Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-665-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
2S-665-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01820-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
K. G.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-665-264/2015Teisminio proceso Nr.2-22-3-01820-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-33-188/2015 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui K. G., išvadą teikianti institucija - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė G. G. ieškinyje prašė:

-Nustatyti dukters E. G., gimusios (duomenys neskelbiami), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-Priteisti iš atsakovo K. G. materialinį išlaikymą vaikui E. G., gimusiai (duomenys neskelbiami) periodinėmis piniginėmis išmokomis 400 Lt dydžio, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kiekvieną mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės.

-Pavesti lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai G. G.. ,

-Materialinį išlaikymą pradėti vykdyti nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

- Priteisti iš atsakovo K. G. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus , 14 400 Lt sumoje.

-Priteisti iš atsakovo K. G. valstybės naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

-Atsakovui neįteikus procesinių dokumentų arba jam atsisakius priimti procesinius dokumentus, procesinių dokumentų įteikimą vykdyti viešo paskelbimo būdu.

-Įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei G. G. 20 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad atsakovui K. G. buvo išsiųstas pranešimas paštu dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, procesiniai dokumentai grižo neįteikti neradus adresato. 2014-11-14 teismas atsakovui išsiuntė procesinius dokumentus per Vokietijos Bad Kreuznach apylinkės teismą. Vokietijos Bad Kreuznach apylinkės teismas pranešė, kad įteikti dokumentus atsakovui neturi galimybės, kadangi atsakovo adresas nežinomas (nežinomas nuo 2014-04-17). Pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatas nurodyti tikslų atsakovo gyvenamosios vietos adresą yra ieškovės pareiga, todėl teismas įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir pateikti teismui duomenis. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė atsakovo gimimo datos. Nutartyje išaiškino, kad pašalinus trūkumus per nustatytą terminą ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2128-188/2014 dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus. Atskirajame skunde nurodė, kad nutartyje nurodytų trūkumų pašalinti negali, kadangi ieškinyje nurodė tokią atsakovo gyvenamąją vietą, kokia apeliantei buvo žinoma, o kitos atsakovo gyvenamosios vietos nežino, taip pat nežino kur jis dirba ir neturi galimybės sužinoti atsakovo darbo vietą. Taip pat apeliantė negali gauti duomenų apie atsakovo gimimo datą, jo asmens kodą. Vaiko E. G. gimimo liudijime tėvo K. G. nėra nurodyta nei tėvo gimimo data, nei asmens kodas. CPK 376 str. yra numatytas teismo vaidmuo šeimos bylų nagrinėjime. CPK 376 str. 1 d. bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Kol nebus išnagrinėta ši byla, apeliantė kaip vieniša motina, negali gauti visų socialinių garantijų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Kadangi atsakovui nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų, teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ( LR CPK 130 str.). Taip pat yra ir kitas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas CPK 129 str. 2 d.: bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

CPK 111 str. 2 d. 2 p., procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. CPK111 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti kuratoriui (CPK129 str.), viešo paskelbimo (CPK130 str.) ar kitais būdais. CPK130 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės G. G. ieškinys buvo priimtas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui neįteikus procesinių dokumentų arba jam atsisakius priimti, procesinių dokumentų įteikimą prašo vykdyti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbiami)Vokietija vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Vokietijos Bad Kreuznach apylinkės teismas pranešė, kad įteikti dokumentus atsakovui neturi galimybės, kadangi atsakovo adresas nežinomas (nežinomas nuo 2014-04-17). Tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė, kad ji kito atsakovo faktinės, deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbo vietos nežino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad ieškinio trūkumus dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo teismas gali taikyti tik tuomet, kai ieškovas turi realias galimybes nustatyti kitą, o ne ieškinyje nurodytą atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Tuo atveju, kai aplinkybė, kad ieškinio pareiškime nurodytu adresu atsakovas negyvena, paaiškėja vėliau (paprastai ši aplinkybė paaiškėja nesėkmingai bandant atsa­kovui įteikti procesinius dokumentus), ieškinį priėmus ir civilinę bylą iškėlus, terminas šiam ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo by­los nagrinėjimui stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Įmonių bankroto įstatymo ir Valstybės garantuojamos tei­sinės pagalbos įstatymo normų taikymo" (Nr. A3-103). Vis dėlto tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nuro­dyti atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginan­čio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, ku­riuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405/2007).

Iš apeliantės pateikto ieškinio turinio matyti, kad jame nenurodyta jokių aplinkybių apie jos bendravimą su atsakovu nuo 2011 m. ieškovei grįžus į Lietuvą iki ieškinio padavimo, nenurodyta atsakovo gimimo data, todėl pirmos instancijos teismas, neturėdamas jokių kitų duomenų apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą bei ieškovei nenurodžius, kad jai nėra žinoma kita atsakovo gyvenamoji vieta ar darbo vieta ir, kad ieškovė tokių duomenų negali pateikti, pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą ar darbo vietą, gimimo datą ir pateikti teismui duomenis.

Apeliantė nurodo, kad nutartyje nurodytų trūkumų pašalinti negali, kadangi ieškinyje nurodė tokią atsakovo gyvenamąją vietą, kokia apeliantei buvo žinoma, o kitos atsakovo gyvenamosios vietos nežino, taip pat nežino kur jis dirba ir neturi galimybės sužinoti atsakovo darbo vietą, taip pat nurodė, kad ji ne negali gauti duomenų apie atsakovo gimimo datą, jo asmens kodą. Taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Kol nebus išnagrinėta ši byla, apeliantė kaip vieniša motina, negali gauti visų socialinių garantijų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Nurodė, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu arba paskirti kuratorių.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu arba paskirti kuratorių, tačiau ieškovė nenurodo kokias dėjo pastangas ir kokių veiksmų ėmėsi, kad pateiktų teismui šiuos duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovę byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas (b. l. 7 – 8), kuriam įstatymai suteikia teisę gauti teisinėms paslaugoms teikti reikšmingą informaciją ir rinkti reikalingus duomenis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad advokatas būtų ėmęsis priemonių reikalingai informacijai apie atsakovo gyvenamąją vietą gauti ir kad jam šią informaciją buvo atsisakyta suteikti. Pažymėtina, kad tik po to, kai išnaudotos galimybės sužinoti as­mens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duo­menų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Tai, kad byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, ir teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), nėra pakankamas pagrindas skundžiamos nutarties panaikinimui. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė tik atsakovo vardą ir pavardę, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė pateikti kitus atsakovą identifikuojančius duomenis – gimimo datą, kurią jau po atskirojo skundo pateikimo ieškovė teismui pateikė, nors atskirajame skunde tvirtino, kad tokių duomenų neturi. Todėl spręstina, kad skundžiama nutartimi nustatytą šį trūkumą apeliantė pašalino, tačiau kitų duomenų apie jai žinomą kitą atsakovo gyvenamąją vietą nepateikė. Tai, kad ieškovė pateikė duomenis - atsakovo gimimo datą – leidžia manyti, kad jai žinoma atsakovo buvimo vieta, kad ji turi galimybę susisiekti su atsakovu ar jo artimaisiais. Tik tuomet, kai pirmos instancijos teismui ieškovė pateiks visus jai žinomus duomenis apie atsakovą, o jų neturėdama kreipsis į teismą motyvuotu prašymu ir informuos teismą apie kitą jos nurodytą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą, pirmos instancijos teismas turės pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui kitu CPK nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu (CPK 130, 132 straipsniai) ar skelbti atsakovo paiešką (CPK 132 straipsnis), o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko gimimo liudijime, kuris išduotas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, akto įrašo Nr. 512, nenurodytas vaiko tėvo asmens kodas, tautybė, todėl yra rizika netinkamai identifikuoti atsakovu nurodytą asmenį. Tai, kad apeliantė 2015 m. sausio 9 d. pirmos instancijos teismui raštu pranešė apie atsakovo gimimo datą ( b. l. 67), nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė