Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2025-02-18 · Civilinė byla Nr. e2-1076-560/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-18Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
e2-1076-560/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00981-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ILTE
Kategorijos
  • 2.8.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1076-560/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00981-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.8.10.; 3.2.3.8.; 3.2.6.5.; 3.2.6.10.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025-02-18Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovo atstovui G. N.,

atsakovui R. R., atsakovo atstovei advokatei S. V.-G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ILTE ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ILTE (buvęs pavadinimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo jos naudai iš atsakovo R. R. priteisti 371 388,89 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 371 388,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, jog 2023-07-27 UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – ŽŪPGF) buvo reorganizuotas ir prijungtas prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), kuri perėmė visas ŽŪPGF teises bei pareigas. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2024-08-30 pakeitė pavadinimą į UAB ILTE. LR Žemės ūkio ministerija 2020-07-16 įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ŽŪPGF įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – RATO kredito unija (toliau – Paskolos davėjas) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą.

3. Paskolos davėjas ir atsakovas 2020-09-28 sudarė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) dėl 626 632,00 Eur paskolos suteikimo. 2022-03-03, 2022-04-12, 2022-12-05 tarp Paskolos davėjo ir atsakovo buvo sudaryti Susitarimai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriais pakeisti paskolos grąžinimo grafikai. Atsakovas Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus, tačiau jis nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdamas Paskolos sutarties nuostatas. Atsakovui vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, Paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties Bendrosios dalies 5.7. ir 5.10. punktais, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį INVEGAI. Perėmus reikalavimo teisę paskolos grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs 2023-09-27, todėl INVEGA 2024-02-28 išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo (toliau – Pranešimas), kuriuo atsakovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2024-03-29 grąžinti pradelstas įmokas pagal Paskolos sutarties grafiką.

4. Teigia, jog atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos Paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 212 914,76 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta sekančiai: 209 722,37 Eur paskolos sumai ir 3 192,39 Eur palūkanoms dengti. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovas nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Paskolos sutarties mokėjimo grafikas pasibaigė 2023-09-27, todėl Paskolos sutartis laikoma vienašališkai nutraukta dėl Paskolos gavėjo Paskolos sutarties pažeidimo nuo Paskolos sutarties mokėjimo grafiko pabaigos datos (2023-09-27). Ieškovė po Paskolos sutarties perėmimo iš atsakovo gavo mokėjimų 31 911,83 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta sekančiai: 31 628,99 Eur paskolos sumai ir 282,84 Eur palūkanoms dengti. Kitų mokėtinų sumų ieškovė negavo, o likusių mokėtinų sumų pagal Paskolos sutartį atsakovas nebeapmokėjo.

5. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo išdėstyti jo prievolę UAB ILTE dalimis iki 2028 m. balandžio 20 d.

6. Nurodo, jog jis pripažįsta, kad nėra grąžinęs dalies pagal Paskolos sutartį pasiskolintos sumos, tačiau tai lėmė eilė nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, kurios tęsiasi ir šiuo metu, ir dėl kurių atsakovas nėra pajėgus iškart sumokėti visos paskolos sumos. Teigia, jog jam poreikis kreiptis dėl paskolos gavimo kilo dėl Kinijoje prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir jos reikšmingos įtakos švelniakailių žvėrelių auginimo ir realizavimo rinkai. Iki COVID-19 pandemijos atsakovas ūkininkavo jau apie 10 metų (nuo 2010-12-21), vertėsi švelniakailių žvėrelių auginimu, taip pat audinių kailių išdirbimu. Savo produkciją ūkis realizuodavo Skandinavijoje vykstančiuose aukcionuose, konkrečiai, Kopenhagen Fur ir S. F. Oyj, kurie įprastai vykdavo gyvai ~3-4 kartus per metus. Tačiau prasidėjusi pandemija iš esmės pakoregavo kailių pardavimo rinką, nes dėl pandemijos Kinijoje pradėjus taikyti itin griežtus apribojimus, kinai - pagrindiniai kailių pirkėjai, nebegalėjo atvykti į aukcionus, taigi stipriai krito paklausa. Tikėtasi, kad vėliausiai po metų rinka grįš į įprastines vėžes ir nuo 2021 m. spalio mėn. bus galima pradėti mokėti pagal grafiką nustatytas įmokas (~26 000 Eur pas mėnesį) bei paskolą grąžinti laiku. Iš pradžių (nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. imtinai) atsakovas ir mokėjo įmokas pagal pirminį grafiką. Vis dėlto, pandeminei situacijai nesibaigiant, neatsinaujinus gyviems aukcionams, kaip buvo žadėta, kinams, kaip pagrindiniams šios rinkos pirkėjams, dalyvaujant juose vangiai, nei pardavimų apimtys, nei kainos negrįžo į įprastas, todėl ūkio įplaukos buvo mažesnės nei planuota. 2023 m. pabaigoje žadėtam proveržiui taip ir neįvykus, rinkai neatsistačius, ūkis nebuvo pajėgus grąžinti likusios paskolos sumos.

