Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 7 d., 19.10 val. Kaune, Pramonės pr. 3, Ž. G. vairavo transporto priemonę - automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 promilės), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir nuobauda iki 2018 m. birželio 7d. nebuvo įvykdyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. kaltę pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad jo automobilis buvo sugedęs, todėl automobilį buvo pasiskolinęs iš svainio. 2018 m. birželio 7d. vakare važiavo parsivežti žmoną. Prieš tai buvo gėręs alaus.

Transporto priemonės savininkas E. Z. parodė, kad Ž. G. yra jo žmonos brolis. Kadangi jis 2018 m. birželio mėnesį kelioms dienoms buvo išvykęs į komandiruotę ir jam jo automobilis tomis dienomis nebuvo reikalingas, todėl žinodamas, kad sesers šeimos automobilis yra sugedęs, sesers vyrui Ž. G. paliko savo automobilį pasinaudojimui. E. Z. žinojo, kad Ž. G. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl ir leido automobiliu naudotis. Kad svainis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, žinojo tik iš sesers. Vairuoti neblaiviam Ž. G. niekada nebūtų leidęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir Ž. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); alkotesterio parodymų duomenys (b. l. 3, 4, 5); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 6), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 7); D. L. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes (b. l. 8); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 9); transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 10); transporto priemonės aprašas (b. l. 11); kvitai (b. l. 12-13); VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 15); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad 2015-05-27 pareiškėjas baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje (b. l. 16-19); transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 25).

Taip pat byloje surinkta Ž. G. charakterizuojanti medžiaga: įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro užklausos rezultatas (b. l. 20); pažyma apie asmens finansinę padėtį (b. l. 21-22); Ž. G. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 23), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo informacija dėl Ž. G. vairuotojo pažymėjimo galiojimo (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei ar už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto nusižengimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, arba alkoholio, narkotinių psichotropines ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. 2015 m. gegužės 27d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 129 straipsnį 1300 Eur bauda. Iš byloje esančios pažymos apie asmens finansinę padėtį matyti, kad Ž. G. paskirtos 1300 Eur baudos nėra sumokėjęs, todėl nuobauda yra galiojanti.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas, o iki 2017 m. sausio 1d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ATPK) neteko galios. Iš ATPK 129 straipsnio, 130² straipsnio dispozicijų matyti, kad juose numatyta atsakomybė yra analogiška atitinkamai ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytai atsakomybei, todėl konstatuojama, kad Ž. G. pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta ir kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus teisės pažeidimus, kurios yra galiojančios, ir jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,01 promilės girtumas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir nuobauda iki 2018 m. birželio 7d. nebuvo įvykdyta. Tokiais savo veiksmais Ž. G. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl yra baustinas.

Ž. G. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į Ž. G. asmenybę (baustas administracine tvarka, ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles) jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų, todėl jam skirtinas specialiosios teisės -teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, jog už ANK 427 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu : perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Ž. G. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą. Tokiu būdu jis akivaizdžiai parodė savo požiūrį į jam privalomas elgesio taisykles bei saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe yra baustas už vairavimą neturint teisės bei esant neblaiviam.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. Z.. Iš transporto priemonės savininko paaiškinimo matyti, kad jis, žinodamas, kad Ž. G. turi teisę vairuoti transporto priemones, savo automobilį sesers vyrui Ž. G. buvo palikęs naudotis keletui dienų, kadangi pats buvo išvykęs į komandiruotę. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-650-660/2015, kurioje 2015 m. gegužės 27d. Kauno apylinkės teismo nutarimu Ž. G. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse ir 129 straipsnyje, už ką jam buvo paskirta 1300 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu, liudytojas E. Z. davė melagingus parodymus dėl Ž. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, todėl konstatuojama, kad jam buvo gerai žinomas faktas, jog Ž. G. nėra atsakingas ir pareigingas vairuotojas bei daro šiurkščius KET pažeidimus. Perduodamas savo turtą valdyti, disponuoti ar naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad šioje byloje jis perduodamas jam priklausantį automobilį naudotis Ž. G., nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų panaudota administracinio nusižengimo padarymui, todėl negalima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, todėl taikytinas transporto priemonės, priklausančios E. Z., konfiskavimas.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

Ž. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1175,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN. Nr. W0L0ZCF6838040060, konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18084766569.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.