Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas J. G. gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama antstolės J. G. kontoros antstolė – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atlikdama savo kaip antstolės funkcijas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama turtinės naudos – žinodama, jog už neteisėtą didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimą jai atiteks 4 000 Lt atlyginimas, ir žinodama, kad skolininko R. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2006-08-18 sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – pagrindu 2006-08-19 Turto arešto aktų registre įregistruotas areštas, ji savo darbo vietoje, antstolės J. G. kontoroje (duomenys neskelbtini), 2006-10-26 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 2006-10-30 tam pačiam turtui Turto arešto aktų registras įregistravo turto areštą, ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos – gauti neteisėtą atlygį, žinodama, kad tam pačiam R. M. turtui Ukmergės r. apylinkės teismo sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu uždėtas areštas, nėra panaikintos, 2006-11-06 ji surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už 85 000 Lt neteisėtai pardavė pirkėjui E. M. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav., nuosavybės teisėmis priklausančio R. M. Vilniaus r. apylinkės teismo pirmininkei L. A., kuriai kartu su teikiamu tvirtinti 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta vykdomoji byla, kurioje nebuvo duomenų, iš kurių matytųsi, kad nekilnojamajam turtui teismo sprendimu uždėtas areštas, 2006-11-10 patvirtinus 2006-11-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. priklausęs nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) sav., kuriam Ukmergės r. apylinkės teismo 2006-08-18 ir 2006-09-01 nutartimis E. Š. bei V. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas R. M. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, neteisėtai perleistas pirkėjui E. M., o antstolė J. G. neteisėtai gavo 4 000 Lt atlyginimą.

Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, jog nuosavybė yra neliečiama, kadangi dėl J. G. veiksmų nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado galimybę efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė CPK 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principus, kadangi dėl jos neteisėtų veiksmų buvo apsunkintas teismo sprendimo, kurio įvykdymas buvo iš anksto užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, įvykdymas, nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado teisę laisvai disponuoti savo turtine teise, o teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolė akivaizdžiai ignoravo. J. G. savo veiksmais taip pat pažeidė CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, kad sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi priimti tik teismas, bei CPK 152 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. J.G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

Dėl antstolės J. G. veiksmų fiziniai asmenys – nukentėjusieji E. Š. ir V. M. patyrė didelės žalos, nes prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas savo turtines teises dėl 124 600 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. M., kadangi išieškojimo negalimumo aktuose antstolė N. J. nurodė, kad R. M. vardu turto nėra ir jis negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, antstolė N. J. neteko galimybės įstatymo nustatyta tvarka įvykdyti Ukmergės r. apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 42 200 Lt ir 82 400 Lt skolų bei palūkanų išieškojimo iš R. M.

Taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, J. G. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio kaip valstybės įgalioto asmens autoritetą, dėl to padaryta didelės žalos valstybės interesams bei fiziniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje 2010-09-17 buvo gautas nuteistosios J. G. gynėjos L. Meškauskaitės prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (toliau - Generalinis prokuroras) 2010-10-22 nutarimu minėtą prašymą atmetė ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nenustatė.

Nuteistosios J. G. gynėja advokatė L. Meškauskaitė Generalinio prokuroro 2010-10-22 nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Gynėjos nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nevertino 2010-07-20 Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų išaiškinimo Nr. S-7354-7662 ir 2010-08-11 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išaiškinimo Nr.(1.16.) 7R-7059, kurie, gynėjos teigimu, taip pat laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės negalėjo būti žinomos nei Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2010-01-28 nuosprendį, nei Lietuvos Aukščiausiajam teismui priimant 2010-06-29 nutartį.

Be to, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė N. J. areštavusi skolininko R. M. turtines teises, t.y. paveldėjimo teisę, ne tik peržengė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, bet ir elgėsi neteisėtai, ko pasėkoje antstolės J. G. veiksmų teisėtumas objektyviai negalėjo būti vertinamas pirmiausiai neįvertimus minėtos antstolės veiksmų.

Gynėjos manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, rodo, kad J. G. yra nekalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 246 straipsnio 2 dalį.

Nuteistosios J. G. gynėja L. Meškauskaitė teismo posėdyje, nagrinėjant jos paduotą skundą, nedalyvavo, dalyvavęs prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas J. G. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutarties, pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis ir priimtą sprendimą neteisingu nenustatė.

Nuteistosios J. G. gynėja prašymą panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010-11-25 nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-76/2009 grindžia BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, kad yra paaiškėjusios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios nors vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, gynėjos teigimu, yra Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis, kuria buvo išregistruotas laikinai įregistruotas turto arešto aktas, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-512/2010 bei Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-740-524/2010, kuriose minimi faktai ir aplinkybės, gynėjos teigimu, yra susijusios su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, ir 2010-07-20 Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų (toliau – Antstolių rūmai) ir 2010-08-11 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) pateikti išaiškinimai. Analogiškais motyvais ir argumentais gynėja prašė panaikinti ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2010-10-22 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios J. G. gynėjos L. Meškauskaitės skundą, sutiko su prokuroro padarytomis išvadomis ir prokuroro nutarimą paliko galioti.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apygardos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir nuteistosios gynėjos L. Meškauskaitės skundas atmestas motyvuotai.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė gynėjos pateiktą Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartį ir dėl jos motyvuotai pasisakė. Teismas konstatavo, kad gynėjos pateikta teismo nutartis nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada.

Iš įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad J. G. nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas 2006-10-26 – 2006-11-10 laikotarpiu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad šiuo laikotarpiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių galiojo. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistosios ir jos gynėjos pateikta Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis. Priešingai, minėtos nutarties priėmimo data tik dar kartą patvirtina teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistosios J. G. neteisėtų veiksmų atlikimo momentu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių galiojo. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis išregistruoti iš Turto arešto aktų registro 2006-08-19 laikinai įregistruotą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo areštuotas R. M. turtas, buvo priimta 2008-05-18, tai yra praėjus daugiau nei metams po to, kai nuteistoji jau buvo realizavusi areštuotą R. M. turtą ir tokiu savo veiksmu jau buvo panaikinusi visus to turto areštus (CPK 693 straipsnis), tarp jų ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Aplinkybė, kad turto arešto registracija Turto arešto aktų registre buvo laikina ir praėjus mėnesiui, per kurį turėjo būti pateikti papildomi tikslūs duomenys apie areštuojamą turtą, tokie duomenys pateikti nebuvo, nepadarė areštuoto turto registracijos negaliojančios, nes tam reikalinga teismo nutartis. Tokia nutartis iki nuteistosios atliktų neteisėtų veiksmų priimta nebuvo, todėl nuteistoji neturėjo teisinio pagrindo nepaisyti galiojančios teismo nutarties ir perleisti areštuotą turtą kitam asmeniui. Pažymėtina, kad šios teismo išvados skunde neginčija ir nuteistosios gynėja.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad gynėjos pateikta Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-05-18 nutartis negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti J. G. baudžiamąją bylą.

Gynėjos nurodytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Visų pirma, minėtos nutartys yra priimtos nagrinėjant civilinę bylą; antra - jose nurodyti faktai ir aplinkybės nesusiję su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš minėtų nutarčių turinio jose buvo sprendžiami civilinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie neturi nieko bendro su J. G. baudžiamojoje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Aiškindami ir taikydami teisę, teismai atsižvelgia į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse.

Taip pat visiškai nepagrįstai gynėja prašo laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos pateiktus paaiškinimus į gynėjos prašymus. Tiek iš 2010-07-20 Antstolių rūmų pateikto išaiškinimo, tiek iš 2010-08-11 Teisingumo ministerijos pateikto išaiškinimo Nr. (1.16.) 7R-7059 turinio matyti, kad juose dėstoma minėtų institucijų nuomonė apie CPK normas ir jų taikymą. Aplinkybių, kurios būtų susijusios su J. G. baudžiamąją byla ir kurios įrodytų, kad nuteistoji yra nekalta arba kad ji padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią yra nuteista, minėtuose raštuose nėra. Be to, pasisakymai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais priklauso tik teismo kompetencijai, todėl kitų institucijų rekomendacijos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais teismams nėra privalomos.

Gynėjos skunde nurodyti antstolės N. J. veiksmai nėra šio proceso (proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) vertinimo objektas, todėl teismas dėl antstolės N. J. veiksmų teisėtumo nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais ir argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistosios J. G. gynėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2010-10-22 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Gynėjos skunde išdėstyti motyvai ir argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.