- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-88-278/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- Z. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-88-278/2014
Teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03729-2012-9
2014 m. kovo 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-755/2013 pagal ieškovės Z. T. ieškinį ir atsakovo R. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. T. prašė teismą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo R. T. dukters išlaikymą po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, 1 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir paskirti jos asmeninėn nuosavybėn 75 470 Lt vertės turto, o atsakovui turto už 80 500 Lt, nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pagrindinė skyrybų priežastis atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu. Teigė, kad nuo 2012 m. sausio mėnesio su atsakovu nebeveda bendro ūkio nors ir gyvena kartu. Nurodė, kad atsakovas 2011 m. sausio-gegužės mėnesiais nevykdė pareigos išlaikyti dukrą R.
Atsakovas R. T. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš jo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą bei nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką. Teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos atviro atsisakymo gyventi bendrą santuokinį gyvenimą, trukdymo bendrauti su dukra. Sutiko, kad nepilnametė duktė gyventų su motina, o įvertinus, jog jo gaunamos pajamos yra mažos, didesnio išlaikymo negali teikti, sutiko teikti kas mėnesį po 200 Lt išlaikymą dukrai. Prašė patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis su dukra bendrautų pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. bei kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17,30 val. iki 20 val., įpareigojant ieškovę dukrą pristatyti ir pasiimti susitikimui pasibaigus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino: santuoką tarp Z. T. ir R. T. nutraukė dėl R. T. kaltės; nepilnametės R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatė su motina; patvirtino R. T. bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra R. T. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. bei kiekvienos savaitės antradieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jos namų ir, pasibaigus bendravimui, grąžina motinai; priteisė iš atsakovo R. T. išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Lt iki vaiko pilnametystės, paskiriant Z. T. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė bei patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, pagal kurią santuokoje įgytas nekilnojamas turtas, (duomenys neskelbtini), lieka R. T. asmenine nuosavybe, ieškovei išmokant 30 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkantį santuokoje įgytą nekilnojamą turtą bei šalys pasidalina santuokoje įgytą kilnojamą turtą. Civilinę bylą dalyje dėl turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, nutraukė. Teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o R. T. paaiškinimus dėl smurto ieškovės atžvilgiu ir tai, jog jis save apkalbėjęs baudžiamoje byloje, pats tapęs smurto auka, vertino kritiškai. Nurodė, kad nesurinkta įrodymų, patvirtinančių ieškovės elgesį buvus netinkamu, neatitinkančiu šeimos, vaiko poreikių ir interesų. Teismas nurodė, jog šalims susitarus su kuriuo iš tėvų vaikas nuolat gyvens ir atsakovui nepateikus pasiūlymo dėl kitos vaiko gyvenamosios vietos, konstatavo esant pagrindui dukros R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Įvertinęs, jog šalių dukrai teiktinas išlaikymo dydis atitinka minimalų mėnesinį darbo užmokestį bei aplinkybę, jog ieškovė dirba ir gauna didesnes pajamas nei atsakovas, gyvena pas savo motiną, o atsakovas kitų pajamų, išskyrus pensiją, negauna, teismas darė išvadą esant pagrindui nukrypti nuo tėvų lygaus išlaikymo pareigos principo ir priteisė iš atsakovo mažesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovui R. T. neteikus dukrai išlaikymo 2011-01-01 - 2011-04-30 laikotarpiu, nes tuo metu šalims gydantis, vaiku rūpinosi tiek ieškovės, tiek atsakovo tėvai. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas konstatavo esant priimtinesne ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarką. Nustatė, jog, siekiant išvengti neigiamo poveikio vaiko psichinei sveikatai, vaiką paimti bendravimui ir grąžinti jį turi atsakovas. Darė išvadą, jog tėvo nurodyta vieta, namas (duomenys neskelbtini), kur vaikas turėtų būti atvežtas, nėra pritaikyta vaiko gyvenimui, todėl ten gali būti nesaugu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasčių bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo panaikinti, priimti naują sprendimą ir šalių santuoką nutraukti dėl Z. T. kaltės; nustatyti, jog bendravimui su vaiku teismo nustatytu laiku motina Z. T. privalo pristatyti dukrą R. į jo gyvenamąją vietą bendravimo pradžioje ir pasiimti bendravimui pasibaigus. Teigia, kad 2012-12-13 nuosprendžiu teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukė, todėl jo atžvilgiu CK 3.60 str. 3 d. prezumpcija – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, jei jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, netaikoma. Tvirtina, kad minėto straipsnio prasme nevertintinas jo elgesys ieškovės motinos atžvilgiu, nes ji nelaikoma šeimos nariu. Nurodo, jog smurtas, kurį jis neva panaudojo prieš ieškovę, buvo visiškai minimalus ir toks vienas atvejis negali nulemti faktinio santuokos iširimo. Nurodo, jog ieškovės teiginiai dėl jo smurto yra neįtikinantys, nes jis nedarbingas, gali vaikščioti tik su ramentais ir pavartoti smurto negalėtų. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad Z. T. buvo oficialiai įspėta policijos, nuolat jam trukdė bendrauti su mažamete dukra, todėl pripažintina santuokai nutrūkus dėl ieškovės kaltės. Be to, smarkiai pablogėjus jo sveikatai, tapus nedarbingu, jam reikėjo ieškovės lojalumo, pagarbos, paramos, o ji pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bendravimo su dukra tvarkos, nurodo, kad atvykus pasiimti dukters, ieškovė pasikviesdavo pašalinių asmenų, kurie kišosi į jų asmeninius reikalus, trukdydavo jam bendrauti su vaiku, todėl mano, jog teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka, kiek ji susijusi su vaiko paėmimu ir grąžinimu, ieškovei sudarys sąlygas toliau piktnaudžiauti tuo, kad su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jis prieštaravo, kad pats turi pasiimti vaiką ir jį grąžinti, prašė teismo įpareigoti tai daryti ieškovę, kuri nors prašymui ir prieštaravo, tačiau įtikinamų argumentų teismui nepateikė. Būdamas neįgalus, vaikštant su ramentais, jokio smurto negalėtų pavartoti jos atžvilgiu. Teigia, jog byloje nėra duomenų apie neigiamą jo elgesį dukters atžvilgiu, o teiginiai, kad dukra nenori su juo bendrauti, yra tik prielaidos. Mano, kad jo gyvenamų patalpų būklė negali turėti įtakos bendravimui su vaiku ar jam būtų nesaugi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Z. T. prašo atmesti skundą. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė duomenis, leidžiančius spręsti dėl santuokos iširimo priežasčių, o teismo motyvai dėl atsakovo bendravimo su dukra pagrįsti vaiko interesais. Teigia, jog pakeitus sprendimą ir ją įpareigojus dukrą perduoti tėvui, ji privalėtų lankytis atsakovo aplinkoje, kur yra nukentėjusi nuo jo smurto, o įpareigota perduoti vaiką, elgtųsi prieš vaiko valią.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2000-08-12 šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė duktė R., yra iširusi (1 t., b. l. 10-11). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.. Nagrinėdamas Z. T. ir R. T. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau R. T. teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes Z. T. irgi buvo oficialiai policijos įspėta dėl elgesio, nuolat trukdė bendrauti su dukra, nebuvo lojali, neteikė paramos, kai jis susirgo ir reikėjo paramos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. T. ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį, dėl ko Z. T. ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu buvo konstatuota R. T. nusikalstama veika, nurodyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (panaudodamas fizinį smurtą, padarė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą), nors ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiosiomis (1 t., b. l. 15, 20, 107, 166-172; 3 t., b. l. 13-14). Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl jo panaudoto smurto masto ir trukmės įtakos santuokos tvarumui, nes byloje pateikti įrodymai bei pačių šalių teikti paaiškinimai patvirtino faktinį santuokos iširimą, ko iš esmės apeliantas neginčija (CPK 178 str.). Be to, iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-28 išvados bei Teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog atsakovo elgesys ieškovės Z. T. atžvilgiu yra paveikęs ir dukrą R., nes jos atmintyje išlikęs neigiamas tėvo elgesys motinos atžvilgiu (1 t., b. l. 176-178, 3 t., b. l. 102-105). Ta aplinkybė, jog ir ieškovė buvo oficialiai policijos įspėta, negali būti vertinama kaip kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas, nes byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių Z. T. buvo skirtas įspėjimas ir atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė (1 t., b. l. 136; CPK 12 str., 178 str.). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog būdamas nelojalus savo sutuoktinei, atsakovas negali reikalauti atitinkamos pagarbos ir lojalumo iš ieškovės, o šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku, kai santuoka buvo faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi dėl ieškovės kaltės. Be to, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-743-749/2013 R. T. buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies pažeidimo (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams), kas paneigia apelianto teiginius dėl tinkamai vykdytos jo, kaip tėvo, valdžios vaiko atžvilgiu (3 t., b. l. 30-34). Atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais), todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė duktė R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jos gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikus tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis ir tvirtindamas bendravimo su vaiku tvarką, nurodė, jog ginčo šalių nepilnametę dukrą bendravimui turi pasiimti ir pristatyti apeliantas. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka, teikdamas, jog tuo sudaroma sąlyga ieškovei trukdyti jam bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu, nes perkeliant ieškovei pareigą pristatyti nepilnametę dukrą bendravimui su tėvu ir ją pasiimti, gali būti daroma neigiama įtaka nepilnametės dukros R. psichinei sveikatai, kuri yra jau pakankamo amžiaus pati nuspręsti dėl noro bendrauti su tėvu. Prievartinis vaiko pristatymas tėvui gali turėti įtakos ir dukters santykiams su motina, menkinant pasitikėjimą ja, be to, apelianto reikalavimas įpareigoti ieškovę perduoti vaiką bendravimui ir pasiimti dukrą, pažeistų lygiateisiškumo principą ieškovės atžvilgiu, perkeliant jai pareigą įpareigojant atsakovą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Esminių aplinkybių, dėl ko ieškovė privalėtų pristatyti dukrą bendravimui su tėvu ir ją pasiimti, R. T. nenurodė, o teiginiai, jog jam bus trukdoma pasiimti dukrą bendravimui, grindžiami tik prielaidomis (CPK 178 str.). CK 3.170 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir nei vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti vaikui nuolat ir tiesiogiai bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų. CPK 18 straipsnio nuostatos numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas, todėl ieškovei Z. T. trukdant vaiko ir tėvo bendravimui, atsakovas turės teisę kreiptis tiek į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tiek ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybas (CPK 281 str., 584 str. 1 d. 1 p., 585 str.). Dėl paminėto, apelianto reikalavimas pakeisti nustatytą vaiko paėmimo bendravimui ir grąžinimo tvarką, atmestinas.