7. Teigia, jog bene didžiausią įtaką atsakovo galėjimui laiku grąžinti paskolą turėjo tai, kad 2023-09-21 buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2171, kuriuo uždraudžiama švelniakailių žvėrelių veikla. Nors klausimas Dėl kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimo, kompensacijų dydžių, terminų ir kt. pagal prašymą Nr. 1B-4/2024 dar bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme byloje Nr. 7/2024, tačiau finansų įstaigos, vertindamos šiai dienai priimtą reglamentavimą dėl veiklos uždraudimo, nematydamos švelniakailių žvėrelių auginimo ūkinės veiklos perspektyvų, nebėra suinteresuotos refinansuoti paskolos likučio pagal Paskolos sutartį. Iš esmės valstybė sukūrė situaciją, kuomet davė gana dideles lengvatines paskolas veiklos, įskaitant švelniakailių žvėrelių auginimo kailiui, tęstinumui, tačiau dar nepasibaigus lengvatinių paskolų (tiek dėl COVID-19, tiek dėl karo Ukrainoje) grąžinimo terminams priėmė teisinį reglamentavimą, uždraudžiantį tokią veiklą, t. y. užkertantį kelią tokios veiklos tęstinumui, įskaitant ir, minėta, galimybes refinansuotis paskolą ir tinkamai įvykdyti Paskolos sutartį. Tokiu būdu Paskolos sutarties tinkamą neįvykdymą ir paskolos likučio negrąžinimą lėmė objektyvios, ne nuo atsakovo priklausančios priežastys.

8. Atsakovas paskolos grąžinimą pagal galimybes vykdė tiek pirminiam kreditoriui, tiek ir ieškovei. Konkrečiai, sužinojęs apie kreditoriaus pasikeitimą, atsakovas naujam kreditoriui pateikė konkrečius terminus, kada galės atlikti mokėjimus paskolos dengimui. Terminai nurodyti remiantis iš aukciono gauta informacija apie tai, kada ūkininkui bus išmokėtos lėšos už kailių pardavimus, ir atsakovas šių terminų laikėsi. Pavyzdžiui, 2024-05‑15 laiške įsipareigota atlikti mokėjimą birželio mėn., t. y. po 2024 m. gegužės mėn. aukciono. Atitinkamai, gavus išmoką iš aukciono, 2024-06-05 atliktas 20 000 Eur mokėjimas ieškovei ir informuota, kad iki liepos 2 d. turėtų būti gauta dar viena dalis mokėjimo už aukcione parduotus kailius. 2024-07-02 atliktas dar vienas mokėjimas, šįkart 10 000 Eur sumai. 2024-09-04 laiške informuota, kad kitas aukcionas vyks 2024 m. rugsėjo mėn. ir po jo vėl, priklausomai nuo rezultatų, bus atliekami atsiskaitymai apie rugsėjo 19 d. ir spalio 10 d., ką atsakovas ir padarė – 2024-09-18 buvo pervesta 1 406,71 Eur, o 2024-10-14 – 2 000 Eur.

9. Nurodo, jog vienintelis racionalus sprendimas, kuris tiek užtikrintų maksimalią tikimybę ieškovei atgauti pilną skolos sumą, tiek ir sudarytų atsakovui protingas sąlygas tai padaryti bei išvengti fizinio asmens bankroto, būtų prievolės įvykdymo išdėstymas. Ieškovė yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, t. y. finansiškai reikšmingai stipresnis subjektas nei atsakovas, tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis laikinai yra sudėtinga, tačiau per pakankamą laiką išdėsčius prievolės vykdymą, jis bus pajėgus įvykdyti savo prievolę. Be to, ieškovei bus mokamos palūkanos, taip kompensuojant galimus praradimus už nesavalaikį Paskolos sutarties vykdymą. Pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams“ gautą paskolą atsakovas turi grąžinti iki 2028 m. balandžio mėn. 20 d. Iki to paties termino išdėsčius ir prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymą, atsakovas mano, kad būtų pajėgus išmokėti abi paskolas ir visiškai atsiskaityti su ieškove. Pažymi, jog iš turimo nekilnojamojo turto prievolės įvykdymas yra neįmanomas ir neracionalus, nes daliai jo yra nustatyta hipoteka, turtas yra būtinas tam, kad ūkis galėtų tęsti veiklą ir iš gautų pajamų grąžinti paskolą, be to ūkio turimo nekilnojamojo turto vertė nėra didelė, todėl jo nepakaktų reikšmingiau sumažinti prievolės. Kitas ūkio turtas, t. y. biologinis turtas (gyvi žvėreliai) ir žaliava (kailiai) taip pat nėra lengvai realizuojami – gyvi žvėreliai dėl priimto teisinio reglamentavimo nebėra likvidus turtas, o kailių pardavimas, minėta, vyksta per S. F. aukcioną, kuris vienašališkai sprendžia, kiek konkretaus ūkininko kailių bus pateikiama į konkretų pardavimą ir atsakovas neturi galimybės kontroliuoti, paskubinti šio proceso.

10. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog 2021 m. nors atsakovas ir turėjo 564 764 Eur grynojo pelno, tačiau paskolos grąžino tik 79 507,51 Eur. Nors paskolos mokėjimo grafikas ir nenumatė didesnės sumos grąžinimo, tačiau toks deklaruotasis grynasis pelnas už 2021 metus kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės turėjo tokią didelę neigiamą reikšmę pajamų iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos sumažėjimui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pinigines lėšas, gautas iš ūkinės komercinės veiklos 2024 m., kaip ir informacijos apie realizuotos produkcijos kiekius, o per visus 2024 m. ieškovei tėra sumokėta tik 35 318,54 Eur.

11. Teigia, jog ieškovė su atsakovo prašymu išdėstyti jo prievolę ieškovei iki 2028-04-20 nesutinka. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, todėl jo prašymas negali būti tenkinamas. Nurodo, jog teismui nusprendus išdėstyti atsakovo skolos mokėjimą, ieškovė prašo į sprendimą įtraukti sąlygą, kad atsakovui tinkamai ir laiku nemokant išdėstytų sumų, Ieškovė įgyja teisę išsiimti vykdomąjį raštą dėl visos šioje civilinėje byloje priteistos sumos išieškojimo, nebeatsižvelgiant į skolos mokėjimo išdėstymą dalimis. Neįtraukus šios sąlygos, susidarytų situacija, kad atsakovui tinkamai ir laiku nemokant teismo išdėstytų sumų, ieškovė būtų priversta kas mėnesį kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismas galėtų išduoti vykdomuosius dokumentus tik dėl skolos dalių, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs.

12. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovės dublike išdėstyti teiginiai, jog 2021 m. nors atsakovas ir turėjo 564 764 Eur grynojo pelno, tačiau paskolos grąžino tik 79 507,51 Eur yra nepagrįsti, kadangi šis pelnas, negerėjant padėčiai aukcionuose, ūkiui buvo reikalingas veiklos išlaikymui, žvėrelių išauginimui (vien pašarams 2022 m. išleista apie 400 000 Eur) , taip pat ligos padarinių likvidavimui. Be to, atsakovas paskolos 2021 m. grąžino būtent tiek, kiek ir buvo numatyta pagal pirminį grafiką ir pagal Sutarties pakeitimais pakoreguotus grafikus.

13. Atsakovas, esant priimtam teisės aktui uždrausti jo šiai dienai vykdomą veiklą, siekdamas gauti valstybės numatytas kompensacijas, kad galėtų perorientuoti savo ūkio veiklą į kitą sritį, privalo tinkamai įvykdyti prievoles pagal Sutartį, t. y. priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas yra suinteresuotas tinkamai įvykdyti prievoles pagal Sutartį, tačiau visos prievolės įvykdyti iškart negalėdamas siekia, jog būtų pasiektas susitarimas arba priimtas teismo sprendimas, įgalinantis atsakovą tai padaryti per protingą terminą, kuris užtikrintų jo mokumo išsaugojimą. Į bylą buvo pateikti duomenys apie atsakovo turimą turtą, iš kurių akivaizdu, jog prievolės įvykdymas visa apimtimi būtų neįmanomas ir neracionalus, nes daliai nekilnojamojo turto yra nustatyta hipoteka, turimo turto vertė nėra didelė, be to šis turtas yra būtinas tam, kad ūkis galėtų tęsti veiklą ir iš gautų pajamų grąžinti paskolą. Kitas turimas ūkio turtas yra biologinis turtas (gyvi žvėreliai) ir produkcija (kailiai). Kadangi yra numatytas veiklos uždraudimas, gyvų žvėrelių rinka nebėra aktuali. 2024 m. vados kailiai yra paruošti ir išsiųsti pardavimui į S. F., o kitų būdų realizuoti produkcijos šiai dienai atsakovas taip pat neturi. Taigi, nors atsakovas turi turto – žvėrelių ir kailių, tačiau jų greitai realizuoti, taigi ir gauti lėšų, reikalingų grąžinti visą paskolą iš karto, nėra galimybės, o tai laikytina svarbiomis priežastimis prievolės išdėstymui.

14. Nors atsakovas nėra pajėgus įvykdyti visos prievolės iškart, tačiau tai gali daryti protingo dydžio dalimis. Atsakovas S. F. dar turi šiek tiek kailiukų iš ankstesnių metų, kurie nebuvo parduoti ankstesniuose aukcionuose, taip pat yra išsiuntęs pardavimui 2024 m. vados kailius. Šis turtas bus parduodamas aukcionuose 2025 m. ir dalis gautų lėšų bus skiriama prievolių ieškovei ir kitiems kreditoriams vykdymui. Kita dalis pajamų yra būtinos 2025 m. vados išauginimui, iš kurios gauta produkcija bus teikiama į 2026 m. aukcionus. Analogiškai situacija dėliosis ir vėlesniais metais iki pat veiklos uždraudimo. Atsakovas, remdamasis šiuo metu turima informacija apie priimtus teisės aktus, 2026 m. pabaigoje planuoja išmušti 2026 m. vados žvėrelius ir visą veislinę bandą, t. y. iki 2027-01-01 užbaigti žvėrelių auginimo veiklą, tačiau 2026 m. produkcija, kuri aukcionui bus išsiųsta 2026 m. pabaigoje, bus realizuota tik 2027-2028 metais. Tiksliau, didesnė dalis produkcijos turėtų būti parduota per 2027 m. aukcionus, tačiau įprastai per pirmuosius metus lieka neparduota apie 10 proc. produkcijos. Planuojama, bus šis likutis bus realizuotas 2028 m. kovo mėn. aukcione. Būtent dėl to ir prašoma prievolės vykdymą išdėstyti dalimis iki 2028-04-20, kuomet turėtų būti gautos pajamos iš 2028 m. kovo mėn. aukciono. Teigia, jog sutinka su ieškovės siūlymu tuo atveju, jei teismas išdėstytų sprendimo vykdymą, įtraukti sąlygą, kad atsakovui nevykdant išdėstytos prievolės tinkamai, ieškovė galėtų iškart reikalauti visos likusios sumos grąžinimo.

