Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Byla Nr. 1N-83/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1N-83/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Nuteistasis
J. G.
Advokatai
Liudvika Meškauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1N-83/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11; 2.12.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas J. G. gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009-04-01 nuosprendžiu J. G. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 246 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010-01-28 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009-04-01 išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo J. G. nuteisė pagal BK 246 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolės darbą atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino ir J. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Iš J. G. teismas priteisė E. Š. 38 680 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. M. - 19 801 Lt turtinei žalai ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-29 nutartimi nuteistosios J. G., jos gynėjos L.Meškauskaitės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Š. bei V. M. kasacinius skundus atmetė.

J. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama antstolės J. G. kontoros antstolė – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atlikdama savo kaip antstolės funkcijas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – žinodama, jog už neteisėtą didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimą jai atiteks 4 000 Lt atlyginimas, ir žinodama, kad skolininko R. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2006-08-18 sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – pagrindu 2006-08-19 Turto arešto aktų registre įregistruotas areštas, ji savo darbo vietoje, antstolės J. G. kontoroje (duomenys neskelbtini), 2006-10-26 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 2006-10-30 tam pačiam turtui Turto arešto aktų registras įregistravo turto areštą, ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos – gauti neteisėtą atlygį, žinodama, kad tam pačiam R. M. turtui Ukmergės r. apylinkės teismo sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu uždėtas areštas, nėra panaikintos, 2006-11-06 ji surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už 85 000 Lt neteisėtai pardavė pirkėjui E. M. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav., nuosavybės teisėmis priklausančio R. M. Vilniaus r. apylinkės teismo pirmininkei L. A., kuriai kartu su teikiamu tvirtinti 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta vykdomoji byla, kurioje nebuvo duomenų, iš kurių matytųsi, kad nekilnojamajam turtui teismo sprendimu uždėtas areštas, 2006-11-10 patvirtinus 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. priklausęs nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav., kuriam Ukmergės r. apylinkės teismo 2006-08-18 ir 2006-09-01 nutartimis E. Š. bei V. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas R. M. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, neteisėtai perleistas pirkėjui E. M., o antstolė J. G. neteisėtai gavo 4 000 Lt atlyginimą.

Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, jog nuosavybė yra neliečiama, kadangi dėl J. G. veiksmų nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado galimybę efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė CPK 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principus, kadangi dėl jos neteisėtų veiksmų buvo apsunkintas teismo sprendimo, kurio įvykdymas buvo iš anksto užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, įvykdymas, nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado teisę laisvai disponuoti savo turtine teise, o teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolė akivaizdžiai ignoravo. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, kad sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi priimti tik teismas, bei CPK 152 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. J.G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

Dėl antstolės J. G. veiksmų fiziniai asmenys – nukentėjusieji E. Š. ir V. M. patyrė didelės žalos, nes prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas savo turtines teises dėl 124 600 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. M., kadangi išieškojimo negalimumo aktuose antstolė N. J. nurodė, kad R. M. vardu turto nėra ir jis negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, antstolė N. J. neteko galimybės įstatymo nustatyta tvarka įvykdyti Ukmergės r. apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 42 200 Lt ir 82 400 Lt skolų bei palūkanų išieškojimo iš R. M.

Taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, J. G. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio kaip valstybės įgalioto asmens autoritetą, dėl to padaryta didelės žalos valstybės interesams bei fiziniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje 2010-09-17 buvo gautas nuteistosios J. G. gynėjos L. Meškauskaitės prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (toliau - Generalinis prokuroras) 2010-10-22 nutarimu minėtą prašymą atmetė ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nenustatė.

Nuteistosios J. G. gynėja advokatė L. Meškauskaitė Generalinio prokuroro 2010-10-22 nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010-11-25 nutartimi nuteistosios J. G. gynėjos advokatės L.Meškauskaitės skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistosios J. G. pateikta teismo nutartis, kurią ji prašė vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, nebuvo priimta iki nuteistosios veiksmų atlikimo, todėl ji negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Šalies argumentai

Nuteistosios J. G. gynėja advokatė L. Meškauskaitė skundu prašo panaikinti minėtą Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-76/2009 pagal jos 2010-09-17 prašymą.