Kaip nurodyta aukščiau skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, esant ginčui nustato teismas, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, o šio įstatymo 11 straipsnis įtvirtina, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Spręsdamas šalių dukters R. bendravimo su tėvu tvarką pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. T. su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. bei kiekvienos savaitės antradieniais nuo 17,30 val. iki 19,30 val.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atskirais atvejais šalių dukra R. yra išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu. Liudytoja R. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jai dirbant psichologe darželyje, kurį lankė R. T., bendravimo dieną su tėvu, mergaitė būdavo įsitempusi, nerimaudavo, keletą kartų vaikas nevyko su tėvu, bendraujant jautė mergaitės baimę ar tėvas grąžins ją mamai (3 t., b. l. 52-55). Teismo psichologijos ekspertizės akte nėra konstatuotas atsakovo, kaip tėvo vaidmens nepilnametei dukrai, nereikšmingumas, tačiau išvadoje pateikta rekomendacija R. T., įsitraukti į psichologines konsultacijas, siekiant kurti kokybišką, į malonios tėvo-dukters veiklos planavimą orientuotą santykį (1 t., b. l. 176-178). Įvertinant, jog atsakovas su dukra turi bendrauti, teisėjų kolegija vertina ir tą aplinkybę, jog tam turi būti sudarytos ir tinkamos bendravimo sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo parodymų teismo 2013-09-24 posėdyje matyti, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena (ir tikėtina bendrautų su dukra teismo nustatyta tvarka), yra negyvenamas, nėra baldų, dujų, virtuvė neįrengta, yra tik elektra (3 t., b. l. 35-39). Tai iš dalies patvirtino ir liudytoja A. S. (3 t., b. l. 52-55). Šios aplinkybės kelia abejonių, ar buitinės sąlygos vaikui gyventi, kad ir bendraujant su tėvu kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius, yra geros. Kadangi teismo sprendimu bendravimas nustatytas su nakvyne, neaišku ar šalių duktė R. turėtų lovą poilsiui bei kur pavalgyti (3 t., b.l. 26-27, 35-39). Įvertinus, jog šeimos bylose teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, teisėjų kolegija 2014-02-04 nutartimi įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių apklausti R. T. dėl jos noro bendrauti su tėvu, įvertinti atsakovo R. T. gyvenimo sąlygas bei duoti išvadą dėl vaiko bendravimo su tėvu laiko ir trukmės (CPK 376 str., 3 t., b. l. 95-97). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-28 išvados matyti, jog atsakovo R. T. gyvenimo sąlygos nebuvo įvertintos, nes jis nurodė, jog gydosi reabilitacijos centre, tačiau išvadą, jog atsakovui priklausantis gyvenamasis namas ir šiuo metu dar nėra tinkamas kad ir laikinam vaiko gyvenimui, leidžia daryti nepilnametės R. T. paaiškinimai, jog pas tėtę žaisdama ji kambaryje kasa smėlį (3 t., b. l. 102-105). Iš bylos duomenų matyti, jog R. T. serga išsėtine skleroze, jam nustatytas 40 procentų darbingumas ir mokama netekto darbingumo pensija, paties apelianto paaiškinimu, jis juda ramentų pagalba, liga progresuoja ir reikalingas gydymas, todėl konstatuoti, jog gyvenimo sąlygos name greit pasikeis, nėra pakankamo pagrindo (1 t., b. l. 83-84; 3 t., b. l. 35-39, 43-44, 71-80, 102-103). Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nesant pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios sąlygos, jam bendraujant su tėvu teismo nustatytu laikotarpiu nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 15 val. bei atsižvelgiant į apelianto ligą bei jos sukeliamas pasekmes, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu neatitinka nepilnametės R. T. interesų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į vaiko interesus bei tą aplinkybę, jog pasikeitus atsakovo gyvenimo sąlygoms, bendravimo tvarka gali būti pakeista, apeliacinio skundo ribos peržengtinos ir teismo nustatyta bendravimo tvarka keistina, nustatant R. T. bendravimą su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val. bei kiekvienos savaitės antradieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., paimant vaiką iš jo namų ir grąžinant jį motinai (CPK 320 str.).
Dėl paminėtų motyvų, sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos keistina.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą Z. T. yra sumokėjusi 400 Lt (3 t., b. l. 89-90). Minėtos bylinėjimosi išlaidos nėra užaukštintos, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta atsakovo R. T. bendravimo su nepilnametė dukra R. T. tvarka, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
Nustatyti, jog R. T. bendrauja su dukra R. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val. bei kiekvienos savaitės antradieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., paimdamas dukrą iš jos namų ir pasibaigus bendravimui, sugrąžindamas vaiką motinai.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Z. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt (keturis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų.