Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundą ir patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundo dalis tenkintina.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-468 (00282) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui S. O. A., panaikinimo“, t. y. ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 1 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, galiojęs iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

2016 m. vasario 22 d. Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1 skyriaus 2016 m. vasario 18/19 d. raštą Nr. 10-S-37822 (10.34-20-4), kuriame pranešama, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-65084-15, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Informuojama, kad 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas buvo sulaikytas. 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nuo 2016 m. vasario 17 d.

2016 m. kovo 2 d. Migracijos valdyba perdavė Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui pareiškėjo bylą.

2016 m. kovo 9 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius išsiuntė Policijos departamentui paklausimą Nr. (15/4-15) 10K-10237, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

Policijos departamentas 2016 m. kovo 23 d. rašte Nr. 5-S-2730 „Dėl S. O. A. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 213 straipsnio „Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas“ 2 dalį, t. y. „pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių“. 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas pripažintas įtariamuoju. 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių reiškiamus įtarimus ir veikos teisinę kvalifikaciją. Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Tokie finansiniai nusikaltimai daro itin didelę žalą visuomenei, asmenų turtiniams interesams, legaliam verslui, valstybei, jos finansams bei ekonomikai, todėl minėto užsieniečio keliama grėsmė visuomenei yra akivaizdi ir reali.

Vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašas), 12.4 papunkčiu Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

2016 m. balandžio 14 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-468 (00282) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui S. O. A., panaikinimo“ panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jais remiantis ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

Iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turinio matyti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Policijos departamento išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Minėtoje Policijos departamento išvadoje yra tik duomenys apie pareiškėjo pripažinimą įtariamuoju ir suėmimą, kad pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas jam inkriminuojamas nusikaltimas yra sunkus bei kad išvada priimta vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo aprašo 11.4 papunkčio nuostatomis („jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus“).

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos toms, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015 ir 2015 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015. Minėtose bylose, kaip ir šioje byloje, pareiškėjai buvo įtariami padarę nusikaltimą, o Policijos departamentas atsakovui teikė išvadas remdamasis analogiškais šiai bylai motyvais, kad pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei dėl pareikštų įtarimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose nurodė, kad aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose taip pat nurodė, kad situacija, kai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareikštų įtarimų užsieniečiui draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau tuo pat metu atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pakankamai paradoksali. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi turi būti išduotas, o neišdavimą gali lemti tik kitų neišdavimo pagrindų egzistavimas. Vėliau, paaiškėjus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, toks leidimas galėtų būti panaikintas (žr. 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrindo panaikinti leidimo laikinai gyventi, nes vien pareiškėjui pareikšti įtarimai pagal suformuotą LVAT praktiką nėra pagrindas konstatuoti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Be to, pareiškėjas yra sulaikytas, todėl jokios realios grėsmės viešajai tvarkai nekelia.

Pažymėtina, kad, pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo 124 straipsnio 3 dalies redakciją, užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi priimtas sprendimas bet kuriuo atveju, kol yra paskirtos kardomosios priemonės, net negali būti vykdomas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo yra pasikeitusi. Iš tiesų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016 ginčą išsprendė skirtingai nei bylose Nr. A-506-624/2015 ir Nr. A-1814-858/2015,

tačiau teismas su atsakovo atstovės nuomone, kad praktika yra pasikeitusi, nesutinka, nes nurodytose bylose yra nustatytos skirtingos aplinkybės.

Bylose Nr. A-506-624/2015 ir Nr. A-1814-858/2015, kaip ir šioje byloje, pareiškėjų judėjimas buvo apribotas kardomosiomis priemonėmis, pareiškėjai nebuvo nuteisti, o byloje Nr. eA-3784-662/2016, nors pareiškėjas taip pat buvo įtariamas dėl padarytų nusikaltimų, iš kurių 12 buvo sunkūs, tačiau jis jau buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, nuo bausmės už minėtą nusikaltimą slapstėsi bei buvo ieškomas Interpolo.

Teismas byloje Nr. eA-3784-662/2016 konstatavo, kad „įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjui inkriminuojamų nusikaltimų kiekį ir jų sunkumo pobūdį, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas slapstosi nuo bausmės atlikimo už padarytą sunkų nusikaltimą užsienio valstybėje, bei yra ieškomas Interpolo teisėjų kolegija konstatavo, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjo nusikalstamoje veikloje vyrauja sistemiškumas, o toks jo elgesys gali kelti grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje“. Taigi, minėtoje byloje buvo kitokios aplinkybės, kurios rodė pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, tai – jo teistumas bei slapstymasis nuo teisėsaugos ir Interpolo paskelbta paieška.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių bylose Nr. A-506-624/2015 ir Nr. A-1814-858/2015.

Teismas konstatuoja, kad ginčijamas 2016 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-468 (00282) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui S. O. A., panaikinimo“ turi būti panaikintas. Likusi reikalavimo dalis (grąžinti atsakovui nagrinėti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) atmetama, nes panaikinus ginčo sprendimą atkuriama status quo situacija, t. y. pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi yra galiojantis. Leidimo laikinai gyventi pratęsimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jis vyksta pagal įstatyme ir Apraše nustatytą tvarką.

Įstatymo 140¹ straipsnio 4 dalis nustato, kad bylose dėl leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 140¹ straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundo ir patikslinto skundo dalį patenkinti.

Panaikinti 2016 m. balandžio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-468 (00282) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui S. O. A., panaikinimo“.

Likusią skundo ir patikslinto skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.