Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-511-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-04-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
1A-520-511-2011
Teisminio proceso Nr.
1-83-2-00012-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Nijolė Sušinskienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-511/2011Teisminio proceso Nr. 1-83-2-00012-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas ir parenešėjas ), Algirdo Gapučio, Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant:

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo Kęstučio Rakausko apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., 3 d. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. B. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis viso bausmės vykdymo atidėjimo metu iki kol susiras darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atididėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d. UAB „L." degalinės teritorijoje esančioje (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, E. U. pareikalavus gražinti iš jo 2009 m. gegužės 2 d. Rokiškio mieste, S. N. g. 20a namo kieme pasiskolintą G. U. vardu registruotą automobilį „M. B. E230" valst.nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė gražinti minėtą automobilį ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą G. U. ir E. U. priklausantį turtą, - automobilį „M. B. E230" valst.nr. (duomenys neskelbtini) 15000 Lt vertės.

Šalies argumentai

A. B. gynėjas K. Rakauskas skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, nes teismas įrodymus įvertino neobjektyviai ir šališkai, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kas sąlygojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Nepagrįsta teismo išvada, jog A. B. pasisavino G. U. ir E. U. priklausantį turtą - automobilį. A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nei 2009 m. gegužės 20 d., nei vėliau, tyčios pasisavinti automobilį neturėjo ir šio automobilio nepasisavino, automobilio E. U. prašant negrąžino tik dėl to, kad pastarasis būdavo neblaivus. Liudytojas M. P. teisme patvirtino, kad UAB „L." degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, E. U. buvo atvykęs neblaivus, o A. B. nenorėjo neblaiviam nukentėjusiajam atiduoti automobilio. Liudytojas nurodė, kad A. B. sakė E. U., kam jam girtam automobilis, paskambinti, kai išsiblaivys, tada ir atiduos automobilį. J. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino faktą, kad darbo reikalais išvykdamas į Latviją, sutuoktinis A. B. buvo palikęs automobilio raktelius namuose ir nurodęs šiuos raktelius atiduoti užeisiančiam asmeniui. Nurodo, kad iš A. B. ir J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra žinoma, kad paliktus automobilio raktelius, J. B. perdavė atėjusiems pasiimti šios automašinos asmenims. Nepagrįsta teismo išvada, jog pasiskolintas automobilis buvo perduotas nenustatytiems asmenims ir išvarytas į Švediją su A. B. žinia, kadangi kaltinimas nenustatė asmenų, kurie tiesiogiai paėmė automobilį iš kiemo Rokiškio mieste ir nuvarę paliko jį Švedijoje. Byloje nesurinkta ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių asmenų ryšį su A. B.. Teigia, kad automobilis iš Rokiškio miesto buvo nuvarytas į Švediją ir ten paliktas ne A. B., o nenustatytų asmenų, kurių ryšys su A. B. nėra įrodytas. Gynėjas taip pat nurodo, jog baudžiamojoje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo E. U., įtariamųjų V. A. ir V. M. atžvilgiu, kuris vėliau buvo nutrauktas.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas įrodymus įvertino neobjektyviai ir šališkai, jog pažeidė BPK 20 str. 5d. reikalavimus. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas įrodymus įvertino neobjektyviai ir šališkai, yra deklataryvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis. Nuosprendyje pakankamai išsamiai išdėstyti visi byloje surinkti įrodymai, o išvados grindžiamos byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje išsamiai ir betarpiškai ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, jog prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, dėl įrodymų tyrimo apeliaciniame skunde nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis A. B. iš nukentėjusiojo E. U. 2009 m. gegužės 2d. pasiskolino G. U. vardu registruotą automobilį „M. B. E 230" Tą parodė nukentėjusysis E. U., liudytoja G. U. bei pats nuteistasis A. B.. Nukentėjusiųjų E. U. ir G. U. bei nuteistojo A. B. parodymai patvirtina, jog E. U. automobilį A. B. paskolino vienai ar dviems dienoms. Nors E. U. reikalaudavo gražinti automobilį, tačiau praėjus daugiau nei dviems savaitėms A. B. automobilio E. U. nebuvo sugrąžinęs, o 2009 m. gegužės 20 d. sutarto susitikimo UAB „L.“ degalinėje metu A. B. gražinti E. U. automobilį atsisakė. Nukentėjusysis E. U. parodė, jog A. B. jam paaiškinęs, kad automobilio nebeatgausiąs, nes "nedirba kartu su juo". Šie nukentėjusiojo E. U. parodymai nuoseklūs, tą patį jis paaiškino du kartus apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu ( t.l, b.l. 54, 58-59). Kad E. U. gražinti automobilį A. B. atsisakė, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog E. U. dėl negrąžinamo automobilio kreipėsi į policiją, nors iki tol E. U. ir A. B. siejo draugiški santykiai. Aplinkybės, kad atsisakė grąžinti E. U. pasiskolintą iš jo automobilį, neneigia ir pats nuteistasis A. B., tačiau tvirtina, jog automobilio E. U. negrąžino, nes pastarasis buvęs neblaivus. Ši versija prieštarauja ne tik E. U., bet ir liudytojos E. M. parodymams, neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei yra nelogiška. Liudytoja E. M. parodė, jog, kai ji nuvežė E. U. prie degalinės atsiimti automobilio, šis buvo blaivus; E. U. degalinėje susitiko su automobiliu Peugeot atvykusiais asmenimis, tačiau E. U. automobilio Mercedes degalinėje nebuvo. Šie liudytojos E. M. parodymai atitinka E. U. parodymus ir paneigia minėtą A. B. versiją bei atitinkamus A. B. draugo liudytojo M. P. parodymus, jog A. B. automobilio E. U. negrąžino dėl pastarojo girtumo. Tokia versija yra ir nelogiška, nes A. B. į sutartą vietą prie degalinės, kur turėjo grąžinti automobilį, atvyko be E. U. automobilio. Tai rodo, jog A. B. automobilio grąžinti neketino, ar E. U. būtų atvykęs blaivus, ar neblaivus. Be to, nenustatyta jokių kliūčių A. B. parvaryti reikalaujamą sugrąžinti automobilį E. U. į namus, jei pastarasis dėl vienokių ar kitokių kliūčių automobilio pats nebūtų galėjęs vairuoti, juo labiau, kad A. B. gerai žinojo kur E. U. gyveno, pastarojo gyvenamoji vieta yra netoliese - tame pačiame Rokiškio mieste.

Kaip nurodoma skunde, byloje iš tiesų nenustatyta, kurie asmenys išvarė E. U. automobilį į Švedijos Karalystę, kur šis automobilis vėliau buvo surastas, tačiau kvalifikuojant A. B. veiką, tai reikšmės" neturi. Negrąžindamas E. U. automobilio, A. B. atėmė iš savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, o pats su šiuo automobiliu elgėsi kaip su savu, ką patvirtina ir paties A. B. parodymai, jog laikė automobilį prie savo namų, nurodė savo sutuoktinei J. B. perduoti automobilio raktelius kitiems asmenims. To pasekmėje E. U. automobilis buvo prarastas, o A. B. veika atitinka BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - iš nukentėjusiojo E. U. pasiskolintą automobilį. Pirmosios instancijos teismas A. B. veiką iš kaltinimo pagal BK 178 str. 2d. į švelnesnį - pagal BK 183 str. 1 d. - perkvalifikavo pagrįstai ir teisėtai, įspėjus apie tokią galimybę kaltinamąjį bei esminių kaltinime suformuluotų aplinkybių į naujas nepakeičiant.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo E. U. buvo nutrauktas, reikšmės A. B. veikos teisiniam vertinimui neturi. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo vertinti E. U. parodymus dėl kitos - A. B. veikos kaip nepatikimus ir A. B. išteisinti. E. U. parodymus atitinka kiti aptarti bylos duomenys, be to, A. B. kaltė grindžiama ne vien E. U. parodymais, bet visuma byloje surinktų įrodymų.

Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį ar jį panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. B. gynėjo Kęstučio Rakausko apeliacinį skundą atmesti.

TeisėjaiEligijus GladutisNijolė SušinskienėAlgirdas Gaputis