- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- PK-16-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-3-00019-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
Jonavos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, susipažinęs su L. Z. privataus kaltinimo skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-09-10 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. S. pagal LR BK 155 str. 1 d. ir priteisti iš A. S. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-05-12 21.30 val. viešoje vietoje Jonavoje, Kosmonautų g. 17, „Maxima“ parduotuvės prekybos salėje A. S. pirkdamas alų, L. Z. atžvilgiu pavartojo žodžius: „ko čia tu pisi protą, čiulpk tu bybį asile“. Po šio įvykio L. Z. pajautė pažeminimą, skriaudą, daugiau į tą parduotuvę neina. Šie A. S. ištarti žodžiai L. Z. įžeidė ir pažemino jo orumą.
BPK 412(1) straipsnyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, teisėjas priima nutartį. BPK 3 str. 1 d. 8 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata (aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas) teismų praktikoje laikoma non bis in idem principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška. Ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008). Non bis in idem principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu lygmeniu (taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje), bet ir tarptautiniu bei Europos Sąjungos lygmeniu. Svarbiausios šio principo apsaugą užtikrinančios tarptautinės teisės aktų nuostatos įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje. Europos Sąjungos lygmeniu non bis in idem principas įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje, Šengeno konvencijos 54 straipsnyje. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant BPK 3 straipsnio 1 dalis 8 punkto nuostatą, svarbią reikšmę turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio nuostatos ir jų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis, ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais. Naujausioje EŽTT praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu. Tuo tarpu veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) nėra toks reikšmingas (EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 78-84). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Teismų praktikoje non bis in idem principo reikalavimų užtikrinimo problema kyla tais atvejais, kai baudžiamasis procesas vyksta dėl veikos, už kurią asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka. Tokiais atvejais laikoma, kad non bis in idem principas yra pažeidžiamas (jei administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmuo nubaudžiamas, prilyginamas nusikalstamai veikai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme) (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007). Tačiau, jei dėl veikos administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, pripažinus asmenį kaltu, pirmiau paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ 6.3. punkte suformuota taisyklė, pagal kurią sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, esminę reikšmę turi nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta aplinkybė konstatuojama tada, kai nustatoma, kad naujas baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl identiškų ar iš esmės tų pačių veikos kvalifikavimui reikšmingų faktinių aplinkybių (to paties poelgio) („Teismų praktika“, Nr. 33).
Liteko duomenimis, Jonavos rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-568-814/2012, kurioje teismo 2012-07-04 įsiteisėjusiu nutarimu A. S. už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal LR ATPK 174 str. nubaustas 100 Lt bauda dėl to, kad A. S. ir T. G. 2012-05-12 21:30 val., būdami viešoje vietoje, tai yra parduotuvėje „Maxima“, esančioje Kosmonautų g. 17, Jonavoje, A. S. pil. L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o T. G. pil. L. Z. atžvilgiu parodė įžeidžiantį gestą-vidurinį rankos pirštą.
Šis A. S. administracinės teisės pažeidimas ir pareiškėjo L. Z. privataus kaltinimo skunde formuluojamas nusikaltimas savo faktinėmis aplinkybėmis yra identiški, nes akivaizdžiai sutampa pažeidėjas, pažeidimo vieta, laikas, pobūdis, kitos esminės aplinkybės. Tai reiškia, kad tas A. S. neteisėtas poelgis, už kurį jis jau yra pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiu 2012-07-04 teismo nutarimu, negali būti iš naujo vertinamas tiriant privataus kaltintojo skunde inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, nes būtų pažeistas non bis in idem principas. Negali susidaryti tokia teisinė situacija, kuomet asmens įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu pripažintas padarytas teisės pažeidimas dar kartą tam asmeniui užtrauktų griežtesnę baudžiamąją atsakomybę.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tam tikrais atvejais būna aišku, kad tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, tada jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, trukdo siekti procesinių tikslų arba tokių tikslų siekimą padaro beprasmiu, todėl proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad net ir išsprendus privataus kaltintojo skundo priėmimo klausimą ir iškvietus į taikinamąjį posėdį bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, jo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurios baudžiamąjį persekiojimą daro negalimą, teismas ne tik gali, bet ir privalo imtis priemonių užkirsti kelią procesui, kuris įstatymiškai negalimas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1566-493/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad jau privataus kaltinimo bylų proceso pradinėje stadijoje yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 8 p. nurodytos aplinkybės, todėl privataus kaltinimo bylų procesą atsisakoma pradėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p., 412¹ str., 439 str., 440 str.,
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo L. Z. skundą, kuriuo jis kaltina A. S. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., padarymu.
Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, per Jonavos rajono apylinkės teismą.