Gynėja skunde teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta. Tiek Generalinei prokuratūrai, tiek Vilniaus apygardos teismui nuteistoji J. G. pateikė 2008-05-18 Ukmergės raj. apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuria buvo išregistruota laikinai įregistruota Ukmergės raj. apylinkės teismo 2006-08-18 nutartis, kuria buvo areštuotas skolininko R. M. turtas. Šios nutarties baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo, todėl joje užfiksuotos aplinkybės teismams priimant nuosprendžius nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šios nutarties nebuvo ir teismo išreikalautoje Ukmergės raj. apylinkės teismo civilinėje byloje, tai įrodo faktas, kad ši nutartis neįsiūta į civilinę bylą ir nesunumeruota. Ši nutartis neaptarta ir baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose, t. y. nei kaltinamajame akte, nei apklausos protokole, nei nuosprendyje. J. G. buvo nuteista už tai, kad savavališkai panaikino Ukmergės raj. apylinkės teismo skolininko R. M. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, tačiau minėta 2008-05-18 nutartis įrodo, kad R. M. turto areštas jau buvo panaikintas hipotekos teisėjos nutartimi, o J. G. skolininko turto arešto nepanaikino. Gynėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai neišsiaiškino šios nutarties turinio ir reikšmės, vertinant nuteistosios atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą. Iš nutarties matyti, kad 2006-08-19 hipotekos skyrius įregistravo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartį civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis buvo areštuotas skolininkui R. M. priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos. Atitinkamai turto arešto aktui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta laikina būsena, kadangi nebuvo nurodyta konkretaus areštuojamo turto. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdžiusi antstolė N. J. neįvykdė Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnyje numatyto įpareigojimo per 1 mėnesį pateikti Turto arešto registrui patikslintus duomenis apie skolininko R.M. turtui laikinai įregistruotą areštą. Dėl šių priežasčių Ukmergės raj. apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja E. Z. 2008-05-18 nutartimi išregistravo iš Turto arešto aktų registro 2006-08-19 laikinai įregistruotą Ukmergės raj. apylinkės teismo 2006-08-18 nutartį civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo areštuotas skolininkui R. M. priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos. Gynėjos nuomone, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-372/2010, įrodo, kad nuteistoji J. G. yra nekalta, nes tuo metu, kai ji realizavo skolininko R. M. turtą, jam nebuvo uždėta jokių areštų, todėl ji negalėjo, priešingai nei teigiama apkaltinamajame nuosprendyje, padaryti CPK 150 straipsnio nuostatuose dėl teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo tvarkos pažeidimų.

Taip pat gynėja skunde nurodo, kad tiek Generalinis prokuroras, tieks apygardos teismas, nagrinėję nuteistosios J. G. prašymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepagrįstai atsisakė vertinti kitus pateiktus dokumentus, t. y. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010-01-28 nutartį civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartį civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi neatlikus pateiktų dokumentų teisminės analizės buvo pažeisti nuteistosios J. G. teisėti interesai, susiję su teisės į teisingą teismo sprendimą įgyvendinimu. Tai, kad šiuose dokumentuose minimi faktai ir aplinkybės yra susiję su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, gynėjos teigimu, rodo Klaipėdos teismų nutartyse numatytas įpareigojimas antstoliui G. J. atlikti tokius veiksmus, už kuriuos antstolė J. G. buvo nuteista baudžiamąja tvarka. Antstolis G. J. 2009-09-02 patvarkymu atsisakė perduoti išieškotojai iš varžytinių neparduotą turtą, nes Klaipėdos apygardos teismas 2008-04-02 šiam turtui buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, kad turtui buvo taikyti Klaipėdos apygardos teismo areštai, antstolis G. J. sustabdė areštuoto turto realizavimą. Tačiau Klaipėdos m. apylinkės teismas 2010-01-28 nutartimi nusprendė, kad antstolis neturėjo pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus, nes turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Teismas panaikino antstolio G. J. 2009-09-02 patvarkymą dėl atsisakymo perduoti iš varžytinių neparduotą turtą ir įpareigojo antstolį G. J. pasiūlyti išieškotojai pasiimti neparduotą turtą - žemės sklypus.

Gynėjos nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nevertino 2010-07-20 Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų išaiškinimo Nr. S-7354-7662 ir 2010-08-11 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išaiškinimo Nr.(1.16.) 7R-7059, kurie, gynėjos teigimu, taip pat laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos nei Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2010-01-28 nuosprendį, nei Lietuvos Aukščiausiajam teismui priimant 2010-06-29 nutartį.

Be to, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė N. J. areštavusi skolininko R. M. turtines teises, t.y. paveldėjimo teisę, ne tik peržengė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, bet ir elgėsi neteisėtai, ko pasėkoje antstolės J. G. veiksmų teisėtumas objektyviai negalėjo būti vertinamas pirmiausiai neįvertimus minėtos antstolės veiksmų.

Gynėjos manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, rodo, kad J. G. yra nekalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 246 straipsnio 2 dalį.

Nuteistosios J. G. gynėja L. Meškauskaitė teismo posėdyje, nagrinėjant jos paduotą skundą, nedalyvavo, dalyvavęs prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas J. G. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutarties, pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis ir priimtą sprendimą neteisingu nenustatė.

Nuteistosios J. G. gynėja prašymą panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-76/2009 grindžia BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, kad yra paaiškėjusios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios nors vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, gynėjos teigimu, yra Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis, kuria buvo išregistruotas laikinai įregistruotas turto arešto aktas, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-512/2010 bei Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-740-524/2010, kuriose minimi faktai ir aplinkybės, gynėjos teigimu, yra susijusios su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, ir 2010-07-20 Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų (toliau – Antstolių rūmai) ir 2010-08-11 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) pateikti išaiškinimai. Analogiškais motyvais ir argumentais gynėja prašė panaikinti ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010-10-22 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios J. G. gynėjos L. Meškauskaitės skundą, sutiko su prokuroro padarytomis išvadomis ir prokuroro nutarimą paliko galioti.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apygardos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir nuteistosios gynėjos L. Meškauskaitės skundas atmestas motyvuotai.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė gynėjos pateiktą Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartį ir dėl jos motyvuotai pasisakė. Teismas konstatavo, kad gynėjos pateikta teismo nutartis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada.

Iš įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad J. G. nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas 2006-10-26 – 2006-11-10 laikotarpiu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad šiuo laikotarpiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių galiojo. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistosios ir jos gynėjos pateikta Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis. Priešingai, minėtos nutarties priėmimo data tik dar kartą patvirtina teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistosios J. G. neteisėtų veiksmų atlikimo momentu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių galiojo. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis išregistruoti iš Turto arešto aktų registro 2006-08-19 laikinai įregistruotą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo areštuotas R. M. turtas, buvo priimta 2008-05-18, tai yra praėjus daugiau nei metams po to, kai nuteistoji jau buvo realizavusi areštuotą R. M. turtą ir tokiu savo veiksmu jau buvo panaikinusi visus to turto areštus (CPK 693 straipsnis), tarp jų ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Aplinkybė, kad turto arešto registracija Turto arešto aktų registre buvo laikina ir praėjus mėnesiui, per kurį turėjo būti pateikti papildomi tikslūs duomenys apie areštuojamą turtą, tokie duomenys pateikti nebuvo, nepadarė areštuoto turto registracijos negaliojančios, nes tam reikalinga teismo nutartis. Tokia nutartis iki nuteistosios atliktų neteisėtų veiksmų priimta nebuvo, todėl nuteistoji neturėjo teisinio pagrindo nepaisyti galiojančios teismo nutarties ir perleisti areštuotą turtą kitam asmeniui. Pažymėtina, kad šios teismo išvados skunde neginčija ir nuteistosios gynėja.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad gynėjos pateikta Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti J. G. baudžiamąją bylą.

Gynėjos nurodytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Visų pirma, minėtos nutartys yra priimtos nagrinėjant civilinę bylą; antra - jose nurodyti faktai ir aplinkybės nesusiję su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš minėtų nutarčių turinio jose buvo sprendžiami civilinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie neturi nieko bendro su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Aiškindami ir taikydami teisę, teismai atsižvelgia į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse.

Taip pat visiškai nepagrįstai gynėja prašo laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos pateiktus paaiškinimus į gynėjos prašymus. Tiek iš 2010-07-20 Antstolių rūmų pateikto išaiškinimo, tiek iš 2010-08-11 Teisingumo ministerijos pateikto išaiškinimo Nr. (1.16.) 7R-7059 turinio matyti, kad juose dėstoma minėtų institucijų nuomonė apie CPK normas ir jų taikymą. Aplinkybių, kurios būtų susijusios su J. G. baudžiamąją byla ir kurios įrodytų, kad nuteistoji yra nekalta arba kad ji padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią yra nuteista, minėtuose raštuose nėra. Be to, pasisakymai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais priklauso tik teismo kompetencijai, todėl kitų institucijų rekomendacijos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais teismams nėra privalomos.

Gynėjos skunde nurodyti antstolės N. J. veiksmai nėra šio proceso (proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) vertinimo objektas, todėl teismas dėl antstolės N. J. veiksmų teisėtumo nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistosios J. G. gynėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2010-10-22 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Gynėjos skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė