Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, turintis neįgalumą, darbingumas 45 proc., bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2024 m. balandžio 27 d. apie 15.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 24, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybins numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 2,51 promilės, neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. balandžio 26 d. vakare grįžo iš darbo namo ir kieme neberado vieno iš savo automobilių. Pradėjo skambinti R., kur jis yra išvykęs. Jis pakėlė ragelį, bet nekalbėjo, tylėjo. Nesuprato pradžioje kas vyksta. Automobilio nebuvo, R. taip pat, tai suprato, kad kažkas su automobiliu išvyko, bet kas negali pasakyti, nes buvo darbe. Apie tai, kad R. buvo sulaikytas neblaivus už vairo su jos automobiliu sužinojo iš policininko, nes jis pranešė. Automobilis yra krovininis jis jai yra reikalingas darbui, gabena su juo prekes. Su R. kalbėjo apie įvykį, bet jis teigė, kad jis nevairavo automobilio (t. 1, b. l. 71-73).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. balandžio 27 d. apie 15.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 24, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybins numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 promilės, neblaivumas. Paminėtina, jog R. K. dėl įvykio vietoje nustatyto neblaivumo atsisakė pasirašyti (t. 1, b. l. 17, 20), tačiau teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai R. K. 2024 m. balandžio 27 d. 15.31 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,51 promilių neblaivumą, o po 19 minučių, t. y. 2024 m. balandžio 27 d. 15.50 val. R. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 2,57 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 17, 20). Aplinkybę, jog R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, liudytojų R. B. bei K. M. parodymai, pranešimas BPC bei garso įrašas, kuriame užfiksuotas R. B. bendravimas su BPC ir Policija apie girtą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją ir kaip jis važiuoja minėtu automobiliu, taip pat K. M. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip R. K. įsėdęs į automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą užveda automobilį, juo pavažiuoja keletą metrų sustoja ir po kurio laiko užmiega automobilyje, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinamojo R. K. kaltę, vairavus transporto priemonę, nors ir labai nedidelį atstumą, o būtent apie kelis metrus, esant neblaiviam, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo veikoje, kadangi jis 2024 m. balandžio 27 d. apie 15.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 24, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybins numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 promilės, neblaivumas, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės R. K. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje ir BK 55 straipsnyje numatytą sąlygą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis, kaip teigia turi neįgalumą, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nedirbantis (t. 1, b. l. 97-98), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 87), išsituokęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 88), anksčiau teismo teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 90-92), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 94-95), psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 23). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi R. K. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 27 d. 16.00 val. (t. 1, b. l. 114-116) iki 2024 m. balandžio 28 d. 10.40 val. (t. 1, b. l. 126) išbūtas laikas (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikytina, jog R. K. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,51 promilių (sunkus) girtumas, jog vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 29 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog R. K. vairavo A. B. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkei nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3470 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3470 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. 2024 m. balandžio 29 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 128-129) ir specialios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 130-132), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu gražinti savininkei A. B. (t. 1, b. l. 78-79, 81), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkės žinioje; 1 CD su garso ir vaizdo įrašais, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

R. K. išaiškintina bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 27 d. 16.00 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 10.40 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog R. K. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur (vieną šimtą eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3470 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties eurų), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo metu gražinti savininkei A. B., palikti savininkės žinioje;

- 1 (vieną) CD, su garso ir vaizdo įrašais, esantį voke baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškinti, R. K., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda (1900 Eur) privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.