Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-03-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-1520-374/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
e2YT-1520-374/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00308-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
M. G., G. G., I. G., VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-1520-374/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00308-2021-1
Sprendimo kategorija Nr. 3.4.5.2.; 3.2.6.1.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G., G. G., I. G., VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., a/k (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. sausio 30 d., priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys M. G., G. G., I. G., VĮ Turto bankas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos V. G. sutuoktinis S. G. mirė 2004-01-30. Po sutuoktinio mirties liko turtas: namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). S. G. palikimo priėmimo byla notarų biure neužvesta. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties likusį turtą ji prižiūrėjo ir valdė kaip savo: namų valdoje gyveno ir juo naudojasi iki šiol, moka mokesčius. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjos vaikai jokių pretenzijų dėl turto paveldėjimo neturi ir niekada neturėjo.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjo S. G. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi gyvenamuoju būstu, namų apyvokos daiktais. Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po mirties likusiame name buvo gyvenama, naudojamasi teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjos teigimu, namų valda prižiūrima, pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi gyvenamajame name, tvarkė kaip savo turtą. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad namų valda liko po sutuoktinio mirties tik jos.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą, mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio S. G. mirties faktiškai palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimai), teismo pašto išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 87, 270, 293-295, 444 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., a/k (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2004-01-30, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė