo, bet pinigus ji sumokėjusi ieškovui B. R., su kuriuo sutarusi, jog pagal atskirą susitarimą šis galėsiąs techniką nuomotis (3 t. 60 b. l.). 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 132 antstolis S. D. nurodė, jog pas ieškovą rasta įvairios žemės ūkio technikos, tame tarpe ir ratinis traktorius McCornick, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvestas (3 t. 33–34 b. l.). Minėti įrodymai suponuoja išvadą dėl sandorių tariamumo. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, esant prielaidas pripažinti galiojančias ieškovo sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis.

Šioje byloje ginčijamų sutarčių teisėtumą vertinant ir pagal CK 3.96 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, nustatyta, jog žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos be atsakovės S. R. sutikimo. Atsakovė, sužinojusi apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją, ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą.

CPK 178 straipsnyje šalims nustatyta aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įrodinėjimo pareiga, t. y. pareiga teikti įrodymus. Nagrinėjamoje byloje sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko atsakovei, o ginčijamų sandorių realaus vykdymo – ieškovui. Ieškovas, turėję pareigą įrodinėti faktą, jog pirkimo–pardavimo sutartys buvo realiai įvykdytos, šios pareigos nevykdė, pasirinko atsakovės pateiktų įrodymų kritikos ir tvirtinimo, kad atsakovei buvo žinoma apie sutarčių sudarymą, pinigus pasidalino ir atsakovei teko apie 30 000 litų, taktiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2013 m. kovo 14 d. ieškovas B. R. savo ūkyje laikė 33 galvijus (1 t., 41–42 b. l.). Byloje ieškovo pateikta pirkimo pardavimo sutartis liudija, jog ieškovas B. R. 2013 m. kovo 14 d. pardavė, o pirkėjas S. U. nupirko 11 melžiamų karvių, sandorio sudarymo metu sumokėdamas 13 310 Lt, likusią dalį – 18 590 Lt, įsipareigojęs sumokėti iki 2013 m. gegužės 1 d. (1 t., 81, 82 b. l.). Pagal teismui pateiktus 2013 m. gruodžio 19 d. ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis ieškovas ūkyje laiko 19 galvijų (1 t., 129–130 b. l.). Tokį pat 19 galvijų laikymo faktą 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 132 nurodė antstolis, todėl ieškovui priteistini 19 galvijų už 8 415 €, o atsakovei – 4 207,50 € kompensacija.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas be atsakovės sutikimo perleido santuokos metu įgytą turtą –24 270 € vertės žemės ūkio techniką bei 2013-08-19 iš kasos grynais pinigais išėmė 86 000 Lt – 24 907,32 € (3 t., 83 b. l.) ir taip sumažino šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę, byloje nesant įrodymų, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė iš ieškovo turi teisę į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Atsižvelgiant į tai, jog abiejų šalių pateiktose kilnojamojo turto vertinimo ataskaitose ženkliau skiriasi tik traktoriaus McCormick CX95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, į tai, jog ieškovas techniką pardavęs pats ja naudojosi ir turėjo galimybę ją sugadinti, teismas, nustatydamas perleisto turto vertę, vadovaujasi atsakovės pateiktu vertinimu ir laiko, jog ieškovas šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę sumažino 49 177,32 €, todėl iš jo atsakovei priteistina 1/2 šios sumos dydžio – 24 588,66 € dydžio kompensacija (CK 98 straipsnio 3 dalis).

Nors ieškovas ir jo atstovė teigė, jog realiai ieškovas 24 907,32 € nepasisavino, nes tai buvo susikaupusi nenurašytų grynųjų pinigų suma, panaudota asmeniniams poreikiams, teismas tokius jų teiginius atmeta, nes jie prieštarauja byloje esantiems duomenims – kasos išrašui (3 t., 83 b. l.) ir kasos išlaidų orderiui Nr.1 (5 t., 24 b. l.). Pastebėtina, jog liudytoja D. B., kuri pagal 2013 m. vasario 1 d. su ieškovu sudarytą Buhalterinės apskaitos tvarkymo fiziniams asmenims dvejybine apskaitos sistema paslaugos teikimo sutartį Nr.13/3039, teikė ieškovui buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine sistema paslaugas, teismo posėdyje parodė, jog 2013 m. rugpjūčio 19 d. kasos knygoje buvo nurašyta nuo 2013 m. sausio 1 d. susikaupusi nenurašytų 86 000 Lt grynųjų pinigų suma, panaudota asmeniniams poreikiams, gi ieškovas kasos išlaidų orderyje pinigų išėmimo pagrindą nurodė savo asmeniniams poreikiams už 2012 ir 2013 m. rugpjūčio mėnesį. .

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, o CK 3.127 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad turtas padalinamas natūra, jeigu galima taip padalinti ir tik negalint jo padalinti natūra, turtas priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Šalys, sutikdamos, jog santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, nurodo skirtingus jo padalijimo būdus – ieškovas reikalauja visą turtą padalinti natūra, atsakovė – ieškovui daugiau priteisiant turto natūra, o jai už tai sumokant piniginę kompensaciją.

Atsakovės argumentai dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių padalijimo natūra nepriimtinumo ir siūlomos jai išmokėti kompensacijos grindžiami šalių konfliktiškais santykiais, tuo, kad toks turto padalinimo būdas tik sudarytų sąlygas tęstis konfliktams ir atsirasti naujiems ginčams.

Teismas pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, užtikrinant nepriimtinumo kriterijaus laikymąsi, yra būtina atsižvelgti į tai, ar pagal savo paskirtį ginčo turtą dalyti būtų nepriimtina atsižvelgiant į, inter alia, buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Byloje atsakovė, reikalavusi, kad ieškovui būtų priteistas 9 748,89 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kurį sudaro 0,2773 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), leistinomis priemonėmis neįrodė, kad šio turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti dalimis (negalimumo reikalavimas).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ginčo turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais po santuokos nutraukimo turėtų atitekti tik ieškovui, kai turtas yra dalus, be to, šalys pripažino, kad išmokėti kompensacijų vienas kitam neturi galimybės, todėl netoleruotina situacija, kad turtas natūra atitektų vienam, kitam – piniginė kompensacija, kurios sumokėjimo galimybės ribotos. Tuo pagrindu minėtas nekilnojamasis turtas šalims padalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį 9 912 € vertės nekilnojamojo turto – 4 956 €.

Įvertinus tai, jog ieškovas ūkininkauja, prašo jam priteisti tris žemės sklypus, galvijus, dalį žemės ūkio technikos, todėl jam priteistina: 5 690 € indeksuotos vertės 8,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 586 € indeksuotos vertės 5,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 577 € indeksuotos vertės 7,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), iš viso už 11 853 €; 579 € vertės transporto priemonė FIAT, ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 galvijų, kurių vertė 8 415 €, 152 € vertės dviejų korpusų plūgas, 133 € vertės bulvių kasamoji, 860 € vertės pieno – šaldytuvas aušintuvas, 610 € vertės melžimo aparatas, 1 100 € vertės penkių korpusų plūgas, iš viso jam priteisiant turto už 28 658 €. Atsakovei – 8 070 € indeksuotos vertės 15,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2 027 € vertės transporto priemonė RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto natūra už 15 053 €. Kadangi ieškovui tenkanti bendra nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė yra 28 658 €, o atsakovei natūra tenkanti turto dalis yra 15 053 €, jai iš ieškovo priteistina 6 802,50 € piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 93 straipsnio 2 dalies normos taikymo praktiką turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Tačiau tokiu būdu nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikala-vimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 41,71 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą (1 t., 7 b. l.) nuo 526 € žyminio mokesčio mokėjimo buvo teismo nutartimi atleistas (1 t., 28 b. l.). Ieškovas patyrė 734,43 € išlaidų už ieškinio bei patikslintų ieškinių parengimą, 489,62 € išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį ir patikslintus priešieškinius parengimą, 100 € už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, 731,70 € išlaidų už atstovavimą teismo posėdžių metu, 451,64 € turto vertinimo išlaidų (2 t., 160–161 b. l.; 4 t., 145–149 b. l.). Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 2 549,10 €.

Atsakovė sumokėjo 177,83 € žyminio mokesčio (1 t., 56 b. l.; 2 t., 92 b. l.), nuo 2 917,34 € žyminio mokesčio buvo teismo nutartimis atleista (1 t., 72 b. l.; 1 t., 120 b. l.), 115,85 € žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (2 t., 83 b. l.). Atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 438,56 € už atstovavimą teismo posėdžiuose (250,00 Lt + 300,00 Lt + 87,00 € + 87,00 € + 105,27 €), 30,00 € už prašymų parengimą, 58,14 € išlaidų už antstolio paslaugas, 550 € turto vertinimo išlaidų (4 t., 40–50 b. l.; 4 t., 150–162 b. l.; 5 t., 55 b. l.). Bendra atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 1 254,53 €. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl laikytinos protingomis. Atsakovė taip pat prašo priteisti 174 € išlaidas už atstovavimą 2015-09-10 teismo posėdyje, tačiau nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių išlaidų sumokėjimą, t. y. mokėjimo dokumento.

Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė vieną neturtinį reikalavimą – dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (atmestas) bei turtinį reikalavimą dėl turto padalijimo, priteisiant jam turto už bendrą 25 688 € sumą (patenkintas iš dalies), todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų. Atsakovė priešieškiniu reiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (atmestas); turtinį reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ir kompensacijos už bendro turto sumažėjimą (24 588,66 €) priteisimo (patenkintas); reikalavimą dėl 2 896,20 € neturtinės žalos priteisimo (atmestas); turtinį reikalavimą dėl bendro turto padalijimo (patenkintas iš dalies), todėl laikytina, jog priešieškinys patenkintas 50 procentų. Atsižvelgiant į šias proporcijas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 274,55 €, o iš ieškovo atsakovės naudai priteistina pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 627,27 €. Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 647,28 € bylinėjimosi išlaidų. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas teisingu, sąžiningu ne tik dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijų, bet ir dėl šalių elgesio bylos nagrinėjimo metu.

2014-05-16 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 115,84 € (400,00 Lt) žyminio mokesčio dalies mokėjimas už priešieškinyje reikštus reikalavimus. Kadangi priešieškinys patenkintas 50 procentų, pareiga sumokėti 115,84 € žyminį mokestį paskirstytina abiem šalims, priteisiant po 57,92 € žyminio mokesčio Valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovės. Kadangi abi šalys buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl tokių ieškinyje ir priešieškinyje reikštų reikalavimų, kaip bendro turto padalijimas, neturtinės žalos priteisimas, žyminio mokesčio paskirstymo klausimas šioje dalyje nespręstinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 19,68 € Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės ir ieškovo lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo B. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1977 m. balandžio 30 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 112, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei S. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.“.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovo B. R. asmeninėn nuosavybėn:

½ dalį 0,2773 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių kiekvienam tenkančios turto dalies vidutinė rinkos vertė yra 4 956 €;

5 690 € indeksuotos vertės 8,3200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2 586 € indeksuotos vertės 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3 577 € indeksuotos vertės 7,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso už 11 853 €;

579 € vertės transporto priemonę FIAT, ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

8 415 € vertės 19 galvijų;

152 € vertės dviejų korpusų plūgą;

133 € vertės bulvių kasamąją;

860 € vertės pieno šaldytuvą–aušintuvą,

610 € vertės melžimo aparatą;

1 100 € vertės penkių korpusų plūgą, iš viso turto už 28 658 € (dvidešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus).

Atsakovės S. R. asmeninėn nuosavybėn priteisti:

8 070 € indeksuotos vertės 15,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

2 027 € vertės transporto priemonę RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto natūra už 15 053 € (penkiolika tūkstančių penkiasdešimt tris eurus);

24 588,66 € (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 6 802,50 € (šešis tūkstančius aštuonis šimtus du eurus 50 ct) piniginę kompensaciją už mažesnę natūra tenkančio turto dalį.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. R. 647,28 € (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo B. R. naudai.

Priteisti iš ieškovo B. R. 57,92 € (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) žyminio mokesčio ir 9,84 € (devynis eurus 84 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės S. R. 57,92 € (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) žyminio mokesčio ir 9,84 € (devynis eurus 84 ct) pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė