- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 1-183-641/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00112-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Civilinis ieškovas
- R. K., K. K.
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2012-02-18 apie 21 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, adresu Pavenčio g. 4, ties parduotuve „Maxima“, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias padoraus elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio šlapinosi praeivių akivaizdoje, o R. K. sustabdžius savo vairuotą automobilį Mitsubishi Pajero Sport v/n (duomenys neskelbtini) ir išlipus iš jo, bei priėjus sudrausminti jį dėl netinkamo elgesio ir paprašius patraukti neleistinoje vietoje pastatytą automobilį Chrysler Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) kuris trukdė R. K. saugiai pravažiuoti, jis dėl chuliganiškų paskatų be jokios pateisinamos priežasties sutrikdė R. K. šeimos kelionę, ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus R. K. į galvos sritį, ko pasekoje, R. K. praradus sąmonę ir nugriuvus ant žemės, o K. K. išsigandus dėl jos ir mažamečio sūnaus E. K. akivaizdoje, viešoje vietoje, mušamo ir sąmonę praradusio R. K., bei pripuolus gelbėti mušamą R. K., tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. K. nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame skruoste, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. K. sveikatą, pažemino R. K. sutuoktinės K. K. ir mažamečio sūnaus E. K. akivaizdoje, tuo padarė nukentėjusiajam R. K. moralinę žalą, bei savo įžūliu elgesiu išgąsdinęs ir pažeminęs K. K. ir E. K., padarė nukentėjusiajai K. K. moralinę žalą.
Dėl pareikšto kaltinimo A. B. neprisipažino ir parodė, kad 2012-12-18, kartu su G. K., kuri vairavo automobilį, R. B., I. S., R. R. ir N. G. važiavome iš Palangos į Šiaulius. Apie 22 val. sustojo Kuršėnuose, prie parduotuvės „Maxima“. Draugai I. S. ir G. K. nuėjo į parduotuvę, o jis su R. B., R. R. ir N. G. pasiliko sėdėti automobilyje. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Sėdint automobilyje išgirdo signalizuojant automobilį, tačiau nekreipė dėmesio, nes matė, jog buvo pakankamai vietos pravažiuoti pro jų stovintį automobilį. Jie buvo sustoję ant kelio, šalia bortelio ir pro juos kitas automobilis tikrai galėjo pravažiuoti. Išgirdęs dar vieną garsinį signalą ir vyro balsą, išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog sustojusiame automobilyje už vairo sėdi moteris, todėl pamanė, jog jai trūksta vairavimo praktikos pravažiuoti pro jų automobilį, todėl moteriai pasakė, jog ši truputį palauktų, kadangi automobilio, kuris stovi, vairuotoja yra nuėjusi trumpam į parduotuvę, o kai ji grįš, patrauks automobilį. Matė, jog moters vairuojamo automobilio gale sėdėjo vaikas. Tada šalia moters sėdintis nukentėjusysis liepė greičiau patraukti automobilį, į ką jis dar kartą atsakė, jog šis palauktų. Tada R. K. išlipo iš automobilio ir ėjo link jo, vartodamas necenzūrinius žodžius ir mojuodamas rankomis, ko pasekoje, jis, norėdamas išvengti konflikto, R. K. ranka pastūmė nuo savęs ir šis nukrito ant žemės. Tuo metu grįžo draugai iš parduotuvės ir jie išvažiavo. Jis prie automobilio nesišlapino, nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tik pastūmė, ko pasekoje, jis nugriuvo. Teigia, jog pastumdamas nukentėjusįjį nuo savęs gynėsi, kadangi šis prie jo ėjo agresyviai nusiteikęs, mojuodamas rankomis ir vartodamas necenzūrinius žodžius. Kai pamatė, jog nugriuvęs nukentėjusysis sunkiai stojosi, suprato, jog šis yra neblaivus. Matė, kaip mašiną vairavusi moteris išlipo iš automobilio, kažką sakė, tačiau negirdėjo, jog ji būtų nurodžiusi laukti policijos. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, kadangi nepadarė jokių smurtinių veiksmų. Iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai, jis nežino, mano, jog sužalojimai galėjo atsirasti dėl griuvimo ant žemės. Teigia, jog jo padarytas pastūmimas nebuvo, nei įžūlus elgesys, nei chuliganiški veiksmai, ir jis neturėjo tikslo pakenkti nukentėjusiajam. Nukentėjusiųjų ieškinių nepripažįsta. Sutinka su valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Nukentėjusiojo R. K. iki konflikto nepažinojo, mano, jog jis nori iš šio įvykio pasipelnyti.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2012-12-18, apie 22 val., su šeima automobiliu važiavo iš Daugėlių į Pavenčio g. 4-12, Kuršėnuose, Šiaulių r. Automobilyje be jo buvo žmona K. K. ir mažametis sūnus E. K.. Į namo, kuriame gyvena kiemą reikėjo įvažiuoti gatvele, vedančia pro „Maxima“ parduotuvę. Tuo metu keliukas buvo apsnigtas ir buvo daug sniego. Įsukęs į keliuką, ties parduotuve pamatė stovintį automobilį, pro kurį negalėjo pravažiuoti ar jo apvažiuoti. Tada šalia stovinčio automobilio, dešinėje pusėje pamatė kaltinamąjį A. B., kuris šlapinosi. Jis pasignalizavo ir atidaręs savo automobilio langą paprašė patraukti automobilį ir pasakė, jog ne vietoje šlapinasi, tačiau minėtas asmuo į jo pasakymą nesureagavo, neatsisuko ir toliau šlapinosi. Kadangi buvo įjungtos automobilio šviesos, jis viską gerai matė. Kadangi jo žmona ir sūnus taip pat matė besišlapinančio kaltinamojo apnuogintus organus, jis išlipo iš automobilio, priėjo ir kaltinamąjį stumtelėjo bei pasakė, kad šis slėptų savo organus. Jis paprašė patraukti automobilį, jog galėtų pravažiuoti, tačiau A. B. nereagavo. Jis stovėjo prie automobilio šono ir A. B. jam sudavė į dešinę galvos pusę. Kuo sudavė nematė. Nuo suduoto smūgio apsvaigo. Tada dar kartą A. B. sudavė į galvą, po ko, jis prarado sąmonę. Atsigavo gulėdamas ant žemės, kai papurtė žmona. Jam buvo praskeltas antakis, lūpa, nuskilęs dantis. Prie mašinos pamatė 3 vaikinus, kurių vienas grasino užmušti ir išvežti į mišką. Tada žmona iškvietė policiją. Tuo metu atsirado kažkokia moteris ir pradėjo ant tų 3 vaikinų šaukti ir jie išvažiavo. Žmona šaukė, kad šie sulauktų policijos ir bandė neleisti pravažiuoti, bet vienas vaikinas išlipo iš automobilio, ją nustūmė nuo kelio, grasindamas išvežti į mišką ir vartodamas necenzūrinius žodžius. Policija neatvažiavo, todėl jie grįžo į namus. Jis nusiprausė ir tą patį vakarą nuėjo į policiją, paaiškino, kas atsitiko, tačiau policija pareiškimo rašyti nenurodė. Išėjęs iš policijos nuėjo į Kuršėnų ligoninę, bet pagalba nebuvo suteikta, nes ligoninė neturėjo chirurgo, todėl grįžo į namus. Tą patį vakarą jį pykino, blogai jautėsi, tačiau į gydymo įstaigą nebesikreipė. Pirmadienį nuėjo pas stomatologą, kadangi labai skaudėjo dantis ir sutino skruostas. Stomatologė pasakė, jog yra lūžęs žandikaulis. Į ligoninę negulė, nes reikėjo prižiūrėti sūnų. Visą mėnesį negalėjo valgyti, nes buvo atitrūkę 4 dantys, o mėlynės matėsi 2 savaites. Kadangi dirba AB „LESTO“ avarinėje, todėl ėjo į darbą ir nedarbingumo neėmė, gėrė stomatologės išrašytus antibiotikus, kad neatsirastų infekcija. Dėl jo sužalojimo mažametis sūnus ir žmona patyrė didžiulį stresą. Civilinį ieškinį palaiko. A. B. jo neatsiprašė. Jei jis atsiprašytų, sutiktų taikytis.
Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2012-02-18 su šeima automobiliu važiavo į namus, esančius Pavenčių g., Kuršėnuose, Šiaulių r. Įvažiavus į gatvelę, kuri veda į namo kiemą, negalėjo ja pravažiuoti, kadangi trukdė pravažiuoti ties parduotuve „Maxima“ pastatytas automobilis, prie kurios stovėjo vaikinas ir šlapinosi. Ji su vaiku sėdėjo automobilio gale. Automobilį vairavo sutuoktinis R. K.. Vyras pasignalizavo, tačiau niekas į tai nereagavo. Tada R. K. atidarė langą ir paprašė patraukti automobilį. Besišlapinantis vyras stovėjo prie automobilio, šonu į juos, jo veidas nesimatė, tačiau tai buvo kaltinamasis A. B.. Kadangi niekas į prašymą nereagavo, R. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie besišlapinančio A. B.. Mažametis sūnus matė besišlapinantį vyrą, todėl norėdama nukreipti ko dėmesį, ji kalbino vaiką, o vėliau pamatė, kad R. K. pritūpęs prie automobilio su kažkuo kalbasi. Tuo metu kai sutuoktinis bandė atsistoti, prie jo priėjo A. B. ir ranka smogė R. K. į kairę veidą pusę. Tuo metu sūnus pradėjo verkti. Ji išlipo iš automobilio. Pribėgo prie gulinčio vyro, kuriam iš antakio bėgo kraujas, buvo mėlynė po akimi, prakirstas kairysis antakis ir dešinysis skruostas. Matė, jog po smūgio sudavimo kaltinamasis stovėjo šalia R. K.. Paklausė kaltinamojo, kodėl taip daro, tačiau šis nieko neatsakė. Labai išsigando. Ar kas nors sėdėjo už stovinčio automobilio vairo, nematė. Iš stovinčio automobilio išlipo vyras su rankoje laikoma skardine ir priėjęs atsiprašė. Ji padėjo savo vyrui atsistoti. Iš parduotuvės atėjo dar vienas vaikinas, kuris grasino, jog jei ji paskambins į policiją, tai išveš juos į mišką. Kiti vyriškai greitai įsodino kaltinamąjį į automobilį, patys įsėdo ir norėjo išvažiuoti, todėl ji atsistojo priešais išvažiuojantį automobilį ir rankomis įsirėmė į automobilio priekį, kadangi nenorėjo, kad šis išvažiuotų. Paskambino į policiją, tačiau dėl patirto streso, surinko ne tą numerį. Tuomet iš automobilio išlipo vienas vyriškis, kuris grasino išvežti į mišką, nustūmė ją į šoną ir išvažiavo. Tą pačią dieną nepastebėjo, jog vyrui buvo sumuštas žandikaulis. Pamatęs tėvo sumušimus ir mėlynes mažametis sūnus patyrė didelį stresą. Tą pačią naktį R. K. vartojo vaistus, vėliau jam buvo skirti antibiotikai, mėlynės laikėsi apie 2 savaites, o žandikaulį gydėsi apie pusantro mėnesio, negalėjo normaliai valgyti, ilgai kentė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo. Kadangi tuo metu sūnui buvo tiriama sveikata dėl galimos epilepsijos, labai bijojo, kad šio įvykio vaikui pablogės sveikata ir prasidės epilepsijos priepuoliai. Ją pačią šis įvykis labai išgąsdino, sukėlė baimę ir stresą. Palaiko civilinį ieškinį.
Liudytoja G. K. parodė, kad 2012-02-18 važiavo šešiese su A. B., I. S., R. B., N. ir R., kurių pavardžių nežino. Važiavo automobiliu „Chrysler“. Trumpam sustojo prie parduotuvės, esančios Kuršėnuose, Šiaulių r. Automobilį, kuris priklausė R. B., vairavo ji. Ji su I. S. nuėjo į parduotuvę, kur užtruko kelias minutes. Išėjus iš parduotuvės išgirdo triukšmą prie jų automobilio ir pamatė prie jų automobilio besikeikiantį ir rėkaujantį R. K., kurį A. B. pastūmė. Kai A. B. pastūmė nukentėjusįjį, nuo stūmimo šis nugriuvo. Nukentėjusiajam atsistojus jie išvažiavo, siekdami išvengti tolimesnio konflikto. A. B. buvo blaivus. Policijai neskambino, nes išsigando. Nepamena, ar prie jų mašinos buvo priėjusi moteris. Kai išėjo iš parduotuvės matė, jog moteris išlipo iš automobilio. Matė, jog nukentėjusysis atsistojo pats. Buvo įsitikinusi, jog savo vairuojamą automobilį pastatė teisingai. Reikalavimo, jog patrauktų automobilį ir kad bus kviečiama policija negirdėjo. A. B. pasakė, kad ji greičiau važiuotų. Išvažiuoti jai niekas netrukdė.
Liudytojas R. B. parodė, kad 2012-02-18, vakare, su G. K., A. B., I. S., R.ir N., kurių pavardžių nežino, važiavo iš Palangos ir sustojo Kuršėnuose, Šiaulių r., prie parduotuvės. Automobilį „Chrysler“ vairavo G. K.. Jis buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Kai sustojo Kuršėnuose prie parduotuvės, jis prie automobilio išgirdo šūkavimus ir išlipo. Pamatė ant žemės gulintį ir besistojantį nukentėjusįjį R. K., moterį ir prie automobilio stovintį A. B.. G. K. ir I. S. buvo nuėję į parduotuvę. G. K. ir I. S. grįžo iš parduotuvės ir jie iš karto išvažiavo. Dėl ko vyko konfliktas tarp A. B. ir nukentėjusiojo, jis nežino. Tik vėliau jam papasakojo, jog konfliktas buvo dėl automobilio pastatymo ne vietoje. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nematė. Kiti 2 kartu važiavę vaikinai, kuriuos jis žino tik iš matymo, iš automobilio nebuvo išlipę. Konflikto metu jis miegojo automobilyje.
Liudytojas I. S. parodė, kad 2012-02-18 važiavo šešiese iš Palangos automobiliu „Chrysler“. Vairavo G. K.. Jis sėdėjo automobilio gale, antroje eilėje. Apie 22 val., Kuršėnuose, Šiaulių r., sustojo gatvelėje prie parduotuvės „Maxima“, kadangi norėjo nusipirkti dar alkoholio. Į parduotuvę nuėjo kartu su G. K., kur užtruko kelias minutes. Išėję iš parduotuvės, prie jų automobilio pamatė nukentėjusiuosius R. K. ir K. K.. A. B. stovėjo prie automobilio, o nukentėjusioji garsiai šaukė. Ką darė nukentėjusysis nepamena, tačiau matė, jog jis stovėjo. Nugriuvusio nukentėjusiojo nematė. Ant nukentėjusiojo kaktos matė nubrozdinimus. Paragino A. B. sėsti į automobilį ir greičiau važiuoti. Nepamena, ką nors sakęs nukentėjusiajai, galėjo jos klausti, kas atsitiko. Reikalavimų ar prašymų laukti policijos, nepamena. Nukentėjusiosios jis nestūmė. Nematė, jog A. B. būtų sudavęs nukentėjusiajam. Nukentėjusiųjų automobilyje matė mažą vaiką. Mano, jog nukentėjusysis turėjo galimybę pravažiuoti pro stovintį automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu apie kartu važiavusius Nerijų ir Regimantą neužsiminė, nes nenorėjo, kad jie atsidurtų nemalonioje situacijoje.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Pavenčio g. 4, Kuršėnai, Šiaulių r. Įvažiavimas į namo kiemą yra iš Pavenčio g. pusės. Įvykio vieta yra 8 metrai nuo kiemo keliuko ir Pavenčio g. susikirtimo, 1 metro atstumu nuo dešinio keliuko kelkraščio (1 tomas, 4-6 b .l.).
Iš 2012-02-21 specialisto išvados matyti, jog R. K. padaryti kūno sužalojimai – nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame skruoste; sužalojimai padaryti bukais kietais daiktai, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; rasti sužalojimai padaryti apytikriai prieš 2-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą; R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais; rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 tomas, 10 b. l.).
Iš 2012-06-06 specialisto išvados matyti, jog R. K. padaryti kūno sužalojimai – nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame skruoste; sužalojimai padaryti bukais kietais daiktai, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; R. K. 2012-02-21 teismo medicininio apžiūrėjimo metu kairiame antakyje sužalojimų (žaizdų) nenustatyta, tik rastas nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje ties antakio išoriniu galu. Žaizdų veide nenustatė ir gydytojas-odontologas 2012-02-21 konsultacijos metu; R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. K. viršutinio dešinės pusės alveolinės ataugos atitrūkimas nepatvirtintas rentgenologiškai, todėl tiriamajam sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas neatsižvelgiant į šią diagnozę; R. K. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 tomas, 78-79 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis R. K. iš jam pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino kaltinamąjį A. B. (1 tomas, 57 b. l.).
Iš VšĮ Kuršėnų ligoninės rašto matyti, jog R. K. 2012-02-18 į VšĮ Kuršėnų ligoninės priėmimo skyrių nesikreipė (1 tomas, 193 b. l.).
Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos rašto matyti, jog įvažiavimo į Pavenčio g. 4, Kuršėnuose, Šiaulių r., namo kiemą važiuojamosios dalie plotis yra 5,03 metro (1 tomas, 194 b. l.).
Įrodymų analizė, vertinimas ir juridinė kvalifikacija
Pagal BK 284 str. 1 d. gali būti baudžiamas tik tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 str. 1 d. numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Pagal suformuotą teismų praktiką viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip nustatyta byloje, A. B. smurtinius veiksmus R. K. atžvilgiu atliko keliuke prie tuo metu dirbančios parduotuvės, todėl tuo metu įvykio vietoje galėjo ateiti bet koks į parduotuvę ar iš parduotuvės einantis pašalinis asmuo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta - Kuršėnų miesto teritorijoje, tarp gyvenamųjų namų esančioje gatvėje. Įvykio metu buvo nukentėjusiojo K. K. ir mažametis nukentėjusiųjų sūnus. Minėti duomenys leidžia teismui konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje.
Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Byloje nustatytos aplinkybės, jog A. B. padaryti smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo daromi viešoje vietoje, įvykį matant ne tik nukentėjusiajai K. K., tačiau ir nukentėjusiųjų mažamečiam vaikui, kurie labai išsigando, vaikas pradėjo verkti, buvo kviečiama policija bei tai, jog mašinoje neblaivus miegojęs R. B. atsibudo nuo lauke kilusio triukšmo ir rado nukentėjusįjį gulintį ant žemės, akivaizdžiai rodo, jog šiuo įvykiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai. Kaip nurodė kaltinamasis, nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo blaivus, todėl akivaizdu, jog buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje ir laike, žinojo, jog randasi viešoje vietoje, kas teismui leidžia konstatuoti, jog A. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai, pažeisdamas nusistovėjusią socialinę tvarką, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolo, teismo medicinos specialistų išvadų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų nuoseklių nukentėjusiųjų R. K. ir K. K. parodymų dėl kaltinamojo smurtavimo, netinkamo, viešąją tvarką pažeidžiančio elgesio viešoje vietoje – visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. A. B. kaltę iš dalies įrodo ir liudytojų G. K. ir paties kaltinamojo parodymai, kurie patvirtino tarp nukentėjusiojo ir A. B., šiam stumiant nukentėjusįjį, buvus fizinį kontaktą, ko pasekoje, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, liudytojo R. B. parodymai apie matytą nukentėjusiojo stojimąsi nuo žemės bei liudytojo I. S. parodymai apie ant nukentėjusiojo veido matytus nubrozdinimus. Teismas pažymi, jog iš liudytojų R. B. ir I. S. parodymų matyti, jog šie asmenys nedalyvavo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2012-02-18 vykusio konflikto metu ir tiesiogiai nematė, ar kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, t. y. I. S. į įvykio vietą atėjo, kai nukentėjusysis jau kėlėsi nuo žemės, o I. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, miegojo automobilyje ir atsibudo bei į lauką išlipo taip pat tik tada, kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Tuo tarpu nukentėjusiųjų R. K. ir K. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, jog kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, po ko, nukentėjusysis R. K. nugriuvo ant žemės ir jam buvo padaryti sužalojimai veide. Nukentėjusiųjų nurodytas įvykio faktines aplinkybes patvirtina, o kaltinamojo pasirinktą gynybos versiją, jog jis prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, smūgių į veidą nesudavė, paneigia, ir specialistų išvados, kuriose konstatuota, jog R. K. padaryti kūno sužalojimai – nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame skruoste; sužalojimai padaryti bukais kietais daiktai, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Specialisto išvadose nurodoma, jog R. K. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, todėl atmestina ir kaltinamojo prielaida, jog kaltinamasis galėjo susižaloti griūdamas. Taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodė A. B., matydamas, jog nukentėjusysis viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius, jį užgaulioja ar kitaip įžeidžiamai prie jo kimba, kaltinamasis turėjo savo teises ginti teisėtomis priemonėmis, t. y. iškviesdamas policijos pareigūnus, o ne imtis aktyvių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai, o asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešąjai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-08 nutartis Nr. 2K-252/2012), tai vertinamasis požymis. Šiuo atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas kilo iš dalies dėl kilusio ginčo dėl automobilio parkavimo, iš dalies dėl kaltinamojo padaryto viešosios tvarkos pažeidimo – šlapinimosi viešoje vietoje. Minėtu teismas pažymi, jog kaltinamojo parodymai, jog jis įvykio vietoje nesišlapino, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Kaip matyti iš liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų, iki nukentėjusiojo atėjimo prie A. B. teisme apklausų liudytojų įvykio vietoje nebuvo, o vienas liudytojų – R. B. – mašinoje miegojo, todėl šio fakto fiziškai negalėjo matyti. Tuo tarpu nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais nustatyta, jog kaltinamasis prie mašinos šlapinosi. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismas daro išvadą, jog kaltinamojo parodymai, kad jis įvykio vietoje nesišlapino, o sėdėjo automobilyje, laikytini kaltinamojo pasirinkta gynybine versija ir atmestini. R. K., siekdamas sudrausminti kaltinamąjį, smurtinių veiksmų neatliko, tuo tarpu kaltinamasis A. B. savo tariamas teises įgyvendino, matant K. K. ir mažamečiam vaikui, viešoje vietoje smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, tokiu būdu sutrikdydamas viešąją rimtį bei pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. A. B. veikoje yra visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, todėl iš aptarto teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi įrodymų tyrimo teisme metu kaltinime nurodyta aplinkybė, jog A. B. nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus nepasitvirtino, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti kaltinamojo neblaivumo faktą, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Taip pat iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė dėl nukentėjusiojo nualpimo, kadangi tokia faktinė aplinkybė specialistų išvadose nenustatyta, o atsižvelgus į byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis po nugriuvimo labai greitai atsistojo nuo žemės, teismas mano, jog patirti smūgiai į veidą ir kritimo ant žemės pojūtis galėjo sąlygoti nukentėjusiojo asmeninį įsivaizdavimą apie nualpimą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. Nusikaltimas yra baigtas.
A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusysis elgėsi agresyviai, tiek į nukentėjusiojo A. K. parodymus, jog jis pirmasis priėjęs pastūmė kaltinamąjį norėdamas, jog šis nesišlapintų viešoje vietoje ir patrauktų ne vietoje pastatytą ir trukdantį keliu pravažiuoti automobilį, teismas daro išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo R. K. elgesys, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, kas kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo šio asmens polinkį pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias socialines normas ir tvarką bei daryti panašaus į jam inkriminuojamą veiką pobūdžio teisės pažeidimus, tačiau yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, minimalų darbo užmokestį, turintis pastovią gyvenamąją vietą, į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, jam skirtina bausmė nesusijusi su laivės atėmimu - bauda. Kadangi A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina bauda, mažesnė BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytos baudos vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 74,94 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas civiliniu ieškinius teismas atsižvelgia ir įvertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės ir turtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės asmens sveikatai yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo tiek žalojimo metu, tiek ir po jo, yra susijusios su asmenį persekiojančiu nerimu dėl sveikatos ateityje, jeigu tai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nukentėjusysis R. K., nukentėjusioji K. K. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų R. K. apie 2 savaites laikėsi mėlynės veide, apie pusantro mėnesio gydėsi žandikaulį, negalėjo normaliai valgyti, ilgai kentė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo, antibiotikus, jį pykino, išgyveno dėl sumušimo pasekmių sveikatai, jautėsi pažemintas, ne buvo sumuštas sutuoktinės ir mažamečio sūnaus akivaizdoje, pergyveno dėl sutuoktinės ir sūnaus patirto streso ir išgąsčio. Atsižvelgus į išdėstytą, į susiformavusią teismų praktiką, bei į tai, kad žalą R. K. kaltinamasis A. B. padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais; duomenų apie padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam nėra; A. B. dirba, gauna nuolatines pajamas (182 b .l.), bei į tai, kad R. K. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, duomenų, jog po sužalojimo liko pasekmės jo sveikatai, byloje nėra, R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. 800,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji K. K. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų R. K. įvykio metu ji patyrė didžiulį išgąstį ir stresą, dėl vyro sumušimo jos akivaizdoje pasijuto pažeminta, pergyveno dėl sutuoktinio sveikatos ir pasekmių ateityje bei dėl mažamečio ir sveikatos problemų turinčio vaiko, bijojo, jog dėl patirto išgąsčio vaiko neištiktų epilepsijos priepuoliai, pergyveno dėl mažamečio sūnaus psichinės būklės, kadangi po įvykio vaikas ilgai verkė, išsigandęs prabusdavo naktimis ir klausinėdavo, ar tėvas nemirs. Atsižvelgus į išdėstytą, į susiformavusią teismų praktiką, bei į tai, kad žalą R. K. kaltinamasis A. B. padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais; duomenų apie padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai nėra; A. B. dirba, gauna nuolatines pajamas (182 b .l.), bei į tai, kad nukentėjusiosios K. K. akivaizdoje sutuoktiniui R. K. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, ko pasekoje, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, baimę, pažeminimą, K. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. B. 400,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 74,94 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo A. B., kadangi jo veiksmais, t. y. suduodant smūgius nukentėjusiajam R. K. į veidą, nukentėjusiajam buvo padaryti kūno alveolinės dalies krašto lūžis ir nosies žaizda, dėl kurių nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 str., 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str.,
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nubausti jį 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Patenkinti nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį iš dalies ir iš A. B. priteisti R. K. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos.
Patenkinti nukentėjusiosios K. K. civilinį ieškinį iš dalies ir iš A. B. priteisti K. K. 400,00 Lt (keturis šimtus litų) neturtinės žalos.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį visiškai ir iš kaltinamojo A. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 74,94 Lt (septyniasdešimt keturis litus 94 ct).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.