- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e1-1599-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13545-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- N. C.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. C., 2021 m. balandžio 29 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis N. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi. Jis jau apie pusantrų metų gyvena Lietuvoje ir turi draugę, t.y. jie kartu gyvena. Jis pas save namuose (duomenys neskelbtini), vakare gėrė alaus. Pas jį namuose kieme stovi pažįstamo automobilis „VW LT 35“. Minėto automobilio rakteliai yra padėti automobilyje. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo neturėjo. Jis vakare, apie 23.00 val. paėmė minėtą automobilį ir nuvažiavo paimti savo pažįstamo iki degalinės. Jam grįžtant automobiliu į namus, jį sustabdė policijos pareigūnai jau jo namo kieme. Jis po miestą automobiliu nevažinėjo. Automobilio savininkas jam leidžia automobilį paimti, bet jis jam vakar nepasakė, kad paims jo automobilį. Jis nežino, ar paminėtas automobilis yra su draudimu, ar yra jo apžiūra. Pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį ir jis pripūtė 1,60 promilių. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 79).
Liudytojas A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos, vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. balandžio 29 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu O. S., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, identifikuojantis borto Nr. V1921. Apie 23.10 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį „VW LT35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), bei priėjus, už jo vairo sėdėjo vyras, kuris prisistatė kaip N. C.. Tikrinant šį vairuotoją nustatė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis (tapatybė nustatyta iš paso Nr. (duomenys neskelbtini)), jo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris suteiktų teisę vairuoti transporto priemonę. Po šio prašymo, automobilio vairuotojas nepateikė jokio vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su automobilio vairuotoju užuodė, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, šio kalba yra nerišli. Paklausus asmens, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis žodžiu paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. Nurodė asmeniui, kad jam reikės girtumą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu išpūstame ore. Pirmas patikrinimas atliktas 23.17 val. nustatytas 1,60 prom., antras patikrinimas atliktas 23.35 val. nustatytas 1,67 prom. girtumas. Įtariant N. C. nusikalstamos veikos padarymu, šis sulaikytas bei vėliau pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 23.20 val. Automobilis „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Įvykis filmuotas automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir kūno kamera 1902. Pildant procesinius dokumentus, pastebėta kad Alkotesteris Drager Alkotest 6810, Nr. ARFM-0439, patikros sertifikato Nr. 1465196 spausdina klaidingą datą bei laiką ir nepavyko atspausdinti pirmo patikrinimo Nr. 381 kvito (b. l. 50-51). ???
2021 m. balandžio 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 29 d., 23.40 val. N. C. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439, pirmojo tikrinimo metu 23.17 val. N. C. buvo nustatytas 1,60 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 23.35 val. N. C. buvo nustatytas 1,67 prom. neblaivumas (b. l. 9). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Pažymėtina, kad pirmojo patikrinimo kvite yra išspausdinta klaidinga tikrinimo data, o antrojo patikrinimo kvito nėra (šias aplinkybes nurodė ir pareigūnas A. J. apklausos metu), tačiau yra pridėtos alkotesterio ekrano nuotraukos, kuriose matyti tikrinimo rezultatai, atitinkantys nurodytus neblaivumo nustatymo akte (b. l. 10-12). Iš 2021 m. sausio 22 d. patikros sertifikato Nr. 1465196 matyti, kad alkotesteris Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. liepos 22 d. (b. l. 13).?
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytoju-savininku nurodytas A. S. (b. 1. 20).
Liudytojas D. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir įmonė užsiima automobilių pirkimu-pardavimu. 2021 m. balandžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš A. S. už 900 Eur nupirko automobilį „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jis, bet jos iki šiol nespėjo užregistruoti VĮ „Regitra“, kadangi šiuo metu keičiasi registravimo tvarka ir yra internetu užsiregistravęs 2021 m. gegužės 13 d.. Minėtą automobilį tvarkymui jis pastatė pas pažįstamą kieme (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo netvarkingas, t.y. be draudimo ir techninės apžiūros. Automobilio dokumentai ir rakteliai buvo palikti mašinos viduje. Paminėtu adresu gyvena ir iš matymo pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini), kuris yra iš (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta apie pusę metų. Pastarasis žinojo apie jo nupirktą automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jo viduje yra užvedimo rakteliai. 2021 m. balandžio 30 d. jis atvažiavęs prie savo automobilio (duomenys neskelbtini), jo nerado ir sužinojo, kad jis yra policijos sulaikytas. Sužinojo, kad minėtą automobilį buvo paėmęs pervažiuoti pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali, nes nežino. Dėl paimto automobilio asmeniui (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi, kadangi jis automobilį paėmė pervažiuoti ir jau buvo grįžęs atgal į kiemą kur jis ir stovėjo (b. l. 55-56).
Iš byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2021 m. balandžio 17 d. A. S. pardavė automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), už pirkėją pasirašė D. P. (b. l. 22).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW LT 35 SDI“, 1999 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2021 m. gegužės mėnesį buvo 1650 eurų su PVM (b. l. 23-25).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad N. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 1,60 prom. girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino N. C. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, N. C. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW LT 35“, kai anksčiau tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholį. Jam grįžtant automobiliu į namus, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie davė jam pūsti į alkotesterį ir jis pripūtė 1,60 prom.. Tai, kad N. C. vairavo automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. J. ir D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. C., 2021 m. balandžio 29 d., apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. C. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
N. C. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti dalimis per dvejus metus (b. l. 91-93, 95).
Teismas, skirdamas bausmę N. C., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, N. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 29 d., 23.20 val., iki 2021 m. balandžio 30 d., 14.26 (1 diena) (b. l. 69-70), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamasis N. C. teismo prašė jam paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis, tačiau teismas pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei tai, kad jam paskirta bauda yra gana didelė, o turimais duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis N. C. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad N. C. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga N. C. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. C. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis N. C. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui. Liudytojas D. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) (šiuos duomenis patvirtina ir byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis). Šį automobilį jis pastatė (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini). Automobilio rakteliai buvo palikti jo viduje. Vėliau sužinojo, kad pažįstamas (duomenys neskelbtini) paėmė jo automobilį pasivažinėti ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų grįžęs į kiemą. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad kaltinamasis N. C. vairuotą automobilį paėmė be savininko žinios ir leidimo. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1650 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo N. C. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis N. C. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo N. C. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš N. C. išieškotina automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1650 eurų.
Kaltinamajam N. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – (duomenys neskelbtini) pasas (duomenys neskelbtini), išduotas N. C. vardu, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – grąžintinas N. C..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. C., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu N. C. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti N. C. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 29 d., 23.20 val., iki 2021 m. balandžio 30 d., 14.26 (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 48 MGL, tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirti N. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. C. išieškoti automobilio „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1650 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt) eurų.
Kaltinamajam N. C. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtą dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą (duomenys neskelbtini), išduotą N. C. vardu, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – grąžinti N. C..
Išaiškinti N. C., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.