- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- I-73-621/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00485-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- L. U.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Algimantas Gruzdys
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo L. U. skundą bei patikslintą skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. U. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-03-22 įsakymą Nr. 40-TE-126 dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo paskyrimo L. U. kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas L. U. nurodė, jog palaiko patikslintame skunde išdėstytus argumentus (I t., b. l. 20-30). Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog dienos nei valandos neatsimena, buvo vakaras, patruliavo Kuršėnų mieste, paskui grįžo į nuovadą. Girdėjo, kaip užėjo žmogus ir kalbėjosi. R. K. klausė, ką daryti, ar taip galima. Kelis kartus jo pasiteiravo dėl greitosios medicininės pagalbos, jis atsakė, kad nereikia jokios greitosios. Aiškino, kad šitą žmogų pažįsta, bet dabar neatsimena jo vardo, pavardės, bet sakė, kad gali paskambinti. Dar sakė, kad toliau stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo Ratkus ir Ratkienė. Du kartus siūlė medicininę pagalbą. R. K. nesakė, kad šeimos nariai matė šį įvykį. Kiek pasakojo, tiek informacijos ir gavo. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.
Pareiškėjo L. U. atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys teismo posėdžio metu nurodė, jog teismo prašo remtis patikslintu skundu (I t., b. l. 20-30), apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-8), ginčo metu pasakyta baigiamąja kalba. Prašo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą įsakymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (I t., b. l. 151-156). Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas ir nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nustatė teisės pažeidimus, kad buvo padarytas nusižengimas, kuris buvo užfiksuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Prašo teismo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, atmesti ir dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo L. U. skundas ir patikslintas skundas tenkintini. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 40-TE-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U.“ naikintinas.
Faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai bei išvados dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.40-TE-126 skirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.40-TE-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Nuobauda buvo paskirta remiantis 2012 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-39 (I t., b. l. 140-146).
Kaip matyti iš 2012 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS-39 (toliau – Išvada Nr. 40-IS-39), L. U. tarnybinė nuobauda skirta už netinkamą 2009-12-24 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-273 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK darbo reglamento (nauja redakcija) 123 punkte numatytų reikalavimų vykdymą ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VPS OVG specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-08-01 įsakymu Nr. 40-V-489, 7.1., 7.2.1., 7.8.1., 7.13., 7.14. punktų pažeidimą; LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 1 ir 2 p., 5 str. 2 p., 3 p. ir 21 str. 1 d. 2 p. bei LR BPK 2 str. reikalavimų nevykdymą (I t., b. l. 146).
Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis).
Tvarkos 20 punkte nurodyta, kad ,,tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <…>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi.
Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo visų pirma reikia analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS-39, L. U. pirmiausia kaltinamas tuo, kad nepriėmė iš nukentėjusio asmens pareiškimo dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-08-01 įsakymu Nr. 40-V-489 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VPS OVG specialisto pareigybės aprašymo V skyrius nustato šiai valstybės tarnautojo pareigybei priskirtas funkcijas. Pareigybės aprašymo 7.1. punkte nurodytos šiai pareigybei priskirtos funkcijos: priima pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus bei įvykius. R. K. 2012 m. kovo 13 d. paaiškinime nurodė, jog pareigūnams paaiškino situaciją, pasakė, kad vieną konflikte dalyvavusį asmenį pažįsta (nors nėra tikras), pareigūnai jam pasiūlė su juo tartis, vienas pareigūnas norėjo siųsti į medicininę ekspertizę, o kitas pasakė, kad gal susitars, o jei ne, pirmadienį nuovadoje parašys pareiškimą. Panašias aplinkybes R. K. nurodė ir kaip liudytojas apklausiamas teismo posėdyje. Įvertinus šias aplinkybes negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas atsisakė priimti nukentėjusiojo R. K. pareiškimą. Policijos pareigūnas įvertinęs tai, kad R. K. negali apsispręsti dėl pareiškimo rašymo, paaiškino jam, kad gali tai padaryti vėliau kreipdamasis į policijos įstaigą ar apylinkės inspektorių. Ištirtos aplinkybės leidžia teigti, kad ir pats nukentėjusysis nebuvo akivaizdžiai tvirtai apsisprendęs, kaip jam pasielgti šioje situacijoje, t. y. rašyti pareiškimą ar ne. Pareiškėjas L. U. įvertino tai, kad R. K. galbūt vieną iš konflikte dalyvavusių asmenų pažįsta ir apsisprendęs kreipsis į apylinkės inspektorių, tai kad iš R. K. elgesio buvo galima suprasti, jog jis dar nėra apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo. Taigi darytina išvada, jog L. U. nepažeidė pareigybės aprašymo 7.1. punkto, nes norint pareiškimą priimti, reikia jį gauti iš nukentėjusiojo asmens ir kad šis asmuo sutiktų šį pareiškimą rašyti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog specialistas L. U. policijos registruojamų įvykių registro grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ įrašė, kad pareiškėjas apsisprendęs kreipsis į apylinkės inspektorių, automobilis nepastebėtas, t. y. užregistravo patį įvykį. Iš šios situacijos matyti, jog pareiškėjas nebuvo apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog R. K. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kur nurodė, jog įvykis buvo apie 20:00 val. (I t., b. l. 140), vėliau apklausiamas nurodė, jog įvykis buvo apie 22:00 val. (I t., b. l. 141). Iš 2012-02-20 protokolo-pareiškimo (II t., b. l. 50) matyti, jog R. K. nurodė, jog įvykis įvyko apie 20:00 val. 2013 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu nustatyta, jog nukentėjusysis R. K. parodymų teisme metu nurodė, jog 2012 m. vasario 18 d. apie 22 val. automobiliu su žmona ir sūnumi važiavo į namus Kuršėnuose Pavenčio g. 4-12 (II t., b. l. 111). Iš šių aplinkybių galima suprasti, jog nukentėjusysis asmuo R. K. nesugebėjo nurodyti įvykio laiko ir painiojo įvykio aplinkybes. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, jog R. K. 2012-02-20 pareiškime policijai, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nenurodė aplinkybės, jog besišlapinantis asmuo rodė nukentėjusiajam ir jo šeimos nariams savo lytinius organus, šias minėtas aplinkybes R. K. nurodė tik apklausoje, atliekant tarnybinį patikrinimą (I t., b. l. 141).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad 2012-02-21 tarnybiniame pranešime „Dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo“ (I t., b. l. 121) nurodyta, jog patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad 2012-02-18 22 val. 37 min. į policiją paskambino R. K., kuris pranešė, kad jam Šiaulių r. Kuršėnų mieste Pavenčio g. 4 namo kieme į veidą sudavė pažįstamas vyriškis, kuris galėjo važiuoti automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) O 2013-10-02 Šiaulių apskrities VPK rašte Nr. 40-S-24676 nurodyta, jog R. K. į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kuršėnų policijos nuovadą pranešti apie įvykį atvyko pats, pranešimų apie Šiaulių rajone Kuršėnų mieste Pavenčių g. 4 namo kieme įvykį policijos įstaiga telefonu negavo. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. K. į policijos įstaigą neskambino, o atvyko pats, taigi darytina išvada, jog 2012-02-21 tarnybiniame pranešime nurodoma netiksli informacija apie įvykį, t. y. neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjas L. U. kaltinamas, jog nenuvyko į įvykio vietą ir neatliko reikalingų veiksmų. Pareigybės aprašymo 7.2.1. punkte nurodyta: organizuoja operatyvinės grupės išvykimą į įvykio vietą, reikalui esant, gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką bei kitus teisės pažeidimus, kai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, surasti ir sulaikyti asmenis, padariusius nusikaltimą ar įtariamus nusikalstamos veikos padarymu, viešajai tvarkai palaikyti, suteikti pagalbą nukentėjusiems, pats išvyksta į įvykio vietą vykdyti paieškos priemonių. Pareiškėjas nurodė, jog buvo įvykio vietoje, ir ten jau nebuvo automobilio ir asmenų, kurie sumušo R. K.. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. patvirtino šias aplinkybes, jog su kolega L. U. nuėjo į įvykio vietą šalia Kuršėnų nuovados, tačiau nusikaltimo pėdsakų nesimatė. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų bei argumentų, pagrindžiančių išvadą, jog pareigūnas neapžiūrėjo įvykio vietos, atsakovas nurodė, jog nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Tačiau iš bylos proceso šalių paaiškinimų galima suprasti, jog Kuršėnų policijos įstaigos įėjimas ir išėjimas yra filmuojami, todėl atsakovui būtų pakakę tik peržiūrėti filmuotą medžiagą ir įsitikinti, jog pareigūnai į įvykio vietą, kuri yra šalia Kuršėnų policijos nuovados, buvo nuėję. Darytina išvada, jog atsakovas ne visiškai išsiaiškinęs įvykio aplinkybes nepagrįstai Išvadoje Nr. 40-IS-39 konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.2.1. punktą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog L. U. pažeidė pareigybės aprašymo 7.8.1. punktą, kuriame nurodyta: teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ir esantiems bejėgiškos būklės, užtikrina jų teises ir teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. patvirtino, jog nukentėjusiajam asmeniui buvo siūloma iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis atsisakė. Teismui nėra pagrindo abejoti šiais parodymais, nes jo parodymai sutampa su pareiškėjo L. U. parodymais. Be to, iš R. K. paaiškinimų galima suprasti, jog po įvykusio konflikto jis grįžo namo, nusiplovė veidą, persirengė švariais rūbais ir nuėjo į kieme esančią Kuršėnų policijos nuovadą. Vienas iš pareigūnų pasakė, kad jį reikia siųsti į medicininę ekspertizę, o kitas pareigūnas pasakė, jog galbūt susitars, o jei ne, tada pirmadienį nuovadoje parašys pareiškimą. Nuovadoje jis užtruko apie 10 minučių. Išėjęs iš policijos įstaigos nuėjo namo ir tik vėliau, kai pradėjo skaudėti galvą, kreipėsi į ligoninę, o ne iš karto. Tai iš dalies patvirtina, jog nukentėjusysis atsisakė medikų pagalbos, o tik kai pradėjo skaudėti galvą, pats kreipėsi į medikus. Pareigūnas įvertinęs, kad R. K. buvo susijaudinęs ir negalėjo aiškiai pasakyti kas įvyko, jog R. K. nebuvo bejėgiškos būklės, kuriam būtų buvusi reikalinga neatidėliotina pagalba, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau R. K. jos atsisakė, todėl darytina išvada, jog L. U. nepažeidė pareigybės aprašymo 7.8.1. punkto.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog L. U. pažeidė pareigybės aprašymo 7.13. punktą, kuriame nurodyta, jog vykdydamas pareigas besąlygiškai garantuoja teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises ir nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais; nustatyta tvarka pradeda ikiteisminį tyrimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog nurodydamas šio punkto pažeidimą atsakovas visiškai nedetalizavo šio pažeidimo bei nenurodė jokių teisinių argumentų dėl šio pažeidimo. Pažymėtina, jog nei 2012-02-29 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodytos teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė, todėl laikytina, jog pareiškėjas nepažeidė pareigybės aprašymo 7.13. punkto.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog L. U. pažeidė pareigybės aprašymo 7.14. punktą: nustatyta tvarka pradeda ikiteisminį tyrimą. Išvadoje Nr. 40-IS-39 nurodyta, kad 2012-02-18 22 val. 37 min. į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK Kuršėnų policijos nuovadą kreipėsi R. K., kuris pranešė, kad jam Šiaulių r. Kuršėnų m. Pavenčio g. 4 namo kieme į veidą sudavė galimai pažįstamas vyriškis, kuris galėjo važiuoti automobiliu „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal šį R. K. pranešimą policijos pajėgos į įvykio vietą nebuvo išsiųstos, pranešimą registravęs Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistas L. U. policijos registruojamų įvykių registro grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ įrašė: „pareiškėjas apsisprendęs kreipsis pas apylinkės inspektorių, automobilis nepastebėtas“.
Toliau Išvadoje Nr. 40-IS-39 nustatyta, kad 2012-02-20 R. K. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK pranešdamas, kad 2012-02-18 apie 20.00 val. kartu su žmona ir sūnumi važiavo namo adresu Kuršėnai, Pavenčio g. 4. Įvažiavus į namo kiemą pastebėjo automobilį „C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia jo stovintį vyriškį, kuris šlapinosi viešoje vietoje. Automobilyje už vairo sėdėjo moteris, o gale – vyriškis. Kadangi minėtas automobilis trukdė įvažiuoti į namo kiemą, jis paprašė patraukti automobilį, o asmeniui, kuris šlapinosi, pasakė, kad jis turėtų susirasti tualetą. Kadangi minėti asmenys į jo pastabas nereagavo, jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie vyriškio, kuris šlapinosi, jį pastūmė į šalį. Vyriškis nieko nesakęs trenkė jam į galvos sritį, nuo to pareiškėjas prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad žmona skambina policijai, netrukus prie jų priėjo dar vienas vyriškis, kuris jo žmonai pasakė, kad jei jie skųsis policijai, jie juos nuveš į mišką ir užkas. Nustačius, kad R. K. pareiškime yra nusikalstamos veikos požymių, pradėtas ikiteisminis tyrimas (I t., b. l. 140).
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuo metu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas) yra baigtas ir baudžiamoji byla Nr. 1-183-641/2013 (byloje nukentėjusiuoju pripažintas R. K.) išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme. 2013 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi nutarė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendyje suformuluotą kaltinimą patikslinti, nurodant, kad A. B. ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus R. K. į galvos sritį, iš nuosprendyje suformuluoto kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, kad nukentėjusysis dėl A. B. neteisėtų veiksmų buvo praradęs sąmonę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog R. K. atvykęs į Kuršėnų policijos nuovadą nurodė policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, kurias pats painiojo, negalėjo atsiminti laiko, kada buvo užpultas, nepaaiškino reikšmingų įvykio aplinkybių, atsisakė rašyti pareiškimą ir nurodė, jog apsisprendęs kreipsis į apylinkės inspektorių.
Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo nagrinėjamu atveju nukentėjusysis atsisakė rašyti skundą, policijos pareigūnams pasakė, jog vieną iš konflikte dalyvavusių asmenų pažįsta (nors nėra tikras) ir apsisprendęs kreipsis į apylinkės inspektorių. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas įvertino situaciją, jog R. K. buvo susijaudinęs, negalėjo tiksliai pasakyti įvykio aplinkybių, painiojo laiką, todėl nebuvo aišku, ar padaryta veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. Pažymėtina, jog L. U. neturėdamas visos reikalingos informacijos, pagal kurią galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, manė, jog galimai įvykdyta nusikalstama veika atitinka LR BK 140 str. 1 d. Pagal baudžiamojo proceso kodekso 407 str. dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas teisme vyksta privataus kaltinimo tvarka. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog R. K. pareigūnams vėliau pateikė daug išsamesnius ir aiškesnius parodymus, dėl kurių ir veikos kvalifikacija akivaizdžiai skyrėsi, taip pat paaiškėjo, kad sudavęs asmuo nepažįstamas, kad automobilyje sėdėjo ne Ratkai, įvykio laikas 20.00 val. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas įvykio metu buvo praradęs sąmonę, o tai „tiesioginė nuoroda į smegenų sukrėtimą ir tuo pačiu nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra veiką, numatytą LR BK 138 str.“ Net ir tuo atveju, jei būtų atmestos abi šios veikos (dėl sveikatos sutrikdymo), ikiteisminis tyrimas privalėjo būti pradėtas pagal LR BK 284 str. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nusprendė iš Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje suformuluoto kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, kad nukentėjusysis dėl A. B. neteisėtų veiksmų buvo praradęs sąmonę. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nepažeidė pareigybės aprašymo 7.14. punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad pagrindiniai policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas turėjo pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, t. y.: apklausti nukentėjusįjį asmenį, atlikti asmens, sumušusio R. K., paiešką, taip pat surasti kitus įvykį mačiusius liudytojus ir juos apklausti, apžiūrėti įvykio vietą. Tokią išvadą atsakovas daro remdamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tačiau iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodeksu ar LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nuostatomis privalomai nurodė atlikti aukščiau nurodytus veiksmus. Todėl konstatuotina, jog šių nurodytų įstatymo normų pareiškėjas nepažeidė.
Išvadoje Nr. 40-IS-39 nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 1 ir 2 p. LR policijos veiklos įstatymo 4 straipsnis numato policijos veiklos principus. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė, todėl konstatuotina, jog taip pat nepažeidė LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 1 ir 2 p.
Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. 40-V-873 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK darbo reglamento (nauja redakcija) VIII skyrius reglamentuoja asmenų aptarnavimą, pranešimų, prašymų, skundų nagrinėjimą. Reglamento 123 punktas numato, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių darbuotojai, nagrinėdami asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo ir „vieno langelio“ principais (http://www.siauliu.policija.lt/?q=system/files/800B71F1d01.pdf). Reglamento 125 punkte nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir jo struktūriniuose padaliniuose už asmenų aptarnavimą darbo dienomis ir darbo valandomis atsakingi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kanceliarijos ir organizacinių skyrių darbuotojai, ne darbo laiku ir poilsio dienomis – operatyvaus valdymo padalinio darbuotojai. Byloje nustatyta, kad R. K. atsisakė rašyti pareiškimą ir apsisprendęs kreipsis į apylinkės inspektorių. Pats pranešimas apie įvykį buvo užregistruotas. Ši norma taikoma asmenims, kurie turi įgaliojimus nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pranešimus. L. U. pareigybės aprašyme nenumatyta tokia funkcija, todėl pareiškėjas nepažeidė darbo reglamento 123 punkto.
Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog 2012-02-29 parengtas pranešimas Nr. 40-96-PR3-2 dėl tarnybinio nusižengimo (I. t., b. l. 132). Šiame pranešime nurodyta, jog surinktoje medžiagoje matyti, kad policijos pareigūnai gavę pranešimą apie padarytą teisės pažeidimą netinkamai ir ne laiku sureagavo į jį, nebuvo nuvykę į įvyko vietą, nesiėmė priemonių nustatyti R. K. sumušusių asmenų, iš karto nepriėmė iš pranešėjo pareiškimo, nesprendė klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodyta, jog galimai netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintos rekomendacijos „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo registravimo tvarkos reikalavimų“ 2.1., 45 p. bei 2009-12-24 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymą Nr.40-V-873. Pranešime taip pat nurodyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto nusižengimo iki 2012-03-05. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl pranešime nurodytų pažeidimų. 2012-03-21 tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-39.
Pažymėtina, kad Išvada Nr. 40-IS-39 (I t., b. l. 140-146) bei Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2012-02-29 pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 132) (toliau – Pranešimas) savo turiniu skiriasi. Pranešime pateikti duomenys apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodyti veiksmai bei nurodyti pažeisti teisės aktai nėra įvardyti Išvadoje Nr. 40-IS-39. Pavyzdžiui, Pranešime kaip galimai pažeisti nurodyti LR baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis, LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintos rekomendacijos „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo registravimo tvarkos reikalavimų“ 2.1., 45 p. bei 2009-12-24 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr.40-V-873 (kurie Išvadoje vėliau nekonstatuojami), o Išvadoje Nr. 40-IS-39 nurodyti nustatyti pažeidimai išsiplėtė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje jau nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė 2009-12-24 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-V-273 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK darbo reglamento (nauja redakcija) 123 punktą ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VPS OVG specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių apskrities VPK viršininko 2011-08-01 įsakymu Nr. 40-V-489, 7.1., 7.2.1., 7.8.1., 7.13., 7.14. punktus; LR policijos veiklos įstatymo 4 str. 1 ir 2 p., 5 str. 2 p., 3 p. ir 21 str. 1 d. 2 p. bei LR BPK 2 str. Taigi, kaip matyti, pareiškime dėl tarnybinio nusižengimo nurodomi galimai pažeisti LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintos rekomendacijos „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jos registravimo tvarkos reikalavimų“ 2.1., 45 p. bei 2009-12-24 Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr.40-V-873, kurie nėra nurodyti Išvadoje Nr. 40-IS-39, išskyrus BPK 2 str. Tvarkos 20 punkte nurodyta, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Teismas konstatuoja, jog dėl Išvadoje Nr. 40-IS-39 nurodytų pažeidimų pareiškėjas neturėjo galimybių teikti paaiškinimus bei įrodymus, dėl šių nurodytų pažeidimų atsakovas pareiškėjo neprašė ir nereikalavo jokio paaiškinimo. Teismas konstatuoja, jog šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą dėl galimai jo padarytų pažeidimų.
Teismui įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagą, 2012 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-39, laikytina, kad minėta išvada neatitinka Tvarkos 20 punkte įtvirtintų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Analizuojant Išvados Nr. 40-IS-39 turinį matyti, kad, apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėjas elgėsi neprofesionaliai, nerūpestingai, nekompetentingai, aplaidžiai, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti kaip Šiaulių apskrities VPK Šiaulių r. PK VPS OVG vyresnysis specialistas, tačiau jų neatliko, pažeisdamas OVG specialisto pareigybės aprašymo 7.1., 7.2.1., 7.8.1., 7.13., 7.14. punktų reikalavimus, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Tvarkos 20 punkte įtvirtintas aplinkybes.
Pareiškėjas nurodo, jog tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2012-03-21. Šiaulių apskrities VPK viršininkas E. Lapinskas ją patvirtino 2012-03-20. Nurodo, jog iš tarnybinio patikrinimo paskutinio lapo matyti, jog ji buvo 2012-03-20 suderinta su Šiaulių rajono PK viršininku R. Šiumberevičiumi. Nurodo, jog ši tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta dar nesurašius išvados. LR vidaus reikalų ministro 2013-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011-09-04 iki 2013-08-28) patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 21 punkte nurodyta, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 21.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę. Teismas konstatuoja, jog tarnybinės nuobaudos procedūros pažeidimas, Išvados Nr. 40-IS-39 tvirtinimo procedūrinis neatitikimas dėl išvados surašymo ir tvirtinimo datų šiuo atveju nėra esminis procedūros pažeidimas.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 85). Pareiškėjas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-73-621/2014. Už skundo paruošimą teismui (patikslintą skundą) atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui sumokėjo 2100 Lt. Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme atstovui sumokėjo 400 Lt. Už apeliacinio skundo paruošimą apeliacinės instancijos teismui – 500 Lt. Iš viso pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 3000 Lt.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, kuriuo nuo 2008-01-01 MMA buvo 800 Lt, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718, kuriuo nuo 2013-01-01 MMA – 1000 Lt.
Teismas pažymi, jog 2013 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas buvo tenkintini iš dalies. Panaikinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 40-TE-133 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui Tomui Daškevičiui ir inspektoriui Laimiui Vasiliauskui“ dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui L. U. (įsakymo 1-asis punktas). Pareiškėjo skundas bei patikslintas skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 40-TE-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U.“ panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.
2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 40-TE-133 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U., vyresniajam inspektoriui Tomui Daškevičiui ir inspektoriui Laimiui Vasiliauskui“ dalis dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo vyresniajam inspektoriui L. U. (įsakymo 1-asis punktas), paliko nepakeistą. Likusią Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo dalį panaikino ir administracinę bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiuo sprendimu teismas pareiškėjo L. U. skundą ir patikslintą skundą tenkina. Panaikina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 40-TE-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U.“, taigi apgintos pareiškėjo teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos atstovo (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti yra 3000 Lt (trys tūkstančiai litų): už skundo ir patikslinto skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui paruošimą dėl dviejų įsakymų panaikinimo – iš viso 2100 Lt; atstovavimas pirmosios instancijos teisme – iš viso 400 Lt; apeliacinio skundo paruošimas – iš viso 500 Lt. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai patvirtina sąskaita už teisines paslaugas Nr. 11-1. Dokumentai apie sumokėtus pinigus, t. y. pinigų priėmimo kvitai, yra pateikti teismui (I. t., b. l. 166, 167). Iš bylos medžiagos matyti, kad yra pateiktas 2012 m. birželio 18 d. advokato orderis, serija LA Nr. 1109472 (1 t., b. l. 162). Šiuo dokumentu pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui pavedama atstovauti pareiškėjui Šiaulių apygardos administraciniame teisme.
Vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteiktos advokato teisinės paslaugos: skundo teismui surašymas, patikslinto skundo teismui paruošimas – laikytinos vienos rūšies teisinėmis paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte.
Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.2. ir 5 punktą, maksimali priteistina suma už skundo ir patikslinto skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui parengimą – 3 MMA, t. y. 800 Lt x 3 MMA x 0.8 % = 1920 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašoma 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą yra akivaizdžiai didesnė už Rekomendacijų 8.2. ir 5 punkte numatytą maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, todėl pareiškėjui priteistina 1920 Lt suma. Pažymėtina, jog teismas vadovaudamasis Rekomendacijų 2 p. ir atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, nustatydamas priteistinus užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžius, taikys maksimalius 8 punkte nurodytus dydžius.
Pareiškėjas prašo už atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme priteisti 400 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys atstovaudamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. posėdyje (nuo 10.00 val. iki 10.15 val.) (MMA 800 Lt) užtruko 15 min. 2012 m. spalio 4 d. posėdyje (nuo 9.00 val. iki 9.34 val.) (MMA 800) užtruko 34 min. 2012 m. gruodžio 4 d. posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Algimantas Gruzdys nedalyvavo. 2013 m. sausio 23 d. posėdyje (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) (MMA 1000 Lt) užtruko 7 val., 2013 m. lapkričio 14 d. posėdyje (nuo 13.58 val. iki 14.23 val.) (MMA 1000 Lt) užtruko 25 min. 2014 m. sausio 14 d. posėdyje (nuo 13.35 val. iki 16.40) (MMA 100 Lt) užtruko 3 val. 5 min, t.y. iš viso 12 val.
Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos. Rekomendacijų 9 p. numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Už dalyvavimą 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2014 m. sausio 14 d. teismo posėdžiuose vadovaujantis rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, pareiškėjui priteistina 228 Lt (1000 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga) x 0,15 x 0,08 x 11) (800 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga) x 0,15 x 0,008 X 1).
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog už apeliacinio skundo paruošimą apeliacinės instancijos teismui atstovui sumokėjo 500 Lt. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS525-422/2009, AS8-83/2007, AS14-1/2007, AS11-53/2006) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui.
Todėl, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, remiantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo L. U. prašymas dėl apeliacinio skundo paruošimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (II t., 1-8) perduotinas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus skaičiavimus, mano, jog iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui L. U. priteistinos teismo išlaidos, iš viso 2148 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. U. skundą bei patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 40-TE-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) skyrimo vyresniajam inspektoriui L. U.“.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui L. U. 2148 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus) teismo išlaidų.
Pareiškėjo L. U. prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.