Ieškinys tenkinamas.

15. Ieškovė ieškinyje išsamiai išdėstė bylos faktines aplinkybes, jų atsakovas neginčija, jas taip pat patvirtina ir kartu su ieškiniu pridėti įrodymai. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2020-09-28 sudarė Paskolos sutartį su RATO kredito unija dėl 626 632,00 Eur paskolos suteikimo (Ieškinio priedas Nr. 3). Atsakovas dalį paskolos yra grąžinęs, likusi negrąžinta paskolos dalis - 371 388,89 Eur. Paskolos sutarties mokėjimo grafikas pasibaigė 2023-09-27 (Ieškinio priedas Nr. 3.1), todėl Paskolos sutartis laikoma vienašališkai nutraukta dėl Paskolos gavėjo Paskolos sutarties pažeidimo nuo Paskolos sutarties mokėjimo grafiko pabaigos datos (2023-09-27). Kadangi atsakovas neįvykdė Paskolos sutarties sąlygų, grąžino tik dalį suteiktos paskolos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti (Paskolos sutarties Bendrosios dalies 3, 5.5, 5.5.1., 6.3, 6.4 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

16. Atsakovas prašo išdėstyti jo prievolę UAB ILTE dalimis iki 2028-04-20 ir nurodo, jog ieškovė yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, t. y. finansiškai reikšmingai stipresnis subjektas nei atsakovas, tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis laikinai yra sudėtinga, tačiau per pakankamą laiką išdėsčius prievolės vykdymą, jis bus pajėgus įvykdyti savo prievolę. Be to, ieškovei bus mokamos palūkanos, taip kompensuojant galimus praradimus už nesavalaikį Paskolos sutarties vykdymą. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka ir nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį.

17. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 594/2006).

18. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, jog nėra įrodytas sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinumas – sunki atsakovo turtinė padėtis. Asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, išrašų iš jam priklausančių banko sąskaitų ir jose esančių ir (ar) buvusių piniginių lėšų, jų panaudojimą, todėl nėra galimybės įvertinti jo prašymo teiginių, susijusių su jo sudėtinga turtine padėtimi. Į bylą atsakovas pateikė balansus už 2022 m. ir 2023 m., iš kurių matyti, jog atsakovas 2021 m. turėjo 564 764 Eur grynojo pelno, 2022 m. turėjo 167 292 Eur grynojo pelno, o 2023 m. grynasis pelnas sudarė 134 297 Eur, tokiu būdu vertintina, jog atsakovas 2021-2023 metais veikė pelningai. Tačiau atsakovas, už 2021 metus generavęs 564 764 Eur grynojo pelno, nėra pateikęs dokumentų kur šis pelnas buvo panaudotas. Kitų (naujesnių) duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti atsakovo finansinę padėtį, byloje taip pat nėra pateikta. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kas vėl gi neleidžia vertinti jo turtinės padėties kaip sunkios ar kliudančios įvykdyti teismo sprendimą.

19. Paskolos sutarties mokėjimo grafikas pasibaigė dar 2023-09-27, atsakovas nuo to laiko yra sumokėjęs tik nežymią dalį skolos, todėl patenkinus atsakovo prašymą ir leidus teismo sprendimą vykdyti dar daugiau, nei 3 metus (iki 2028-04-20), būtų neužtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovo, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti jo veiklos ypatumai (švelniakailių žvėrelių auginimas, audinių kailių išdirbimas, jo verslo cikliškumas ir pan.) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo atsakovui, kuris yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis asmuo, kuriam yra gerai žinomi jo vykdomos veiklos ypatumai, todėl šie ypatumai turėjo būti įvertinami nustatant šalių atsiskaitymo tvarką pagal prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu būdu teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti teismo sprendimą iki 2028-04-20 nėra.

20. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ILTE ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ILTE (į. k. 110084026) naudai 371 388,89 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 371 388,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 3 761 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius