Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Nurodo kameroje esančių baldų matmenis ir pažymi, kad visose kamerose yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad pareiškėjas nurodo nepagrįstus teiginius dėl minimalaus ploto apskaičiavimo, kadangi reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos augos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 76:2010 taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

Dėl sanitarinės švaryklos pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, be kita ko, įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos patalpa. Asmenys vieną kartą per savaitę turi teisę iki 15 min. nusiprausti duše. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai, todėl įstaiga savo veiksmais jokių teisės aktų nepažeidė. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Pagal Lietuvos higienos normas laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėjo, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų suteikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Atkreipia dėmesį į tai, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę tokia paslauga. Planuodamas paslaugą, suimtasis ar nuteistasis turi pateikti prašymą ir turėti asmeninėje sąskaitoje pinigų. Suimtajam ar nuteistajam neturint piniginių lėšų, jis gali kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius rūbus nemokamai. Pažymėjo, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Teisės aktuose nėra numatyta drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose.

Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais tesės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lukiškių TI-K taip pat nurodo pasivaikščiojimo tvarką, kiemelių dydį, jų išdėstymą, įrengimą. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl 8 valandų pasivaikščiojimo gryname ore teise, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu. Pasivaikščiojimo laikas yra įtvirtintas SVĮ 29 str. 1 d. bei BVK 85 str. 1 d. 4 p., todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Lukiškių TI-K 1, 2 ir 3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtus stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Atkreipia dėmesį, kad III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas visiškai pakeistas cemento (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I-ojo korpuso pasivaikščiojimų kiemeliuose. Suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujanti SVĮ 10 str. ir BVK 52, 70 str. reikalavimų. Šiame priežiūros poste asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius asmenų prašymus, suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų. Suimtieji/nuteistieji, atvykstant į įstaigą, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su minėtais įstatymais, taisyklėmis ir pan., patvirtina jo asmeninis parašas. Dėl pašalpų ir išmokų pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems jų prašymu gali būti skiriama kiekvieną mėnesį pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, jeigu jame yra pinigų. Konkretų piniginės išmokų dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 5,16 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2015-04-13, o skundą teismui pateikė tik 2017-01-02 (pagal spaudą ant voko) (b. l. 29), t. y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio nuo 2012-07-14 iki 2014-01-01.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.

Vertinant šioje byloje pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerūpestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).

Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Pareiškėjas prašo netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra teismo nuosprendžio, kuris nustatomas pagal teisiamo asmens bylą, kai pareiškėjas yra pristatomas į teismo posėdį, ir teismui pateikiant įrodymus dėl bausmės laikotarpio nustatymo. Tik pasibaigus bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos administraciniame teisme prasidės ieškinio senaties terminas. Be to, pareiškėjo teigimu, ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams.

Pareiškėjas skunde teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą būtina išskaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (LVAT administracinė byla Nr. A-3352-520/2016). Pažymėtina, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (LVAT administracinė byla Nr. A261-1798/2013).

Atsakovės atstovo teismui pateikta informacija patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-02 iki 2015-04-13 (b. l. 31–45). Iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 467 paras, iš kurių 2014-01-14, 2014-01-24, 2014-01-28, nuo 2014-02-08 iki 2014-02-10, 2014-23, 2014-04-23, 2014-04-28, 2014-05-05, 2014-05-15, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23, 2014-05-28, 2014-06-26, nuo 2014-07-19 iki 2014-07-22, nuo 2014-08-14iki 2014-08-19, nuo 2014-08-23 iki 2014-09-03, 2014-10-10, 2014-10-16, 2014-10-23, 2014-11-25, 2015-02-10, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-06, 2015-03-13 nuo 2015-03-18 iki 2015-03-20, nuo 2015-03-25 iki 2015-03-31, nuo 2015-04-03 iki 2015-04-13 (iš viso 67 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytą minimalią gyvenamojo ploto vertės. Taigi, Lukiškių TI-K iš viso 400 parų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.

Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengtas veidrodis ir atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsakovės atstovas nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kamerose esančiuose tualetuose durelių (sanitarinio mazgo kabinos), be to, tokie atsakovės atstovo teiginiai prieštarauja ir teismų praktikai (LVAT 2013-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-176/2013). EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (EŽTT 2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieš Rusiją, 67413/01 ir kt.). EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą.

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose (b. l. 31–45). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas duomenų apie atskiros oro šalinimo sistemos įrengimą sanitariniame mazge duomenų nepateikė, taip pat nenurodė, ar kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo įmontuoti veidrodžiai. Nors HN 76:2010 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymi, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.

Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat tai, jog atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie veidrodžių ir oro šalinimo sistemos įrengimą sanitariniame mazge, pripažintina, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iš esmės yra pagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigia, jog vienintelė kameros ventiliacija buvo langas. Pro langą, kuris buvo su grotomis, į kamerą negalėjo patekti gaivus ir švarus oras. HN 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p.). Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus (b. l. 31–45). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko HN 76:2010 24 p. reikalavimus, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per dieną, bet ne aštuonias. Be to, pasivaikščiojimui skirta erdvė vienam suimtajam buvo nepakankama. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pagal HN 76:2010 11 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta BVK 103 str. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d). Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principą, kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr. pvz. LVAT 2014-11-13 nutartis administracinėje byloje A261-369/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmestini.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, kamerose esančios lovos yra netinkamos gulėjimui (pasenusios, girgžda), kamerose įrengti pertekliniai baldai (dviaukštės lovos). Be to, į kameras nebuvo išduodamas valymo inventorius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) įtvirtintos baldų ir kito inventoriaus galiojimo normos, kuriose nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų, kuo remiantis darė išvadą, kad kamerose esančios lovos buvo senos, ar jų galiojimo laikas yra daugiau nei 10 metų, kas atitinkamai reikštų šio įsakymo nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas tokias savo išvadas grindė tik subjektyviais vertinimais, todėl šie argumentais laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose nebuvo galimybės pajudėti, kameroje buvo įrengtos perteklinės (dviaukštės) lovos, todėl buvo priverstas gulėti lovoje, yra susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir yra vertintina kaip šio pažeidimo dalis.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 p. nustato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Atsakovės atstovas paaiškino teismui, kad visose kamerose yra įrengtos lovos, lentynos maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti (b. l. 31–45). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu kamerų įrengimu, nėra nustatytas.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi, t. y. jam nebuvo išduoti čiužinio ir antklodės užvalkalai, rankšluostis. Be to, jam nebuvo išduotas muilas ir tualetinis popierius. Aprūpinimo normose nustatyta, kad vyrams išduodami: antklodė – 1 vnt., čiužinys – 1 vnt., pagalvė – 1 vnt., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., paklodės – 4 vnt., rankšluosčiai – 2 vnt., skalbiamasis muilas – 200 g, tualetinis muilas – 100 g, tualetinis popierius – 1 rulonas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą tik abstrakčiai nurodė, kad kiekvienam kameroje esančiam asmeniui skiriamas švarus patalynės komplektas, tačiau jokių rašytinių įrodymų, detalizuojančių minkštojo inventoriaus išdavimą, teismui nepateikė. Lukiškių TI-K taip pat nepateikė jokių duomenų apie muilo, rankšluosčių, tualetinio popieriaus išdavimą pareiškėjui, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi, tualetiniu popieriumi ir muilu laikytini įrodytais. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog iš naujai atvykstančių asmenų yra atimami pledai, lovatiesės ir dideli rankšluosčiai, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti ir nesusiję su pačiu pareiškėju, dėl kurių įrodinėjimo našta Lukiškių TI-K neperėjo.

Iš byloje esančio VVSC 2014-12-30 patikrinimo akto matyti, jog Lukiškių TI-K minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Patikrinimo metu I-ojo, II-ojo ir III-ojo korpuso patalpose, kuriose laikomas naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, suplyšusių antklodžių, čiužinių ar pagalvių nebuvo, tai atitiko HN 76:2010 66 p. reikalavimus, jog lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz. dezinfekavimo kameroje (b. l. 112–113). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su purvinu minkštuoju inventoriumi, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai ir dantų pasta. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad šios higienos priemonės yra išduodamos suimtiesiems (b. l. 31–45). Materialinio aprūpinimo normose taip pat nustatyta, kad dantų šepetėlis, dantų pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl asmeninės higienos priemonių neišdavimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Lukiškių TI-K paaiškinimais neturi pagrindo.

Pareiškėjo teigimu, valymo, dezinfekavimo priemonės ir indų ploviklis neišduodami, todėl nėra galimybių valyti kamerų, indų ir pan. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visas reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras, taip pat tai, jog karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais (b. l. 31–45). Lukiškių TI-K teismui taip pat pateikė Lukiškių TI-K 2013-10-28 įsakymą Nr. 1-157 ir Lukiškių TI-K 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintą „Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir juose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą“, iš kurių matyti, kad suimtieji (nuteistieji) yra aprūpinami valymo priemonėmis ir inventoriumi, už įsakymų vykdymą yra atsakingi atitinkami Lukiškių TI-K darbuotojai (b. l. 50–55). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius, taip pat neindividualizavo, kada ir kuriose kamerose nebuvo aprūpintas valymo priemonėmis ir inventoriumi, nenurodė, ar su prašymais yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K sanitarinių nėra švaryklų. Remiantis HN 76:2010 visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami (40 p.); sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 p.). Iš sisteminės šios normų analizės matyti, kad kalinamieji asmenys į sanitarines švaryklas vedami ne nuolatos, o tik patekę į laisvės atėmimo vietas. Šiuo atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K pateko anksčiau nei yra sprendžiamas jo teisių pažeidimo klausimas šioje byloje, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys.

Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino jo teisės išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbų. Pareiškėjas paaiškino, kad skalbimo paslaugos apmokestintos. HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, tačiau asmeniui neturint pinigų, jis gali kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius rūbus nemokamai (b. l. 35–41). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl nemokamo viršutinių drabužių išskalbimo ir toks jo prašymas buvo netenkintas. Vadovaudamasis tuo, teismas pareiškėjo teiginius dėl sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius nesudarymo vertina kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo teiginiai dėl neaprūpinimo darbinėmis pajamomis, socialinių pašalpų nemokėjimo atmestini, kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos nuteistus asmenis, laikomus tardymo izoliatoriuje, įdarbinti. Dėl socialinių pašalpų skyrimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė, nenurodė jokių aplinkybių, kad Lukiškių TI-K būtų atsisakęs skirti pareiškėjui socialinę pašalpą. Dėl to Lukiškių TI-K administracijai skundų neteikė. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atvykęs į Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su galiojančiais teisės aktais, tačiau, kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų argumentų, visi asmenys, atvykę į įstaigą, yra supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais (b. l. 31–45). Abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas antisanitarinės būklės kamerose, kuriose buvo pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo drėgna, neužtikrinama tinkama temperatūra. Iš byloje esančių VVSC patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Pareiškėjas nenurodė ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, bei pasivaikščiojimo kiemelių galimai netinkamos būklės teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į VVSC dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, VVSC patikrinimų neatliko. Iš kitų Lukiškių TI-K teismui pateiktų VVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu (b. l. 55–119).