- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 2YT-3794-766/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos S. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad po motinos S. V. mirties atsirado palikimas pagal įstatymą, kurį jis pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu iš karto po jos mirties. Po S. V. mirties pareiškėjas nepateikė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o šių metų kovo mėn. sužinojo, kad siekiant tinkamai naudoti, valdyti ir disponuoti mirusios mamos turtu, pirmiausia privalo kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios motinos palikimą. Tai sužinojęs, iš karto kreipėsi į vietos notarą, kuris išaiškino, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Įstatymų nustatytą terminą notarine tvarka mirusios mamos palikimą nepriėmė dėl to, kad dėl teisinio neišprusino nežinojo, jog po mamos mirties dėl jos palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, taip pat dėl jos netekties buvo labai emociškai sukrėstas ir apie tai, kad reikia tvarkytis paveldėjimą negalvojo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad brolių, seserų neturi, todėl niekas į notarų biurą nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios motinos palikimą nėra užvesta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
4. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog A. V. yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Mirusiosios S. V. turtą sudaro: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Iš pareiškėjo A. V. pateiktos informacijos matyti, kad mirus jo mamai S. V., jis naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu, turtą prižiūrėjo ir išlaikė, tai patvirtina informacija apie apmokėtą žemės mokestį, atliekų tvarkymą, elektros energiją, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacija, kad po S. V. mirties palikimą priėmė A. V.. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į S. V. palikimą, nėra.
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. V. laiku į notarą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo nesikreipė, tačiau jis iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos turtu, rūpinosi juo kaip savu, mokėjo mokesčius t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. A. V. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
7. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. V. mirusios mamos S. V. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo A. V. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.