Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-27589-600/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
e2-27589-600/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21978-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
M. K.
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Kategorijos
  • 3.2.6.1Sprendimas už akių
Civilinė byla Nr. e2-27589-600/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21978-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Palskei,dalyvaujant atsakovo J. V. atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui J. V. žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infokar“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. V. 18 211,80 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo A. M. 1 269,12 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Infokar“ bankroto bylą. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis, įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo atsakovas J. V., laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. sausio 25 d. – A. M., o laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. – V. Ž..

3. Įmonės dokumentus jos bankroto administratorei perdavė atsakovas J. V.. UAB „Infokar“ yra sudariusi finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikusi valstybės įmonei (toliau –VĮ) Registrų centrui tik už 2006 metus ir 2007 metus. Pagal 2007 metų balanso duomenis, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – įmonė turėjo turto už 224 120,71 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 134 516,04 Eur. Be to, 2007 metais įmonė taip pat turėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tai reiškia, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki.

4. Atsakovai neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, žinodami apie įmonės sunkią finansinę padėtį įmonės nemokumą, suprasdami, kad įmonė neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, didino susidariusius įsiskolinimus, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, tikėtina – slėpė tikrąją situaciją, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų.

5. J. V., būdamas įmonės direktoriumi, galėjo disponuoti įmonės duomenimis apie įmonės finansinę padėtį. Informaciją apie įmonės nemokumą jis turėjo gauti 2008 m. kovo 31 d., kai turėjo būti suruošti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kas reiškia, kad iki 2007 m. balandžio 6 d. (ieškinio 5 pusl.) jis privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dėl J. V. veiksmų atsirado 18 211,80 Eur žala: 1 580,40 Eur UAB „Elektrobalt“ kreditorinis reikalavimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. spalio 31 d.; 14 602,02 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2009 m. kovo 31 d.; 1 653,46 Eur UAB „Sergel“ kreditorinis reikalavimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. vasario 16 d.; 375,92 Eur UAB „Toi-Toi sanitarinės sistemos“ kreditorinis reikalavimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2008 lapkričio 14 d. (ieškinio 7 pusl.).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai abiejų atsakovų atžvilgiu.

Šalies argumentai

7. Atsakovas J. V. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti.

8. Nurodė, kad pradinės ieškovės teiginiai apie jos nemokumo pradžios momentą (2008 m. kovo 31 d.) nepagrįsti įrodymais. Ieškovės nurodomo 2007 metų įmonės balanso eilutėje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyta 134 516,04 Eur (464 457,00 Lt) suma turėjo būti sumokėta kreditoriams per ateinantį, t. y. 2008 metų, laikotarpį, taigi pradinė ieškovė neteisingai aiškino ir suprato šią balanso eilutę. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo patvirtinti tik 20 024,88 Eur dydžio įmonės kreditorių reikalavimai, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo vadovavimo įmonei metu per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma, nurodyta 2007 metų balanse, sumažėjo 114 491,16 Eur. Vien šie duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, kad įmonės finansinė padėtis buvo gera. Be to, iš įmonės 2007 metų pelno – nuostolių ataskaitos duomenų matyti, kad įmonės veikla, kai jai vadovavo atsakovas, buvo pelninga – įmonė gavo 735 796,00 Lt pardavimo pajamų, pardavimo savikaina sudarė 452 803,00 Lt, iš tiesioginės veiklos įmonė uždirbo 227 808,00 Lt bendrojo pelno, apmokestinamas įmonės pelnas sudarė 226 810,00 Lt, o grynasis pelnas – 186 818,00 Lt.

9. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-266-565/2017 konstatavo, kad „iš 2007 metų ieškovo balanso matyti, kad 2007 metais ieškovas uždirbo 186 918 Lt pelną, o ieškovo nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 192 187 Lt, t.y. ieškovo turtas 192 187 Lt viršijo visus ieškovo įsipareigojimus. Nors ieškovas neteikė Juridinių asmenų registrui vėlesnių metų finansinių atskaitomybių dokumentų, tai nėra susiję su netinkamu atsakovo J. V. pareigos sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus vykdymu – atsakovas J. V. 100 proc. ieškovo akcijų pardavė R. K. (past. K.) 2009 m. vasario 20 d., o iš ieškovo vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. kovo 3 d., kai dar nebuvo suėję įstatymuose nustatyti terminai įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, o įmonės vadovui šią atskaitomybę pateikti Juridinių asmenų registrui. Todėl 2008 metų ir vėlesnes ieškovo finansines atskaitomybes turėjo sudaryti, patvirtinti ir Juridinių asmenų registrui pateikti asmenys, buvę ieškovo akcininkais ir vadovais po atsakovo J. V.. Iš Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 1 742 349,78 Lt išlaidų, iš jų 178 845 Lt pervesti VSDFV ir VMI, 786 866,94 Lt pervesti tiekėjams už medžiagas ir paslaugas. 1 742 349,78 Lt išlaidos iš banko sąskaitos leidžia teigti, kad ieškovas gavo ir atitinkamo dydžio pajamas, t.y., kad ieškovas 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu vykdė aktyvią veiklą, o sumos, pervestos VSDFV ir VMI, taip pat tiekėjams už medžiagas ir paslaugas, beveik du kartus viršijo 2007 metų ieškovo balanse apskaitytus įsipareigojimus“. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-280-370/2018 palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, konstatavo, kad „nepaneigta, kad įmonė 2007–2008 metais veikė pelningai, atsiskaitydavo ir su pagrindiniu kreditoriumi (VSDFV Vilniaus skyriumi, kurio patvirtintas reikalavimas bankroto byloje sudaro 15 844,20 Eur sumą). Antai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo padaryta 1 742 349,78 Lt išlaidų, iš jų 178 845 Lt pervesta VSDFV ir VMI, 786 866,94 Lt pervesti tiekėjams už medžiagas ir paslaugas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio dydžio išlaidos leidžia teigti, jog buvo gautos ir atitinkamo dydžio pajamos“. Tai reiškia, kad teismų prejudiciniais sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas jokios žalos įmonei nepadarė.

10. Bankroto byla įmonei iškelta praėjus daugiau nei 7-iems metams po atsakovo atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų. Pradinė ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad būtent atsakovo vadovavimo metu kreditorinių reikalavimų nebuvo galimybės patenkinti nurodytu laiku. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 21 d. antstolės Daivos Prunskienės patvarkymo, UAB „Toi-Toi Lietuva“ 828,69 Eur piniginis reikalavimas atsirado iš 2009 m. spalio 14 d. išduoto vykdomojo dokumento, t. y. jau po atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų. Be to, patvarkyme nepateikti jokie duomenys, iš ko susidarė antstolės išieškoma skola. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo vadovavimo metu įmonėje dirbo 27 darbuotojai. 2009 metų pirmojo ketvirčio ataskaita parodo, kad ketvirčio pabaigoje, t. y. 2009 m. kovo 31 d., nėra nurodoma, kad skaičiuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, t. y. apdraustųjų skaičius 0 ir nurodoma, kad socialinio draudimo įmokų suma padidėja iki 14 602,02 Eur ir papildomai priskaičiuota 1 242,18 Eur delspinigių. Taigi, įmonės įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais. Iš antstolio Ginto Badikonio patvarkymo matyti, kad įmonės skola UAB „Elektrobalt“ atsirado iš 2009 m. kovo 18 d. išduoto vykdomojo dokumento, t. y. jau po atsakovo atleidimo. UAB „Omnitel“ 216,94 Eur skola už mobiliojo ryšio paslaugas yra laikoma periodiniais mokėjimais, o 1 653,46 Eur kompensacijos suma – netesybomis. Tai, kad įmonės bankroto administratorius neginčijo šio kreditorinio reikalavimo dėl jo senaties, nesudaro pagrindo pripažinti tai žala, padaryta atsakovo. Antstolės Daivos Prunskienės 71,21 Eur kreditorinis reikalavimas atsirado priėmus vykdyti 2009 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, t. y. jau po atsakovo atleidimo.

Atsiliepimas

11. Į bylą įstojęs naujasis ieškovas M. K. atsiliepime į atsakovo prieštaravimus dėl sprendimo už akių prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo J. V. 18 211,80 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodė, kad vertinant UAB „Infokar“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas sudaro įmonės turtą. Iš minėto balanso matyti, kad įmonė 2006 metais turėjo turto už 124 477,00 Lt, beveik visą tuo metu įmonės turimą turtą sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 11 407,00 Lt. 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės turėjo turto už 773 844,00 Lt, daugiau nei pusę įmonės turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos – 470 779,00 Lt. Akivaizdu, kad pagrindinę įmonės turto masę sudarė tik gautinos sumos iš debitorių. Skolų atgavimas iš debitorių negali būti laikomas realiu turtu, nes jų įmonė gali ir neatgauti, todėl tikslinga įmonės turto masę vertinti eliminavus debitorių skolas. Taigi, įmonės realią turto masę 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 303 065,00 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 300 548,22 Lt, iš kurių pradelsta įsipareigojimas kreditorei UAB „Plėtra“ sudarė 54 445,38 Lt, UAB „Budomix Rol“ – 43 598,72 Lt, UAB „Stiklo siena“ – 199 890,42 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriui – 2 613,70 Lt. Taigi, akivaizdu, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę įmonės turimo realaus turto.

13. Aplinkybę, kad įmonės padėtis buvo prasta ir įmonės skolos nebuvo grąžinamos, patvirtina 2008 metais augantys skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurie sistemingai ragino įmonę atsiskaityti. Jei įmonė sėkmingai veikė 2007 metais, kyla klausimas, kodėl jos kreditoriai siuntė raginimus atsiskaityti ir kodėl su jais nebuvo atsiskaityta. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad iki bankroto bylos iškėlimo skolos sumažėjo, ką, atsakovo nuomone, patvirtina tai, kad kreditorinių reikalavimų suma UAB „Infokar“ bankroto byloje yra mažesnė, nei įsiskolinimai kreditoriams atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos kreditoriai turi teisę pateikti savo reikalavimus, tačiau to daryti jie neprivalo. Įmonės balansai nuo 2007 metų nebuvo teikiami, todėl nėra galimybių nustatyti, kurio vadovo vadovavimo laiku (atsakovo ar kitų dviejų vadovų, vadovavusių bendrovei vėlesniais laikotarpiais) skolos kreditoriams sumažėjo ar padidėjo.

14. Atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. kovo 3 d. Apie įmonės nemokumą jis turėjo sužinoti 2008 m. kovo 31 d., o kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turėjo iki 2008 m. balandžio 6 d. Pagal tuo metų galiojusį teisinį reglamentavimą, įmonės pradelsti įsipareigojimai neturėjo būti didesni nei pusė įmonės turimo turto, nemokumui konstatuoti tiesiog pakako įrodymų, kad įmonė tam tikru metu negali ir negalės atsiskaityti su jos kreditoriais. Šiuo atveju nepakanka įrodymų, kad įmonė nuo 2008 metų neatsiskaitė su kreditoriais, kurių atžvilgiu prašoma priteisti žala.

15. Atsakovo prieštaravimuose minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta byloje, kurios pagrindas yra kitas, nei šios bylos. Minimoje byloje buvo sprendžiama dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, todėl byloje Nr. e2A-280-370/2018 nustatytų faktų negalima laikyti prejudiciniais šioje byloje. UAB „Infokar“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs 20 024,88 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų sumą. Ši nutartis yra nepaskųsta ir įsiteisėjusi, todėl kreditorių reikalavimai yra pagrįsti.

16. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita už 2009 metų pirmąjį ketvirtį, įmonėje dirbančių apdraustųjų ketvirčio pradžioje buvo 27 asmenys, todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad apdraustųjų skaičius buvo 0. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad mokesčiai valstybei nėra kreditoriams padaryta žala. Dėl kreditorės UAB „Elektrobalt“ reikalavimų – pagal 2009 m. sausio 14 d. priminimą apmokėti skolą skola įmonei buvo 1 526,10 Eur, ta pati suma vėliau buvo priteista iš UAB „Infokar“. Dėl antstolės Daivos Prunskienės reikalavimo atkreiptinas dėmesys, kad šiam kreditoriui padaryta žala buvo priteista iš A. M., o ne J. V.. Dėl UAB „Omnitel“ reikalavimo – šis kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. įsiteisėjusia nutartimi. Be to, netesybų sutrumpintas terminas yra taikomas paduodant ieškinį, o šiuo atveju netesybos buvo paskaičiuotos už netinkamą sutarties vykdymą, ir lengvatinėmis sąlygomis įgytą įrangą. Kreditorė turi teisę į netesybų atlyginimą jei netesybos nebuvo atlygintos dėl atsakovo kaltės, nes kai buvo nutraukta sutartis ir priskaičiuotos netesybos, su kreditore niekas neatsiskaitė.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovo J. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-28071-816/2018 dalis, kuria iš atsakovo J. V. ieškovei BUAB „Infokar“ buvo priteistas žalos atlyginimas, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės dėl reikalavimų, pareikštų atsakovui J. V.. Ta pačia nutartimi pradinė ieškovė BUAB „Infokar“ pakeista į naująjį ieškovą M. K..

18. Byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovui, nustačius, kad apie teismo posėdį ieškovas informuotas tinkamai CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka (e/b priedo l. 49).

19. Teismo posėdžio metu atsakovo J. V. atstovas advokatas paaiškino, kad prašo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, palaiko teismui išdėstytus paaiškinimus dėl ieškinio dalyko ir jo pagrindu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje reikalavimas dėl žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo grindžiama analizuojant įmonės finansinę padėtį 2007 metais, tuo tarpu naujasis kreditorius kalba apie 2008 metus, teikia dėl to paaiškinimus ir atitinkamai naujus įrodymus, tokius, kaip skolų suderinimo aktus, kurie, viena vertus, nebuvo pasirašyti iš bendrovės pusės, kita vertus, tai duomenys iš 2008 metų, kai kurie iš 2009 metų, kuo ieškinys nebuvo grindžiamas, be to, kreditorių sąraše kai kurių nurodytų įmonių nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateikta 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kiek įmonė 2007 metais gavo pelno, apie ką bankroto administratorius, teikdamas ieškinį, nutylėjo. Pažymėjo, kad įmonė 2007 metais gavo daugiau kaip 227 000 Lt pelno, todėl nėra pagrindo teigti apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Analizuojant teiginius dėl VMI mokestinės nepriemokos (apie 51 000 Lt), atkreiptas dėmesys į tai, kad kreditorių sąraše VMI patvirtintas reikalavimas sudaro tik 46,92 Eur, vadinasi, kita sumos dalis buvo padengta. Be to, VMI sprendimas buvo pateiktas neįsiteisėjęs. Kiti, naujai pateikti įrodymai dėl bendrovės skolų kitoms bendrovėms, neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes šie dokumentai (skolų suderinimo aktai) nėra pasirašyti bendrovės. Įsiskolinimas Sodrai atsirado 2009 m. kovo pabaigoje, kai atsakovas nebebuvo bendrovės vadovu, nes 2008 m. vasario 20 d. atsakovas pardavė bendrovės akcijas, o 2008 m. kovo 3 d. sprendimu buvo atleistas iš vadovo (direktoriaus) pareigų. Sprendžiant ginčą prašo vadovautis nurodytu apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo pasisakyta dėl bendrovės finansinės padėties 2007 metais.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

20. Byloje kilo ginčas dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teisės aktų reikalavimų nevykdymo, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6012-781/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01989-2016-1) tenkino ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „Infokar“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“ (e/b. l. 10-11). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi patikslino kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad antros eilės kreditoriai yra VSDFV Vilniaus skyrius su 15844,20 Eur kreditoriniu reikalavimu, VMI – su 46,92 Eur kreditoriniu reikalavimu, viso 15891,12 Eur, o trečios eilės kreditoriai yra antstolė Daiva Prunskienė – 71,21 Eur, UAB „Toi-TOI Lietuva“ – 828,69 Eur, AB „Omnitel“ – 1653,46 Eur, UAB „Elektrobalt“ – 1580,40 Eur, viso 4133,76 Eur (e/b l. 38-39).

22. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d. Juridinių asmenų registro (toliau ir – JAR) išraše nurodyta, kad nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. (e/b l. 29-30) bendrovės direktoriumi buvo J. V., tačiau atsakovo atstovo pateikta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas J. V. 2009 m. vasario 20 d. pardavė bendrovės akcijas, o 2009 m. kovo 2 d. vienintelio akcininko R. K. sprendimu J. V. nuo 2009 m. kovo 2 d. buvo atleistas iš užimamų UAB „Infokar“ administracijos vadovo – direktoriaus pareigų (e/b l. 84-85, 86). Tai sąlygoja išvadą, kad atsakovas J. V. bendrovės vadovu buvo nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. kovo 2 d.

23. Į šią bylą su ieškiniu pateikti bankroto administratoriaus įrodymai, kuriais buvo grindžiama sunki finansinė UAB „Infokar“ padėtis, t. y., UAB „Infokar“ balansas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., VSDFV Vilniaus skyriaus suteikti duomenys (t. 1, b. l. 9, 15-26), buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-266-565/2017, kurioje teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo 28 punkte buvo konstatuota, kad „iš 2007 metų ieškovo balanso matyti, kad 2007 metais ieškovas uždirbo 186 918 Lt pelną, o ieškovo nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 192 187 Lt, t. y. ieškovo turtas 192 187 Lt viršijo visus ieškovo įsipareigojimus. Nors ieškovas neteikė Juridinių asmenų registrui vėlesnių metų finansinių atskaitomybių dokumentų, tai nėra susiję su netinkamu atsakovo J. V. pareigos sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus vykdymu – atsakovas J. V. 100 proc. ieškovo akcijų pardavė R. K. 2009 m. vasario 20 d., o iš ieškovo vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. kovo 3 d., kai dar nebuvo suėję įstatymuose nustatyti terminai įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, o įmonės vadovui šią atskaitomybę pateikti Juridinių asmenų registrui. Todėl 2008 metų ir vėlesnes ieškovo finansines atskaitomybes turėjo sudaryti, patvirtinti ir Juridinių asmenų registrui pateikti asmenys, buvę ieškovo akcininkais ir vadovais po atsakovo J. V.. Iš Specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 1 742 349,78 Lt išlaidų, iš jų 178 845 Lt pervesti VSDFV ir VMI, 786 866,94 Lt pervesti tiekėjams už medžiagas ir paslaugas. 1 742 349,78 Lt išlaidos iš banko sąskaitos leidžia teigti, kad ieškovas gavo ir atitinkamo dydžio pajamas, t.y., kad ieškovas 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu vykdė aktyvią veiklą, o sumos, pervestos VSDFV ir VMI, taip pat tiekėjams už medžiagas ir paslaugas, beveik du kartus viršijo 2007 metų ieškovo balanse apskaitytus įsipareigojimus“.

24. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-280-370/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02663-2016-1) palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, 39 punkte nurodė, kad „nepaneigta, kad įmonė 2007–2008 metais veikė pelningai, atsiskaitydavo ir su pagrindiniu kreditoriumi (VSDFV Vilniaus skyriumi, kurio patvirtintas reikalavimas bankroto byloje sudaro 15 844,20 Eur sumą). Antai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo padaryta 1 742 349,78 Lt išlaidų, iš jų 178 845 Lt pervesta VSDFV ir VMI, 786 866,94 Lt pervesti tiekėjams už medžiagas ir paslaugas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokio dydžio išlaidos leidžia teigti, jog buvo gautos ir atitinkamo dydžio pajamos“.

25. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo J. V. atstovo pateiktus argumentus į ieškinį, grindžiamus šio sprendimo 23 ir 24 punktuose nurodytais teismų sprendimais, teigia, kad nurodytos bylos racio decidendi ir šios (nagrinėjamos) bylos racio decidendi skiriasi, dėl ko negalima šioje byloje vadovautis teismo nustatytomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2-266-565/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02663-2016-1), nes pastarojoje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

26. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo pasirinktu CPK 182 straipsnio 2 punkto, numatančio, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), aiškinimu.

27. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys civilinėje byloje, aptartoje sprendimo 23, 24 punktuose, buvo reiškiamas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) nuostatomis, bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kokiu laikotarpiu atsakovas J. V. buvo bendrovės „Infokar“ direktorius ir kad bankroto administratoriaus nurodomais veiksmais padarė įmonei žalą. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, teismai, analizuodami ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes bei tirdami įrodymus, įvertino įmonės finansinę padėtį tiek 2007 metais, tiek 2008 metais. Dėl nurodyto teismų padarytos išvados, susijusios su UAB „Infokar“ finansine padėtimi, yra aktualios šiai bylai ir iš naujo aplinkybių, susijusių su įmonės finansine veikla 2007-2008 metais, įrodinėti nereikia vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis. Ieškovas, nesutikdamas su teismų padarytomis išvadomis apie UAB „Infokar“ finansinę būklę 2007-2008 metais, siekia priešingo teismų jau įvertintų tų pačių rašytinių įrodymų vertinimo, kas yra neleidžiama pagal CPK XIII skyriaus „Įrodymai ir įrodinėjimas“ nuostatas.

28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto byloje Nr. eB2-450-781-2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01989-2016-1) 2018 m. gegužės 11 d. buvo patikslintas kreditorių sąrašas, kuriame bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 20 024,88 Eur (t. 1, b. l. 38-39). Vilniaus apygardos teismo aukščiau cituojamu sprendimu buvo konstatuota, kad įmonė 2007 metais gavo 186 918 Lt (54 135,19 Eur) pelno, bendrovės nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 192187 Lt (55,66 Eur), įmonė gavo 735 796 Lt (213 101,25 Eur) pardavimo pajamų, iš tiesioginės veiklos uždirbo 227 808 Lt (65977,76 Eur) bendrojo pelno, apmokestinamas įmonės pelnas sudarė 226810 Lt (65688,716 Eur), o grynas pelnas sudarė 186818 Lt (54106,23 Eur) (sprendimo 23 punktas, 2007 m. balansas, 2007 pelno (nuostolių) ataskaita – t. 1, b. l. 9, 83). Duomenų nuo 2009 metų apie įmonės finansinę padėtį bankroto administratorius neteikė.

29. Bankroto administratorius nurodė, kad atsakovui J. V. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2007 m. (tikėtina klaidingai nurodyta, turėjo būti 2008 m.) balandžio 6 d., nes iki 2008 m. kovo 31 d. turėjo teikti JAR finansinės atskaitomybės dokumentus (ieškinio 5 pusl.) pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. balandžio 6 d. dienai galiojusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija terminų bendrovės administracijos vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nenumatė.

30. Ieškovas ieškinį atsakovo J. V. atžvilgiu grindžia atsakovo kaip direktoriaus pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymu. 2008 m. balandžio mėnesį galiojusi ĮBĮ 4 straipsnio redakcija numatė, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų - įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

31. Šioje byloje buvo konstatuotos aplinkybės, kad ne tik 2007, bet ir 2008 metais įmonės veikla buvo pelninga (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovo J. V. atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

32. Dėl kitų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, teismui panaikinus sprendimą už akių, pateikė ne tik naujus įrodymus, bet ir nurodė naujas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, kuriomis remtis negalima, be to, kai kurie įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177, 197 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė